Fasado smeigiavimas

Kas yra vėjo apkrovos – https://www.youtube.com/watch?v=1FhAT7vRkYE

Nelabai aišku koks čia fasadas ir kaip buvo klijuojamas. Sprendžiant pagal gilius lauko angokraščius tai buvo papildomai užklijuotas sluoksnis, kurio storis iki 5 cm. Pagrindas buvo nutinkuotas ir ant jo mineraliniu mišiniu užklijuotas termoizoliacinis sluoksnis su armavimo tinkliuku. Panašu, kad klijavimo sąlygos buvo visiškai nepalankios ir priklijuotas sluoksnis beveik švariai atsiskyrė. Matomas vienodas vaizdas, todėl aplinkos poveikis čia esminės įtakos neturėjo. Fasadas jau nuo pat pradžių vos laikėsi. Sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje gali taip prastai užklijuoti termoizoliacinį sluoksnį net ir daugiabučių renovavime. Gal šis vaizdelis ir neturi kažko bendro su mūsų fasadais, bet kam reikalingos smeigės aiškiai parodo.  Kuo storesnis fasadas ir kuo labiau apkrautas klinkeriu ar dar kažkuo, tuo didesnį dėmėsį reikėtų atkreipti į smeigiavimo svarbą. Tamsesnės spalvos sukelia didžiausius temperatūros svyravimus putplasčio išoriniame sluoksnyje, o storesniame sluoksnyje yra ir storesnis temperatūros svyravimų paveikiamas išorinis sluoksnis, kuris plečiasi ir traukiasi prisklausomai nuo temperatūros. Storesnis sluoknis lemia didesnes temperatūrinės putplasčio deformacijos jėgas fasade. Nevaržomas, šviesių spalvų fasado putplastis per visą namo ilgį susitraukia ir išsiplečia 2-4 cm dėl temperatūros svyravimo žiemą – vasarą. Armavimo tinklelis, armavimo mišinys ir smeigės turi sustabdyti šį judėjimą ir milžiniškas jėgas. Smeigės, kurios įsisuka į putplastį ir laiko užkabinusios tik giliausius 10cm putplasčio nelabai padeda, nes prispausti prie sienos reikia išorinį putplasčio sluoksnį, idealiu atveju net kartu su tinkliuku, kaip daroma klijuojant plyteles ant fasado, kai smeigė montuojama virš tinklelio.  To negalima daryti tinkuojant fasadą, bet reikia stengtis smeigės neįgilinti daugiau kaip 25% putplasčio storio, kad ji geriau atliktų savo funkciją. Patarčiau smeigiuoti bent jau fasado kampus po 5 vnt./m2. Smeigės tikrai nemaišo ir prisideda prie fasado stabilizavimo ir tuo pačiu ilgalaikiškumo. Kuo storesnis fasadas, tuo labiau prisideda. Taip pat neatlikinėti šlapių darbų esant šalnoms ar šalčiams. Reikia, kad užmaišytas mišinys turėtų parą laiko +5C temperatūroje stingimui. Klijavimo, armavimo mišiniai neturi galimybės būti papildyti priedais nuo šalčio kaip betonas, nes jų pagrindinė rišamoji medžiaga yra ne cementas ir cemento priedai šiems mišiniams netinka.

 

Šildymo kaštai šaltąjį 2018 m. vasarį

Sveiki,

pasidalinsiu 2018 m. vasario mėnesio Bangų namo šildymo sąnaudomis. Bangų namui Pasirinkau mikro geoterminį “katilą“ su trumpu paviršiniu horizontaliuoju grunto šilumos mainininku (“zondu“) su minimaliu galios rezervu. Mano geoterminio šilumos siurblio galingumas yra apie 2,5 kW šilumos, jo kompresorius nominaliai naudoja 600 W ir dar apie 5 W patalpų cirkuliacinis siurbliukas bei 25W lauko kontūro cirkuliacinis siurbliukas.  Kaip ~150 kv. m. namo šildymui – gana kuklu.  Šiuo metu katilas šildo tik namą, karšto vandens ruošimas atskirtas, kad būtų geriau atspindimi šildymo kaštai.  Kai lauke apie  apie nulį ir iki -10C katilo darbo ciklas grubiai 50%,  dabar prie -15…-20C  darbo ciklas apie 80%. Ačiū saulei, kuri nemažai pašildo prie didžiausių šalčių.  Vasario 1 d. pajungiau katilą per elektros skaitiklį. Paskutinę vasario dieną buvo prisukta 193 kWh eletros – namo šildymas šalčiausią mėnesį kainavo 19 Eur.

