Šildymo sistemos pasirinkimas

Net ir pasyviam namui Lietuvoje reikalinga vienokia ar kitokia šildymo bei vėdinimo sistema patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.
Siūlyčiau atsiriboti nuo išankstinio nusistatymo ir paskaičiuoti kas labiausiai apsimoka. Net ir apgalvojus visus įmanomus variantus galite likti nustebinti, kokią įtaką daro infiliacija, sistemos nusidėvėjimas ir sugaišto laiko prie šildymo sistemos išraiška Litais.
Pasiskaičiuoti visko rankomis ir palyginti kelis variantus daugelio metų perspektyvoje tikrai nepavyks. Problemai palengvinti sukūriau šildymo sistemos pasirinkimo skaičiuoklę energiškai efektyviam namui, bet ji neblogai tiks ir “kiauresniems“ namams įvedus tinkamus parametrus.
Pradinis skaičiuoklės variantas vertina 35 šildymo sistemų variantus. Prieš pradedant skaičiavimus būtina užpildyti juodus laukelius, kur surašyti esminiai namo parametrai – šildomas plotas, energinis efektyvumas, karšto vandens suvartojimas per mėnesį.
Reikia žinoti savo namo energinio efektyvumo klasę ir pagal tai užpildyti pagrindinį skaičiuoklės laukelį “energinis efektyvumas“.
C klasė daugiau kaip 70 kWh/m2a;
B klasė 30-70 kWh/m2a; (mažiausia klasė leistina naujai statybai)
A klasė 15-30 kWh/m2a;
A+ klasė mažiau nei 15 kWh/m2a;
Norint, kad skaičiavimai pasitvirtintų derėtų skaičiuoti šiek tiek pesimistiškesnį variantą kaip rodo praktika. Kaip bebūtų gaila, dar niekam faktiškai nėra pavykę pasiekti 15 kWh/m2a rodiklio Lietuvoje.
Taip pat rekomenduočiau pasiskaityti kokie rekomendaciniai skaičiai yra surašyti mėlynuose langeliuose ir ar jie atitinka jūsų konkrečią situaciją. Visus mėlynus laukelius galima koreguoti taip patikslinant skaičiavimus. Ten surašytos konkrečios sumos kiek kainuotų tam tikros šildymo sistemos dalys. Jeigu žinote, kad viena ar kita suma jūsų atveju bus kitokia, reikia imti ir įrašyti savo sumą.
Geltonuose langeliuose pamatysite kiek šilumos tenka patalpoms šildyti ir kiek šilumos tenka šiltam vandeniui ruošti per metus. Galite būti nustebinti, kad mažame, šiltame name gali prireikti panašiai tiek pat šilumos  karštam vandeniui ruošti kiek ir patalpoms šildyti jeigu šeima gausesnė, todėl mano sukurta skaičiuoklė įvertina ne tik patalpų šildymą, bet ir ne mažiau svarbų karšto vandens ruošimą.
Žemiau pamatysite, kad galima koreguoti metinį sugaištų valandų kiekį kiekvienai šildymo sistemai. Skaičiuoklė taip pat įvertina ir reikalingą papildomą plotą šildymo sistemai įrengti ir jo kainą. Sistemos nusidėvėjimas taip pat vertinamas. Konkrečioms sistemoms nustatomi konkretūs pilno nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpiai.
Koreguoti galima tik juodus ir mėlynus langelius. Visos kitos korekcijos turi būti daromos labai atsargiai.
Supaprastintas skaičiuoklės variantas:
Perpratus supaprastintą skaičiuoklę ir norint tiksliau pasiskaičiuoti įvertinant daugiau veiksnių galima bus pasinaudoti ir sudėtingesne skaičiuokle.  Ten galima įrašyti daugiau parametrų, bet pagrindinis skirtumas yra infiliacijos įvertinimas. Supaprastinta skaičiuoklė tinkama vertinti ne didesniam kaip 20 metų laikotarpiui, o išplėstinė skaičiuoklė gana tiksliai vertintų ir ilgesnius laikotarpius, jeigu skaičiuotojas tiksliai nuspėtų infiliacijos rodiklius.
Yra trys atvejai, kurie vertinami išplėstinėje skaičiuoklėje:
1. Namo savininkas įrengia šildymo sistemą iš savų pinigų ir laiko banke tiek pinigų, kiek reikės susimokėti  už šildymą visam palyginamajam laikotarpiui. Gaunamos palūkanos už indėlį šiek tiek padengia energetinius išteklių brangimą. Šiame atvejyje vertinamos indėlio palūkanos ir energetinių išteklių infiliacija. Viskas susumuojama ir gaunama viena suma, kurią turi turėti savininkas šiuo metu, kad įsirengtų sistemą, nupirktų kurą ar elektrą visam palyginamajam laikotarpiui.
2. Namo savininkas įrengia šildymo sistemą skolintomis lėšomis ir toliau kiekvienais metais perka energetinius išteklius toliau skolindamasis lėšas iš banko. Šis modelis vertina bankui mokamas palūkanas, kasmetinį energetinių išteklių pabrangimą ir iš susidariusios galutinės sumos išskaičiuoja infiliacijos įtaką, kad ateityje susidarysianti suma galėtų būti palyginta su šios dienos kainomis.
3. Namo savininkas pinigų nesiskolina bei nelaiko indėlių banke. Visi pinigai reikalingi sistemos įrengimui bei energetiniams ištekliams pirkti yra uždirbami tuo pačiu laikotarpiu kaip ir uždirbami, todėl paskolinimo ir skolinimosi kainos (palūkanos) neturi įtakos. Infiliacija ir kasmetinis energetinių išteklių brangimas yra atsveriami savininko pajamų didėjimo, kai reali perkamoji galia išlieka nepakitusi, todėl šiuo atveju net infiliacija neturi įtakos, jeigu lyginamojo periodo metu neįvyksta ekonomikos kataklizmų, kurie šioje skaičiuoklėje nevertinami ir verti atskiro aptarimo. Trečiasis variantas yra aiškiausiai suprantamas ir paprasčiausiai skaičiuojamas, bet netinka nei pirmu, nei antru atvejais kai yra ženkli sumos dalis yra pasiskolinama ar paskolinta.
Detalūs, išplėstiniai skaičiavimai:
Reklama

Įrašo “Šildymo sistemos pasirinkimas” komentarai: 26

  1. Gera pradzia. Butu neblogai stulpeliams nuo F iki O suteikti tam tikra svori, nors ir % ir paskaiciuoti pagal savo prioritetus. Nes gaila, info surinkta, bet nenaudojama analizei. Is esmes viska galima ismatuoti ir pinigais, pav. miego trukumas kurianant katila ir pan. Taip pat reiketu ivertinti infliacija, nes kuo didesnes pradines investicijos, tuo mazesnes metines sanaudos ir mazesne infliacijos itaka, o per 15-20 metu net tiksline ECB infliacija 2% isaugs ir iki 50%. O energijos saltiniams gal ir visais 100%. Na ir variantu perrinkima butu galima automatizuoti, bet cia jau del patogumo.

    • Neįsivaizduoju, kaip “F“ stulpeliui (Pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas) suteikti svorio pinigine prasme. Galėčiau nebent ateityje įdėti automatinį C1 ir C2 rodiklių paskaičiavimą, kurie reikalingi tam tikrai energetinio efektyvumo klasei pasiekti.
      “O“ stulpeliui pabandysiu kažką sugalvoti. Prie įrengimo kaštų pridėsiu po 2000 Lt/m2 dėl šilumos sistemos užimamos vietos, kas yra objektyvu. Šį plotą taip pat reikia šildyti ir jo išlaikymas sąlygos papildomus kaštus, kuriuos galiu įskaičiuoti.
      Taip pat galiu pridėti asmeninį valandos įkainį, kurį kiekvienas žmogus pasirinktų laisvai ir įvertintų savo laisvą laiką skiriamą katilo kūrenimui ar kitokiai veiklai prie šildymo sistemos.
      Kiekvienas galės įsivertinti savo darbą Lt/val.
      Infiliaciją įvertinti taip pat galima, bet tik dviem kraštutiniais atvejais: kai visa pinigų suma įrengimui, eksplotacijai yra pasiskolinama ir kai visa pinigų suma yra turima nuosavais pinigais.

  2. Na, vertinkite mano komentara ne kaip tikslu nurodyma, bet bendra nuomone. 🙂 Del stulpeliu as cia grubiai apibreziau, nesigilinant. Siekis buvo toks, kad viska ka galima ivertinti pinigais – tai pat apskaiciuoti. O kas ne, tai isvesti papildoma “patogumo“ indeksa ar panasiai. Nes kai pagalvojus, kad tarkim uzdirbant per metus 50-100 tLTL, per 15-20 metu pajamos nuo 750-2.000 tLTL, tai skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio sprendimu 21700 LTL sudarytu daugiausia 3% nuo pajamu. Turint toki maza pajamu dalies skirtuma tarp sprendimu, man svarbiau butu sprendimo kokybe ir patogumas, nei jo kaina.

    Tam kad gauti savo darbo sanaudos, be ikainio (cia kiekvienas pagal savo pajamas lengvai nustatys) reikia dar ivertinti darbo imluma, cia aisku, sudetingiau, bet juk kiekvienas kreipimasis i aptarnaujancia kompanija tai pat pinigai, nervai, laikas ir galu gale uzkinsa juodai (visi zinom kaip pas mus su vartotoju teisemis), ne ko maziau nei naktinis kurianimas.

    Bet as cia nubreziau tik galimos perspektyvos skaiciavimo tobulinimui. Jei tai projektas tik sau, tai aisku, nereikia cia viska skaiciuoti. Bet normaliai paskaiciavus, manau toki sprendima butu galima neblogai ir parduoti ar kitaip monetizuoti.

    Taip pat manau reiketu itraukti aptarnavimo islaidos visam terminui, nes bet koks sprendimas to reikalaus, juk galu gale daugelis sprendimu tarnautu iki visisko nusidevejimo 10-20 metu, tai per ta laikotarpi arba likutine verte reikia mazinti ir salia apskaiciuoti, arba palaikyti aptarnavimo sanaudomis.

    Del infliacijos – nematau skirtumo ar skolintos lesos ar nuosavos, mes juk kalbam ne apie paskolos palukanos. As turejau omeni, kad per 20 metu elektros, duju, malku kainos pasikeis zenkliai ir kas svarbiau NEVIENODAI. Tokiems terminams infliacijos itaka butina ivertinti, tai gali pakelti kaina 30-50% per 20 metu. Butu geriau kiekvienam energijos saltiniui atskirai.

  3. Įrenginių ar sistemų patikimumo bei galimų gedimų nevertinau, nes bet kuri sistema galėtų tarnauti 15-20 metų.
    Neabejoju, kad ir kieto kuro katilų būtų galima rasti, kurie tarnautų 20 metų prie tam tikrų sąlygų.
    Vertinu vidutinį variantą. Kiekvieną sistemą galima įvertinti ir brangiau, ir pigiau priklausomai į kokį segmentą dairosi vartotojas. Jeigu vartotojui nepriimtini jokie gedimai, jis renkasi patikimų įmonių aukščiausiai vertinamą techniką ir pakelia tos sistemos kainą tam tikrame langelyje.
    Mano paruošta skaičiuoklė nevertina atsitiktinių gedimų, nes iš anksto daroma prielaida, kad gedimai bus reti ir su tuo reikia susitaikyti arba mokėti papildomai renkantis kokybiškesnę techniką, greitesnį servisą. Kitas variantas būtų šildomojo kabelio užbetonavimas grindyse kaip atsarginis variantas už 500 Lt pagrindinei sistemai sustreikavus.
    Mane labiau domina kasdieninis darbas, kurio gali reikalauti šildymo sistema.
    Jau paruošiau papildomą stulpelį, kuriame yra surašytas “darbo“ valandų skaičius (imlumas laikui) reikalingas kiekvienai šildymo sistemai per metus ir to “darbo“ įkainis Lt/val.
    Tai jau gerokai koreguoja kai kurių sistemų kaštus po dešimtmečio net ir savo valandą įvertinus tik 10-15 Lt. Net pats nustebau rezultatais.
    Nevienodą šildymo sistemų nusidėvėjimo terminą labai sunku įvertinti. Jeigu manote, kad viena sistema visiškai nusidėvės 30% greičiau nei kita, tai reikėtų paprasčiausiai padidinti greičiau nusidėvėsiančios sistemos įrengimo kainą 30% ir manyti, kad jos funkcionuos vienodą laiko tarpą.
    Iš anksto nuspėti kuri sistema greičiausiai nusidėvės yra ne šios analizės uždavinys, nes reikėtų vertinti labai konkrečias sistemas turint nemažai patirties su jomis.
    Gal jums neaktualu paskolos palūkanos, bet kitiems tai gali būti labai aktualu. Turint nuosavų pinigų didesnė investicija į šildymo sistemą su mažesnėmis kasmetinėmis sąnaudomis yra labiau patrauklesnė, ypač kai infiliacija didelė. Skolinkui situacija priešinga – mažesnės pradinės investicijos ir didesni kasmetiniai kaškai yra labiau palankūs kai palyginamų sistemų bendri kaštai po keliolikos metų vienodi. Kuo didesnė infiliacija tuo šie skirtumai ryškesni. Kol kas dar nesugalvojau modelio kaip tai įvertinti, bet tai laiko klausimas.
    Aš nebūčiau toks tikras, kad energetiniai ištekliai bus ženkliai brangesni nei nei šiuo metu yra lyginant su kitais ištekliais. Kodėl taip manote?
    Mano nuomone dyzelinas gali pabrangti kitų išteklių atžvilgiu, bet ir jo naudojimas šildymui yra nelogiškas vertinant platesniame kontekste. Akcizo netaikymas šioje vietoje yra nelabai suprantamas. Nafta ir dujos yra ne tik energetiniai ištekliai, bet ir žaliavos chemijos pramonei. Tos pačios poliuretano putos ar putų polistirenas netiesiogiai gaminamas iš naftos. Sutikčiau, kad nafta ir dujos gali brangti kitų išteklių atžvilgiu dėl jų ribotos pasiūlos ir naudojimo chemijos pramonėje ateityje, bet ne dėl to, kad jos naudojamos šildymui. Šildymo sistemų kurą galima labai greitai (per 2-4 metus) perorientuoti į kitas kuro rūšis ir gana lanksčiai reaguoti į kainų pokyčius.
    Dujų dar dvidešimtmečiui turėtų pakakti, kad jų kaina nekiltų greičiau nei dėl infiliacijos.
    Nematau priežasčių ženkliam elektros ar biokuro brangimui kitų išteklių atžvilgiu. Dabar elektra kainuoja 0,1-0,15 Lt/kWh perkant iš gamintojo, čia tik Lesto bizniuką suka. Net ir pabrangus elekros gamybos kainai dvigubai iki 0,2-0,3 Lt/kWh mes pajaustume menkai jeigu Lesto nekeistų savo “kasnio“.
    Gal turite pasiūlymų kokios bus energetinių išteklių kainos po 20 metų? Arba bent jau kaip pasikeis jų kainos vienos kitų atžvilgiu atmetus infiliacijos įtaką?

  4. Mano nuostata sio skaiciavimo tokia, kad galutinis tikslas yra pinigai. O jei pinigai, tai ir paskaiciavimas turi buti ko arciau realybes, turi buti ivertinti bent pagrindiniai faktoriai itakojantis sildymo sistemos finansini projekto. Kitaip is netikslaus skaiciavimo naudos nebus, bet galimas jo pagrindu netinkamas sistemos pasirinkimas.

    Del sistemu gedimo – per 20 metu ju tikrai bus, aisku mes kalbme apie tam tikras tikimybes, bet is savo patirties zinau, kad geriau persidrausti ir gauti netiketa “pelna“, nei ilisti i finansine projekta, kuris pasirodys esa nuostolingas.

    Einamojo remonto sanaudos, aisku, galima nedeversifikuoti, nesismulkinti, bet bent kazkoki % nuo sistemos bendos kainos kas met primesti.

    Del nuvertejimo, cia kitas reikalas, galima atskirai neskaiciuoti, bet reikes, jei bus noras paskaiciuoti tikra finansini rezultata, iskaitant atsiperkamuma. Sistemos tikra nusidevejima, aisku, nezino niekas, cia jau kaip pasiseks, todel aisku, nereikia skaiciuoti visiems skirtinga. Manau visai galima priimti ir koki vienuoda protinga termina, bet cia vel gi prireiks nebent atsiperkamumui paskaiciuoti.

    Del paskolos palukanu neturiu nieko pries, tik UZ! Tiesiog tam konkreciam kontekste, kur rasiau, kalbejau apie kitus dalykus. Sutinku, kad jei projektas finansuojamas is paskolos, tai butinai turi buti ivertinta. Sudetines palukanos daro stebuklus, kurios daznai neivertina, butent todel kalbejau ir apie infliacijos itaka, nors 2% neatrodo daug… kol neivertinsi ilgesniam terminui.

    Del projekto finansavimo saltinio – visiskai sutinku, bet manau kad butent sitam skaiciavimui to tikrai nereikia. As, net turint nuosavu lesu visam projektui, vis tiek imciau paskola, jei palukanos butu pakankamai mazos, net nevertinus infliacijos ir tai niekaip nesusije su sistemos pasirinkimu.

    Del energetiniu istekliu infliacijos. Tai tokia pati infliacija ir jinai niekur nedings. Gal lyginant su duonos gabalu energija ir atpigs po 20 metu, bet lyginant su sia diena tikrai pabrangs, o mums butent tai ir idomu ivertinti. O kaip santykiniai brangs skirtingi energijos saltyniai nesiimciau vertinti, bet manau skirtumas 20 metu laikotarpyje gali buti gana juntamas. Is kitos puses teisingai pastebejote, niekas netrukdo keisti energijos saltinius, tik prisides papildomos sanaudos. Cia laimes universalesnes sistemos. Stai kodel mano nuomone, renkantis sildymo sistema vertetu maziau ziureti i pinigus (bent sistemos irengimo kaina), nebent pasirinkti, kaip saket, bendra sprendimo klase: brangi, vidutine, pigi.

  5. Ašei visose energijos rušyse ir iš to išplaukiančiose kainose, tikrai nesigaudau 🙂 , bet masyvi koklinė krosnis užu 6000 lt nesigaus. Apie 3000-4000 lt. bus tik darbas, šamotinės plytos, durelės krosniai apie 600 lt, sklendės mechaninės ( o jei pasyvių elektroninių valdymu novorotai, ten tik sklendėm jūsų minimas biudžetas nueit gali), siūlių glaistai, orkaitės ir visi kiti dalykai subėga į kapeikėlę. Kaminas, jei sertifikuotas pasyvaus instituto, taip pat su 3500 lt nelabai kainoje draugaus su montavimo darbais. Todėl geras bandymas, tik tos kainos labai nedėkingas dalykas skelbti.

    • Skaičiuoklėje įrašiau kainas, kurios man atrodo teisingos. Jos yra mėlynuose langeliuose ir jas galima koreguoti įrašant savo skaičius. Tuo ši skaičiuoklė ir patogi.
      Žinau, kas pasistatė koklinę krosnį už daug mažesnę sumą nei 6000 Lt, bet ji netinkama svetainei dėl grožio. Čia jau kiekvieno asmeninis reikalas ar pirkti Dvarų keramikos koklius ir prašyti Židinių centro specialisto atlikti krosnies statybos darbus, ar ieškoti kažkokio pigesnio varianto bet lygiai taip pat gerai ir ilgai šildančio.
      Juk čia kalba apie šildymo sistemą tech. patalpoje ar panašiai, o ne interjero grožybes. Norint tik funkcionalumo yra viena kaina, norint dar ir estetikos jau kita kaina. Pas draugų tėvus rudenį pastatė didelę, baltą koklinę krosnį, kuri kainavo 18000, bet ten jau yra į ką pažiūrėti kaip ir pas jus. Tokia kaina ne rodiklis vertinant krosnį tik kaip šilumos šaltinį. 6000 Lt būtų pats tas šildymo funkcijai atlikti mano galva.
      Dėl kaminų tiksliai pasakyti negaliu, nes dar neišsinagrinėjau smulkmenų.

  6. Tą kur mačiau buvo žmogaus aukščio ir maždaug 120 cm pločio iš paprastų molinių koklių be glazūros, be orkaitės ir be stiklo. Tokios krosnies, manau, netektų kurti kasdien net per didžiausius šalčius šiltame name.

  7. Sveiki.
    Energiškai efektyviame name temperatūra palaikoma vienoda visą parą. Tokiu atveju šildymo sistemos inertiškumas arba tai, kad šiluma jaučiama per pora minučių nuo šildymo įjungimo praranda prasmę. Kai namuose visada šilta infraraudonųjų spindulių plokštės praranda savo pliusus ir pasidaro identiškos bet kokiam tiesioginio šildymo elektra būdui. Net ir elektriniai radiatoriai nesukels jokio diskomforto, nes šildymo galios yra labai mažos.
    Kad ir kaip bebūtų keista, bet net 15-20 metų perspektyvoje šildymas elektra ne ką nusileidžia kitiems šildymo būdams įvertinus labai daug techninių, žmogiškųjų ir ekonominių kriterijų 20-30 kWh/m2a energinio poreikio name. Jeigu galvojate pasirinkti šį investicijų nereikalaujantį šildymo būdą, tai rekomenduočiau rinktis paprasčiausius šildymo kabelius išvedžiotus grindyse.
    Infraraudonųjų spindulių plokštę rekomenduočiau pasikabinti vonioje, kur pageidaujama momentiškai pakelti juntamą temperatūrą nuo +21C iki +25C ar panašiai, įjungimą padarius panašiai kaip ir švesos uždegimą. Tai tikrai duos juntamą efektą. O visame name jos neduos efekto, kaip tik gali būti net nemalonu kai normalios temperatūros patalpose įsijungia IR šildymas ir juntamoji temperatūra pakyla keliais laipsniais. Tai gali sukelti diskomfortą. Namuose geriausia laikyti pastovią temperatūrą, o po įjungta IR plokšte jausitės nepatogiai, nebent labai mėgstate šilumą, bet tuo atveju geriau pakelti temperatūrą visame name.

  8. Sveiki,
    skaičiuoklė įdomi, pavydžiu, kad turit tiek daug laisvo laiko 🙂 Tik trūksta tokio paprasto dalyko kaip rūšiavimas. Jeigu nežinot, reikia pridėti $ tarp stulpelio raidės ir eilutės nr. tarkim E$15 ir tada būtų galima normaliai surūšiuoti ir filtruoti.

  9. Aš sau buvau pasidaręs skaičiuoklę šildymo sistemos pasirinkimui, tik ji žymiai paprastesnė, ir veikia tik su open office, turi tik vieną plisą lyginant su taviške – turi grafikus, kurie atspindi šildymo sistemos kainą metais (įrengimo kaina + eksploatacijos kaina su kuru). Grafikai (tiksliau jų statumas) labai aiškiai parodo po kiek metų vieos sistemos kaina aplenkia kitą

  10. Puiki skaičiuoklė su kuria galima suvokti šildymo sistemų visumą nuo finansų iki patogumo, šiluma-vėsinimas-karštas vanduo ir t.t. Ačiū labai !

    Užtikau, kad yra hibridinė sistema oras-vanduo-oras su COP 7.0 https://www.youtube.com/watch?v=6gKCxO1gXaM. Kol kas esu palyginus diletantas šioje srityje 🙂 , todėl nesuprantu kaip ji atrodytų lyginant su esamomis (nutuokiu, kad aukštos pradinės investicijos? Beje o kokie trūkumai?) .

    Gal galėtumėte ją irgi įdėti į skaičiuoklę (bent jau į paprastąją)?

    • Smagu, kad netingėjote pasigilinti ir pasinaudoti skaičiuokle.
      Kalbant apie cop reikia apibrėžti aplinkos sąlygas – koks bus COP prie -10C, o ne prie +20C. Sulaukus atsakymo viskas atsistos į savo vietas.
      Šildant karštą vandenį boileryje ir kartu vėsinant namus vasarą gaunamas labai aukštas cop, bet šilumos poreikis karštam vandeniui ruošti per karščius bus labai mažas palyginus su tuo kiekiu, kurio reikia namams šildyti žiemą, tai sudarys vos kelis ar keliolika procentų. Tad reikia COP žiūrėti žiemą, o ne vasarą.
      Trūkumai yra tokie, kad reikia įrengti orinę recirkuliacinę šildymo/vėsinimo sistemą su apšiltintais ortakiais ir tuo pačiu grindinį šildymą. Pasakykite kokia bus viso to įrengimo kaina ir galėsime konkrečiau pašnekėti apie minusus. Bendrai galiu pasakyti, kad tokia sistema sunaudos daugiau elektros energijos nei geoterminis variantas, nes čia iš principo oras-vanduo sistema, bet šiek tiek mažiau nei įprasta oras-vanduo sistema, dėl galimybės šildyti vandenį ir vėsinti namus tuo pačiu. Dar noriu pabrėžti, kad namų vėsinimo energijos poreikis nebūtinai sutaps su karštam vandeniui reikalingos energijos poreikiu tam tikru metu, todėl visos vėsinimui reikalingos energijos negalima skaičiuoti su tokiu aukštu cop, o karštam vandeniui ruošti taip pat. Spėčiau, kad per metus bus 15-20 dienų, kai reiks vėsinimo. Vėsinimo energijos poreikis bus didesnis nei reikalingas karštam vandeniui ruošti tuo metu, todėl galima skaičiuoti kiek karšto vandens bus paruošta per 15-20 dienų su aukštesniu cop ir tiek pat kwh vėsinimui su gesniu cop. Jeigu sunaudojami 4 m3/mėn. karšto vandens, tai per dieną tam reikia 6 kWh. Taigi 6 kWh karštam vendeniui ir 6kWh vėsinimui 20 dienų per metus bus “pagaminta“ su labai geru cop. Tai bus (6+6)*20=240 kWh per mutus su labai aukštu COP. Pagaminti šį kiekį vėsumos/karščio su standartiniu COP=3 be sinergijos efekto kainuotų 32Lt, o su labai aukštu šios paminėtos sistemos COP=7 tai kainuotų 14Lt, taigi per metus ši sistema dėl savo labai aukšto cop tam tikromis aplinkybėmis sutaupys 18Lt lyginant su oras-vanduo sistema. Toks mažas efektas yra todėl, kad gaminant šaltį tuo pat metu pagaminama ir šiluma, o jos boileriui reikia labai mažai. Tik tuo metu kai šie kiekiai sutampa galima kalbėti apie labai aukštą cop ir tai sudaro vos ~240 kWh energijos per metus imant optimistinį variantą, kai bendrame namo balanse sukasi apie 6000-8000 kWh energijos per metus. Įvertinus šią sistemą grynai kiekybiškai skaičiai nėra labai dideli, nors idėja graži.

  11. Sveiki, noreciau suzinoti sio tinklarascio autoriaus arba kitu kolegu nuomone del silumos siurblio oras-vanduo vesinimo funkcijos efektyvumo. Situacija: name numatytas dujinis sildymas (kondensacinis dujinis katilas). Taip pat numatyta rekuperacija. Dabar stadija nuspresti del namo vesinimo. Variantai – kondicionieriai arba silumos siurblio panaudojimas vesiam vandeniui i grindis paduoti. Aisku, tam reikia papildomu priedu, hidroindo ir pan., taciau domintu klausimas is primcipo. Be abejo, kalbant apie sildymo funkcija, siu dviemu silumos saltiniu bendravimas mayt duos labai auksta efektyvuma ir kaina (silumos siurblys nuolat veikia iki -5, tuomet persijungia dujinis), bet vien tik del sio aspekto abu saltiniai yra sunkiai beatsiperkantys. Taciau silumos siurblys gautu didziuli ir, matyt, lemiama pliusa, jeigu ji is tiesu efektyviai gali vesinti patalpas, t.y. pasyvus vesinimas. Nezinau ar klausimui turi itakos, bet kondicionierius isirengti butu ~20 % pigiau, nei silumos siurbliu, taciau kas is ju geriau (o gal – sveikiau) atliktu vesinimo funkcija. Turiu viena nuomone, jog kiekvienas daiktas turi tarnauti tam, kam jis yra sukurtas, tai iseitu, jog silumos siurblys yra silumos, o ne vesinimo saltinis. Taciau turiu kita nuomone, bylojancio apie kur kas sveikesni vesinimo buda per grindis, islaikoma interjero grozi, kartu isvengianf ir “inkilu“ ant namo fasado. Ir salia viso sito vis dar prisiminkime siurblio pasitarnavima “pigesniam“ sildymui uztikrinti. Kokia kolegu nuomone? Butu puiku, jeigu pakomentuotu kas nors realiai panaudojes silumos siurbli oras-vanduo vesinimo funkcijai. Aciu is anksto.

    • Turint šilumos siurblį įsirenginėti dujinį katilą arba turint dujinį katilą įsirenginėti šilumos siurblį nėra ekonomiškai naudinga, nes jie dubliuoja vienas kito funkcijas, o laikas eina, abonementai dujoms kainuoja, dalis veikia korozija, įranga sensta. Jeigu tai nėra jūsų hobis, tai neįsirenginėkite dviejų sistemų.
      Šilumos siurblys turi dar didesnį išorinį bloką prie namo nei kondicionierius. Jie skleidžia triukšmą. Yra kitų variantų vėsinimui, arba susitaikote su visais aeroterminio ŠS niuansais ir įsirengiate vieną oras-vanduo šilumos siurblį.
      Kalbant apie vėsinimą geriausia yra suderinti tris dalykus – šešėliavimą, tiesioginį konstrukcijų vėsinimą ir tiekiamo oro vėsinimą.
      Tinkamas šešėliavimas sprendžia problemos priežastis, prie to taip pat ženkliai prisideda namo termomasė. Masyvų namą reikia gerai pakaitinti savaitę, kad jame stipriai pakiltų temperatūrą. Kelios dienos kaitros tokiam namui nebaisios ir be vėsinimo.
      Kondicionierius vėsina vien tiekiamą orą. Taip labai lengva atvėsinti orą iki +17C, bet vėsumos vistiek nejaučiate, nes įkaitusios konstrukcijos skleidžia šilumą ir nuo per šalto oro susergate vasarą.
      Idealiu atveju reikia išlaikyti balansą tarp tiekiamo oro ir namo konstrukcijų temperatūros. Gaunamas geriausias komfortas. Tai taipogi lemia ir santykinę oro drėgmę, nes kondicionierius mažina drėgmę patalpose, o konstrukcijų vėsinimas didina. Atradus aukso vidurį galima turėti ne tik tinkamą temperatūrą, tinkamą šilumos-vėsumos poreikį, bet ir tinkamą drėgmę. Jeigu problema yra tik vėsinimo poreikis, tai vėsos ir taip apsčiai yra aplink namą, nereikia jokio šilumos siurblio, reikia paieškoti giliau ir turėtumėte rasti neišsenkantį vėsos šaltinį beveik už dyką. Kalbu apie gruntinį šilumokaitį. Jeigu turite kažkokių nusistatymų prieš atviro tipo žemės šilumokaitį orui vėsinti, pašildyti, tuomet yra variantas užkasti vamzdelį 150-200cm gylyje ir prijungti jį prie šildymo sistemos bei grindų kontūro. Skystis tekės po žemėmis, atvės ir kartu atneš vėsumos į grindinio šildymo vamzdelius – vyks konstrukcijų vėsinimas. Taip pat galima atvesti šį vamzdelį ir prie rekuperatoriaus, ten pastatyti vanduo-oras šilumokaitį skirtą vėsinimui ir šaltu skysčiu iš po žemių vėsinti paduodamą į patalpas orą. Suderinus vieną ir kitą sistemą turėtumėte mano įvardintą idealų variantą vėsinimui, kuris taip pat galėtų pašildyti orą šalčių metu ir pagerinti benrą vėdinimo sistemos šilumogrąžos NVK nepriklausomai nuo rekuperatoriaus tipo.

  12. Tiesa, be vienokios ar šildymo sistemos neapsieisite net ir pasyviame name. Siūlome skirtingus sprendimus, tinkamiausius kiekvienam individualiam atvejui atskirai. Apie skirtingų šildymo būdų ypatybes plačiau rasite mūsų svetainėje.

      • Sveiki. Noriu paklausti ar geoterminio sildymo greziny reikia pasidaryti pries yrenginejant plokstumini pamata ar galima ir po to. Aciu

  13. Sveiki. Rosiuosi statyti nauja nama su plokstiniu pamatu. Niekaip nenusprendziu kokia sildymo sistema pasirikti todel noreciau suzinoti sio tinklarascio autoriaus arba kitu kolegu nuomone del kompleksines orinio sildymo, kondicionavimo ir vedinimo sistemos su gruntas-oras silumos siurbliu. Aciu

    • Orinis šildymas neruošia karšto vandens, o karšto vandens gamyba taip pat užima reikšmingą namo suvartojamos energijos dalį. Jeigu jau darote požeminį kontūrą, tai siūlau šildyti vandenį. Pagal mano skaičiavimus sistemos gruntas-oras įrengimas nebus pigesnis nei gruntas-vanduo, eksploatacijos kaina ir komfortas bus ne orinio šildymo pusėje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s