Esu pilnai patenkintas šiuo rezultatu. Spėju, kad viso sezono šildymo sąskaitoms apmokėti realiai turėtų užtekti 100 Eur. Už  3 savaičių planuojame baigti šildymo sezoną, nors dabar tuo sunku patikėti. Pasitvirtinus 100 Eur per metus prognozei, būtų galima paskaičiuoti, kad 100 Eur = 1000 kWh elektros (= 1 kWp saulės jėgainė) = 3000 kWh šilumos prie COP3 =  3000kWh/150m2= 20 kWhA/m2 kas jau panašu į Pasyvų namą realybėje, o ne ant popieriaus.  Rekuperatorius neturi jokių tenų ar kitaip aktyviai nešildo pritekančio oro, name nėra kitų šildymo prietaisų išskyrus natūralius pritekėjimus. Jokių el. gyvatukų. Yra tik šildanti lempa duše, kuri įjungiama einant į dušą. Namie pastoviai +22C.

Šilumos siurblys kinietiškas, turi trūkumų.

Atnaujinta šildymo sistemos pasirinkimo skaičiuoklė

Atnaujinau šildymo sistemos pasirinkimo skaičiuoklę ir išskyriau du variantus – supaprastintą ir išplėstnį. Jeigu kyla neaiškumų kaip kas skaičiuojama – rašykite. Padėsiu suskaičiuoti ir palyginti du ar daugiau konkrečių sistemų variantų tam tikram laikotarpiui.

 

Apie svetainę

Šis puslapis skiriamas planuojantiems neišlaidaujant pasistatyti ekonominės klasės pasyvų namą. Norėčiau, kad žmonės besidomintys pasyviais arba kitais žodžiais tariant, energiškai efektyviais namais galėtų rasti koncentruotos informacijos apie šiuos namus ir per pora domėjimosi mėnesių  surinktų pakankamą žinių bagažą leisiantį  objektyviau vertinti įvairias projektavimo subtilybes, statybų technologijas, inžinerines namo sistemas ir priimti teisingesnius sprendimus prieš pradenant įgyvendinti savo energiškai efektyvaus namo statybas. Žinios padės sumažinti ir namo statybos išlaidas.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas nagrinėjat techninius klausimus apie šilumos taupymą, saulės energijos įsisavinimą, namo konstrukcijas, medžiagų pasirinkimą, šildymo sistemos pasirinkimą, eksplotavimo kaštus, ilgaamžiškumą. Viskas nuo teorijos ir skaičių iki rūpesčių statybų aikštelėje. Įrengsiu šildymo, vėdinimo ir aplinkos parametrų stebėjimo internetu sistemą, kad būtų galima atsijoti kas pasiteisino labiausiai, o kas gal ir niekada neatsipirks.
Pagrindinės temos:
– sklypo pasirinkimas;
– projektavimas;
– garų barjeras ir rasos taškas;
– sandarumas
– pamatai;
– žemės šilumokaitis;
– sienos;
– perdanga;
– stogas;
– langai;
– durys;
– vėdinimo sistema;
– šildymo sistema;
– saulės kolektoriai;
– saulės jėgainė;
– namo automatizavimas;
– parametrų stebėjimo internetu sistema;

Keletą metų aktyviai domiuosi energiškai efektyviais namais ir pats statau tokį. Internete yra begalė su tuo susijusios informacijos, kuriai perskaityti prireiktų ilgų metų. Tikriausiai jau esate perskaitę bendraminčių, orientuotų į  išskirtinai energiškai efektyvių namų statybą, dienoraščius VVnamas, EEnamas, S. Klezio namas, PUSpasyvis namas, Pasyvus Namas su kokline krosnimi, Pasyvus-karkasinis, o jeigu dar ne, tai vertėtų perskaityti.  Dar dviejų namų statybų dienoraščiai, kuriuose išskirtinis dėmesys skiriamas šiltinimui ir šildymui  Euro namas, Raituzo namas, Pirmas namas. Taupant visų laiką stengsiuosi nekartoti kas jau aptarta, o pateiksiu kitokios informacijos.  Mano statybose bus ir šiek tiek kraštutinių bei niekur nematytų sprendimų, kurie bus priimtini ne visiems, bet viskas bus argumentuota.

Jeigu kils klausimų rašykite: