Karkasinis ar mūrinis?

Karkasinis ar mūrinis?

Žmonės dažnai turi išankstinį nusistatymą šiuo klausimu, bet reikėtų įvertinti kiekvieną pasirinkimą. Karkasinį namą pigiau pastatyti,  paprasčiau apšiltinti, bet sunkiau pasiekti gerą oro sandarumą ilguoju laikotarpiu. Sandarumas ne mažiau svarbus kalbant apie energiškai efektyvius namus. Dėl medinės perdangos lingavimo, karkasinio namo bildėjimo paliksiu spręsti kiekvienam, nes tai nesusiję su energiniu efektyvumu, bet norėčiau atkreiti dėmesį, kad stiklo ar akmens vatos naudojimas kai sandarumo sluoksnis yra šio sluoksnio išorinėje pusėje yra nerekomenduotinas. Tokiu atveju judant vidaus apdailai iš šio vatos sluoksnio išpučiamas oras į patalpas su mikroskopinėmis stiko ar akmens “adatėlėmis“, kurios patenka į plaučius, dirgina juos ir besikaupdamos niekaip iš ten nebepasišalina. Tai yra pripažintas kancerogeninis dirgiklis. Nors koncentracijos tiesiogiai nepavojingos, bet dėl šentos ramybės iškart už gipso kartono plokštės siūlyčiau naudoti popieriaus pagrindu pagamintą celiuliozinę vatą vietoje akmens, o ypač stiklo vatos. Giliau už sandarumo sluoksnio jau nebelieka skirtumo kas bus naudojama, nes dalelės nebepatenka į patalpas.

Oro sandarumą užtikrinantis sluoksnis ir garo barjeras karkasiniame name dažnai įrengiami panaudojant plėvelę, kurią kerta daug medsraigčių, laidų, vamzdžių, medžio konstrukcijų, kas labai komplikuoja sandarumo užtikrinimą. Vos keliasdešimt kvadratinių centimetrų skylė (bendras skylučių plotas) yra  neleistina statant pasyvų namą. Žiemą per šias skylutes išeinantis šiltas oras sušlapina konstrukciją ir šiltinimo medžiagą dėl susidarančio kondensato. EPS, vata, celiuliozinė šiltinimo medžiaga ir medis stipriai blogina savo šilumos izoliavimo savybes kai didėja jų drėgnumas. Karkasinio namo fasado apdailos medžiagų pasirinkimo variantų yra gerokai daugiau nei mūrinio namo, kuris dažniausiai yra tinkuojamas. Net ir pastatytas ant plokščiųjų pamatų su mūrinėmis vidinėmis sienomis karkasinis namas turės bent 2 kartus mažesnę termomasę nei analogiškas mūrinis namas, bet tai tikrai neblogas variantas vieno aukšto namui. Ypač maža termomasė žiemos metu reikalauja pastoviai veikiančio, tiksliai valdomo, kintančios galios šilumos šaltinio. Patalpose labiau šokinėja temperatūra kintant lauko temperatūrai, pašvietus saulei ar užkūrus židinį. Blogiausia situacija būtų vasarą antrąjame aukšte, kuris turėtų labai mažą termomasę ir greitai perkaistų nuo saulės. Didelę termomasę turintis mūrinis pasyvus  namas daug lengviau reaguotų į lauko temperatūros svyravimus, efektyviai išnaudotų saulės šilumą patenkančią per langus ir saulės kolektorius šaltuoju metų laiku. Saulei prišildžius tokį namą iki +24C galima būtų išjungti šildymo sistemą 1-2 ar net 3 dienoms, o pavasarį vien iš to ir gyventi, jeigu nieks neužstoja saulės, langai dideli ir pietų pusėje su saulės energiją praleidžiančiais stiklo paketais. Karkasiniame name šiluma išsilaikytų kelis kartus trumpiau, nes jos būtų sukaupta kelis kartus mažiau. Pačiam pastatyti kokybišką dviejų aukštų karkasinį namą neturint patirties bus sunkiau nei mūrinį, nes karkasinėje statyboje yra daugiau specifikos. Mūriniai (blokelių, plytų, betono ir ICF) ir karkasiniai pasyvūs namai yra vienodai paplitę remiantis pasyvių namų duomenų baze.

Norint statyti karkasinį namą optimaliausias variantas būtų vieno aukšto namas su masyviomis grindimis ir mūrinėmis pertvaromis.  Masyviausios grindys yra plokštieji pamatai. Sunkiausioms sienoms – pilnavidurės silikatinės plytos. Namo svoris tiesiogiai įtakoja temeperatūros stabilumą patalpose, kurį lemia termomasė.  Neskaičiuojant pinigų galima būtų surasti ir žymiai efektyvesnių pasyvių sprendimų temperatūrai patalpose reguliuoti. Tai fazinio virsmo pagrindu veikiančios medžiagos (PCM thermal storage)  pagamintos parafino pagrindu. Fazinio virsmo temperatūra parinkta artima kambario temperatūrai todėl medžiaga sugeria šilumą kai temperatūra kyla virš numatytosios arba išskiria šilumą kai temperatūra krenta ir visa tai vyksta nesikeičiant medžiagos temperatūrai. Tam naudojamas parafinas yra kapsuliuojamas ir maišomas į tinką arba kitaip integruojamas sienose, bet tai gana brangu. Karkasinis namas turi privalumą pasirenkant pamatų tipą. Karkasinės sienos daug prasčiau laidžios šilumai nei mūras, todėl jas galima statyti ant prasčiau apšiltinto pagrindo – tradicinių polinių pamatų. Šiuo atveju reikėtų nepamiršti, kad vidinės sienos neturėtų būti mūrijamos tiesiai ant prastai apšiltinto pamato, todėl bent 2-3 pirmas eiles reikėtų mūryti iš šilumai nelaidžių putstiklio blokelių. Tokiu atveju šaltas rostverkas turėtų baigtis 30-40 cm žemiau grindų dangos, paliekant pakankamai aukščio grindų putplasčio ir betono sluoksniui. Putstiklio blokelių šilumos laidumas panašus į akytbetonio, o mechaninės savybės panašios į keramzitinių blokelių. Juos gamina Gdanske iš lietuviškų putstiklio granulių. Prieš metus jie kainavo 650 Lt/m³. Mano rekomenduojamas optimaliausias karkasinės sienos “sumuštinis“ be brangių poliuretano putų, be garo izoliacinių plėvelių, bet su ilgalaikiu sandarumu, patikimu garo barjeru, sudarantis esmines sąlygas šiltinimo sluoksniui veikti nepriekaištingai būtų toks: du sluoksniai gipso kartono plokščių , 50-100 mm ertmė laidams, vamzdžiams, užpildyta tankia vata (ertmėje medinis karkasas, laikantis gipso kartono plokštes), aliuminio folija priklijuoja ant dvigubos OSB3 plokštės, išorinis karkasas iš besikryžiuojančių medinių tašų ar vertikalių dvitėjinių sijų užpildytas šiltinimo medžiaga.

Karkasine siena

OSB3 plokštė mažai laidi vandens garams, atspari atsitiktiniam vandens poveikiui, kas yra aktualu kai plokštė stipriai apkrauta. OSB3 plokštės kaina tiesiogiai proporcinga jos storiui, todėl vietoj vienos plokštės galima naudoti tik šiek tiek brangesnį dviejų plokščių “sumuštinį“, pilnai suklijuotą poliuretano putų klijais, skirtais putplasčio klijavimui. Du sluoksniai ženkliai pagerins sandarumą, nes plokštės bus suklijuotos persidengiančiai. Paliktus ~2 mm tarpelius reikėtų kruopščiai užpildyti silikoniniu hermetiku arba dar geriau sukimbančiu elastingu poliuretaninu hermetiku, naudojamu vonios hidroizoliacijai. Siūlę ant viršaus dar gerai būtų užklijuoti aliuminio ir butilo juosta naudojama langų sandarinimui, kuri niekada nesukietėja. Ji geriausiai tiks OSB ir kitų statybinių medžiagų sąlyčio vietų sandarinimui įrengiant vientisą oro sandarumo sluoksnį. Naudojant vieną OSB3 plokštės sluoksnį tarpelių dydis gali stipriai kisti dėl nepastovių aplinkos sąlygų todėl ypatingai svarbu naudoti elastingą hermetiką ir papildomą lipnią juostą. Kituose straipsneliuose pabandysiu plačiau parašyti apie sandarumo ir garo barjero svarbą. Pagrindinė aliuminio folijos paskirtis sienoje yra sulaikyti vandens garus. Popierius su aliuminio sluosniu iš Senukų nėra kokybiškiausias pasirinkimas, nes jis vietomis yra laidus šviesai ir aliuminio sluoksnis nėra pakankamas. Reikia bent jau neperšviečiamo storio folijos. Geriausia tiktų standartinio 11 mikronų, storio 60 cm pločio “maistinė“ aliuminio folija, kurią patogiausia klijuoti horizontalioje padėtyje prieš tai kai OSB plokštė bus montuojama. Išbandyti klijai būtų Kleiberit 501, kurie gan patikimai priklijuoja foliją. Dirbti patogiausia mentele klijais padengiant visą paviršių ir po to prispaudžiant aliuminio foliją su voleliu. Aliuminio folija dar kažkiek prisidėtų prie šilumos izoliacijos kaip radiacinis infraraudonųjų spindulių barjeras. Maistinė folija ypač pasitarnautų nevėdinamų, prasčiau laidžių vandens garams fasadų ir sutapdintų stogų be apšiltinimo sluoksnio ventiliavimo atvejais kai garų prasiskverbimas į apšiltinimo sluosknį sukeltų blogų pasėkmių besikaupiančio kondensato pavidalu. Vata apšiltintai sienai ar stogui su vėdinamu tarpu pakaks ir ne itin kokybiško aliuminiu dengto popieriaus, kurį paprasta priklijuoti prie OSB su tapetų klijais, nes tokia konstrukcija pakankamai gerai šalina drėgmę iš apšiltinimo sluoksnio į lauką. Aliuminiu dengtas popierius bus ir apčiuopiamas sandarumo sluoksnis, kurio sujungimai gali būti paprastai sandarinami su lipnia aliuminio juosta, nes prie OSB priklijuoti lipnią juostą jau bus sunkiau ir prireiks butilo juostos. O su aliuminiu paprasta. Dar vienas variantas yra tepamas garo barjeras, apie kurį parašysiu garų straipsnelyje, bet jis labiau tinka pvz. akytbetoniui, nes nesandarina tarpelių tarp medžio plokščių arba kaip papildoma apsauga nenaudojant aliuminio folijos. Kuo storesnis vatos apšiltinimo sluoksnis tuo svarbesnis vaidmuo tenka garo barjerui, nes storėjant sluoksniui vandens garų pralaidumas iš vatos į lauką mažėja.

Kokybiškai pastatyti dviaukštį karkasinį namą su vidinėmis karkasinėmis sienomis ir medine perdangą, kuris būtų sandarus, turėtų patikimą garo barjerą, nebildėtų ir negrirždėtų bus tik nežymiai pigiau nei pastatyti mūrinį namą. Mano planuose namas su didesniu nei įprasta langų plotu, todėl pasirinkau sunkias sienas saulės ir ne tik šilumai įsisavinti. Apie jas pateiksiu daugiau informacijos kituose straipsneliuose. Jeigu būčiau planavęs lengvo svorio sienas, tai būčiau pasirinkęs SIP (Structural Insulated Panel) technogiją, kuri vis labiau populiarėja taupant laiką ir kvalifikuotą darbo jėgą. Skydai yra pagaminti gamykloje iš dviejų išorinių plokščių ir šilumą izoliuojančio tarpo užpildyto uždarų porų poliuretano putomis ar putų polistirenu. Šiltinimo medžiaga pirmą kartą atlieka struktūrinį vaidmenį konstrukcijoje, mechaniškai sutvirtindama du išorinius tvirtus sluoksnius tuo labai sumažindama šalčio tiltų kiekį konstukcijoje.  SIP galima lyginti su “sandwich“ tipo kompozitine stuktūra  http://en.wikipedia.org/wiki/Sandwich-structured_composite , turinčia aukščiausią lenkimo atsparumo ir svorio santykį. Iš teorinės pusės nepriekaištinga struktūra buvo pradėta gaminti 1950 metais JAV iš Dow kompanijos poliuretano putų. Gamintojai teigia, kad pastatai puikiai atlaikė iki šių dienų. Tai ilgaamžiška, sandari,  universali apdailos požūriu, nekintamos šiluminės varžos, neįgerianti drėgmės individualių namų statybos technologija, turinti tik vieną esminį trūkumą – mažą termomasę. Taip pat prastas garso izoliacines savybes reikia gerinti įrengiant papildomą tankios vatos ar kitokio tipo garsą izoliuojačios medžiagos sluoksnį vidinėje pusėje, kuriame galima išvedžioti ir reikalingus laidus, vamzdyną nepažeidžiant sandarumo ir garo barjerų. Iš praktinės pusės galima pabrėžti, kad SIP užtikrina tikslų, kokybišką, esminį namo pagrindą (šiltinimas, konstrukcija, sandarumas) likusius darbus vykdysiantiems statybininkams, kurie dėl savo  galimai nekokybiškų išorės ar vidaus įrengimo ar apdailos darbų nebegalėtų suversti kaltės prieš tai dirbusiems statybininkams. Tokia situacija žinoma kiekvienam, kas statė namą ne vien savo rankomis. Tik pastaruoju metu atsiranda pakankamai storas SIP plokštes gaminančių įmonių Lietuvoje. 

OSB-NEPS-OSB

Plokščių jungimo mazgus dar reikia adaptuoti energiškai efektyviam – pasyviam namui, taip pat išpręsti klausimą dėl garo barjero, kuris turėtų daugiausia įtakos vaikams ir anukams eksplotuojant namą ar naudojant sunkiai laidžias garui medžiagas išorėje. Apie SIP plokštes dar parašysiu, nes planuoju montuoti stogą būtent iš šių plokščių, kurios padės išvengti bėdų problematiškiausioje murloto zonoje. Statant vieno aukšto namą su plokštuminiais pamatais ir vidinėmis silikatinėmis sienomis SIP stogas ir išorinės sienos būtų geras pasirinkimas. Tai nepalyginamai pažangesnė technologija nei medinis karkasas su plėvelėmis ir vata.

Neseniai pamačiau gana šiltų skydų su šiaudų užpildu  (šiaudinis SIP) stogui ir šiltų namų statomų iš šiaudų ir molio.

Šiaudų SIP

Jeigu kažkas turite silpnybę šiaudams ir norite tikrai šilto, energiškai efektyvaus namo situacija nėra beviltiška. Galėčiau nurodyti gerų pavyzdžių iš Austrijos.

Namą galima laikyti pasyviu, kai metinis energijos suvartojimo rodiklis yra mažesnis arba lygus 15 kWh/m² metams.

Čia matote 9 kWh/m² per metus…

modernus šiaudų ir molio namas

Reportažas Statybų nuotraukos.

Norintiems eiti dar toliau, teks susidurti su ne kasdieniniais sprendimais kai sienos pasiekia metro storį:

Šiaudinė siena Šilta durų stakta šiaudiniam namui

Visą reportažą galima pamatyti čia.

Nelabai šilto šiaudinių skydų daugiabučio statyba.

Reklama

Įrašo “Karkasinis ar mūrinis?” komentarai: 23

  1. Sveiki, puikus ir ypač informatyvus tinklaraštis! Klausimai užbėgant įvykiams už akių- kaip planuojate apšiltinti sienas? Kokia bus apdaila? Gal turite mūro sienos su apšiltinimu ir apdaila sumuštinio koncepciją?

    • Koncepcija – pusiau liktinis klojinys su vėdinamu fasadu: glaistas-betonas-320mm NEPS-vėdinamas oro tarpas-fibrocementinės plokštės. Nieko apie tai nerašiau, nes reikia pirmiausia išlieti. Analogų net ir tolimuose kraštuose nemačiau.

  2. Kaip tik ir planuoju vieno aukšto namą su plokštuminiais pamatais ir vidinėmis masyviomis sienomis su 18cm SIP išorinėm sienom ant PP +20cm NEPS. Del stogo dar neapsisprendziau, tai bus aktuali pacio info, kaip ir garo barjeras OSB3.

    Su bandelem ir arbata megaujuosiu skaitiniais 😀

  3. Iš kur jūs ištraukėte, kad stiklo ir akmens vata yra kancerogeniniai dirgikliai? Gal galima kokią nuorodą?

  4. Norit sakyti, kad stiklo vatos plaušai praeina per gipso kartoną ir vidaus tinką? O tai kokią dar papildomai plėvelę reikia naudoti?

    • Taip, gipso kartono siena juda kaip būgnas darinėjant duris ar kitaip judant namo konstruktyvui ir išpučia stiklo dulkes per plyšius tiesiai į patalpas. Tai nematoma, bet atkreipus dėmesį galima pastebėti. Kuo šiltesnė vata tuo smulkesni ten stiklo plaušeliai ir tuo labiau kenksminga ji yra įkvėpus į plaučius. Reikia labai sandariai uždengti tokią vatą. Žinant, kad šiuolaikinėje visuomenėje yra beveik 10% lengvesnių ar sunkesnių astmininkų, tai verčia pagalvoti ar neverta iškeisti stiklo vatos vidinėje pusėje iki garo ir sandarumo barjero į celiuliozinę apšiltinimo medžiagą.

  5. Perskaičiau aš jūsų nurodytas nuorodas. Ten gi niekas nekalba, kad stiklo vata pavojinga sveikatai, kai ji yra už, pavyzdžiui, gipso plokštės. Ten yra kalbama apie tiesioginį poveikį atliekant šiltinimo darbus, todėl rekomenduoja naudoti respiratorius ir kitas apsaugos priemones. Arba gamybos metu galimas poveikis darbuotojams, bet ne namuose po keliais apdailos sluoksniais.

    • Gyventojai per gyvenimą gauna tikriausiai dar didesnę dozę stiklo dulkių, nei šiltintojai per 2 dienas. Šiltintojai ateis ir išies, o jūs kvėpuosite visą likusį gyvenimą.
      Gipskartonis juda ir išmeta dulkių į aplinką per plyšius. Gal pas jus nebus plyšių? Dalis tų dulkių įkvepiama į plaučius. Jos niekur nedingsta iš plaučių, nes stiklas labai atspari medžiaga, kurios nesuardo net skrandžio rūgštys ir dirgina plaučius ilgus metus. Plaučiuose nėra skausmo receptorių ir to dirginimo galime nejausti visą gyvenimą, o plaučių vėžio dalis lyginant su kitomis vėžio rūšimis vis didėja. Sausi ventiliacijos vamzdžiai ir tai apsineša stroru dulkių sluoksniu. Galite tik įsivaizduoti kas dedasi 50-100 kv.m.drėgnuose jūsų plaučiuose po tiek metų kvėpavimo. Didžioji dalis to brudo suardoma biocheminių reacijų arba išsivalo su gleivėmis, kurios kyla iš kvėpavimo takų, bet nemažai ir lieka. Daug žmonių suserga astma vien dėl didėjančio oro užterštumo nenatūralios kilmės itin mažomis kietosiomis dalelėmis. Reakcija į ilgalaikį dirgiklį ilgalaikiui tampa alergija. Kas įdomiusia, kad stiklas labai ekologiška ir nekenksminga medžiaga, bet suskaidžius ją į 1-100 nanometrų dydžio daleles, paviršiaus plotas padidėja milijonus kartų ir situacija gali iš esmės pasikeisti. Tas pats su daugeliu medžiagų. Visi galvoja, kad tik cheminis užterštumas yra pavojingas, bet nesusimąsto apie ypač smulkių dalelių pavojingumą įkvėpus. Nenoriu per daug nukrypti į lankas, bet kam didinti riziką? Asbestas būtų tipinis pavyzdys kaip yra mechaniškai dirginami plaučiai be vilties juos kadanors išsivalyti, bet stiklo adatėlės irgi nėra ta medžiaga, kurią norėtume įkvėpti. Gal žinote būdų kaip išvalyti plaučius? Kam rizikuoti, jeigu galite ten supilti celiuliozinės vatos ir gauti beveik tą patį rezultatą, tik be jokios grėsmės plaučiams. Kiti jau net iš molio stato namus norėdami pabėgti nuo viso brudo.

      • Perskaiciau jusu klausima: Gal žinote būdų kaip išvalyti plaučius? Jei mes nustojame valgyti tai uz kokios savaites musu organizmas issivadaves nuo tokio didelio apkrovimo kaip maisto perdirbimas,pradeda valyti savo organizma nuo siuksliu,o plaucius valo bene lengviausiau uz kitus organus nes geriant pakankamai vandens su gleivem salina viska ar stiklo vata ar kitus svetimkunius per tiesiogini kanala tai musu nosi) zodziu pirmoje vietoje as padaryciau gydomaji badavima DISTILIUOTU VANDENIU,( pats ji geriu ne tik badaudamas bet ir kasdien, daugiau nei 5 metai,ir moksliniu straipsniu apie tai kaip negerai gert distiliuota vandeni neskaitau)) Siulau perskaityti Stolesnikovo knyga “Kaip sugryzti i gyvenima“.

  6. Na ir glaustai pateikei gana didelį informacijos kiekį. Pavyzdžiui, nemanau, kad kam nors užkliuvo mintis apie karkasą išorėje ir masyvias vidines sienas, apie kurias čia užsiminta vienu sakiniu, o anksčiau apie jas nėra girdėjęs. Ir tokios info čia daug. Kad žmogus suprastų viską, kas čia parašyta, vos ne apie viską jis jau turi būti apsiskaitęs ;). Abejoju, kad pirmą kartą perskaitęs žmogus iškarto viską supras. Nors kaip konspektas, tai labai geras straipsnis ;).

    • Sveikas,
      iš principo radau, bet kas iš to. Kai kada sunku paaiškinti žmonėms, kodėl vertėtų naudoti putplastį už 200Lt/m3 vietoje vatos už 100Lt/m3, o čia jau produktas už 580-620Lt/m3 ir tai didmenine kaina. Per daug skaičiuojami pinigai Lietuvoje, kad toks produktas išpopuliarėtų. Net ir OSB pakeisti į kažkokią kitą, labiau tam tinkančią plokštę tam tikru atveju, yra sunku, nes vietiniai tiekėjai neturi, o užsakymai eina po konteinerį kai nesinori permokėti už sandėliavimą kažkam.
      Kiek prisimenu neminėjau, kad planuoju naudoti sip su poliuretano užpildu. Vienaip ar kitaip planai po truputį keičiasi, nes nelabai patinka osb išorėje ir viduje, dar stipriai galvoju kaip optimizuoti sip stogui, nes ne visi taškai susideda ant “i“.

  7. Sveikas, pastebėjau, kad labiau toleruoji putu polistirola nei vatą. Bet juk vata labiau praleidžia garus ir dėl to siena labiau kvėpuoja ir nėra tokios rizikos dėl drėgmės bei puvėsio vidinėse sienose, kaip kad su putu polistirolu kuris labai sunkiai praleidžia drėgmę. Kitas niuansas vata yra nedegi ir panašiai. Žinoma putu polistirolis yra pigesnis ir jis labiau apdorojimas bei lengvesnis…

    • Sveiki,
      geras vatos garų pralaidumas savaime dar nieko nereiškia, nes atitvaras sudaro ne tik vata, bet ir kiti sluoksniai, kurie taip pat įtakoja garų pralaidumą. Medžiagos žvelgiant iš vidaus į išorę turi turėti vis geresnį garų pralaidumą, kad sandūroje nesusidarytų sąlygos atsirasti rasos taškui. Norint išnaudoti gerą garų pralaidumą išorinėje vatos pusėje turėtume montuoti medžiagas, kurios yra dar pralaidesnės garams nei vata. Deja tokių medžiagų nėra. Vatos negalime palikti kaip paskutinio sluoksnio net ir ventiliuojamame fasade. Reikalinga sandari priešvėjinė apsauga, kur geriausia naudoti plokštę, o užtinkuotoje fasadinėje vatoje išorinis sluoksnis taip pat nėra taip gerai laidus garams net pasirinkus silikatinį tinką. Todėl gana apgaulinga teigti, kad siena su vata geriausiai “kvėpuoja“ žvelgiant į bendrą vaizdą, nes reikia atsižvelgti ir į kitus sluoksnius. Geresnis garų pralaidumas pasitarnauja kai vata apšiltinama nedžiovintos medienos konstrukcija ar yra šioks toks lietaus vandens patekimas į šiltinimo sluoksnį. Abiem atvejais ta drėgmė geriau pasišalina lyginant su kietomis šiltinimo medžiagomis, bet tai menkas pliusas.
      Bet kuriuo atveju negalime sakyti, kad vandens garavimas iš vatos yra gerai, nes vandens vatoje išvis neturi būti, t.y. reikia geros hidrolizoliacijos iš išorės, gero garų barjero ir sandarumo iš vidaus nepriklausomai nuo to kaip gerai vata garina vandeni.
      Taip pat labai naivu teigti, kad vatoje medis nepuva. Vata linkusi kaupti drėgmę ir išlaikyti ją ilgai. Ypač dabartiniai storesni (40-50 cm) sluoksniai. Jeigu jau vata sušlapo tai nieko gero nereiškia, nes ilgą laiką medžio paviršiuje esantys grybai bus drėgnoje aplinkoje ir sąlygos augimui bus puikios. Tuo tarpu į putplastį patekęs vanduo jame ilgai nesilaikytų ir kapiliariškai nenukeliautų link medienos kaip tai įvyktų su vata. Putplastis daug kartų sunkiau įgeria drėgmę. Jeigu jau ten patenka vanduo tai iš putplasčio jis pamažu ištekėtų žemyn per siūles ir taip pat kiaurai per eps mikroporas.
      EPS nėra tokia aklinai sandari medžiaga kaip XPS, bet tuo pačiu prastai įgeria vendenį jeigu nenagrinėtume tokių atvejų kaip pilnas paardinimas po vandeniu.

      Šilumos izoliacijos degumas yra daugiau didensių pastatų problema. Gaisrai dažniausiai kyla dėl neteisingo šildymo sistemos įrengimo, eksploatavimo bei elektros instaliacijos problemų. Vata apšiltinti mediniai karkasai, rąstai yra kur kas mažiau atsparūs tokio pobūdžio gaisro židiniams nei mūriniai apšiltinti putplasčiu. Pastato atsparumą gaisrui labiau lemia vidaus apdaila ir baldai, nes gaisro židiniai būna pastato viduje. Degiu laku lakuotas parketas su sintetiniu kilimu daug labiau kelia pavojų nei putplastis už plytų sienose. Gaisras juk neplinta iš vieno kambario į fasadą ir tada iš fasado į kitą kambarį, taip vyksta tik dideliuose pastatuose. Dega viduje esantys degūs daiktai ir tik vėliau jau išplitus gaisrui viduje. Jeigu svarstote, kad putplastis degesnis už vatą tai svarstykite, tai pirmiau reikia pasvarstyti, kad parketas degesnis už plyteles ir. t.t. Gaisro metu žmogus paprastai užtrokšta nuo dūmų, o ne nukenčia nuo liepsnos. Dūmų susidarymui patalpose vėlgi daugiausia įtakos turi viduje esantys daiktai, o ne fasado ar stogo medžiagos. Įprastinės vatos net negalima glausti prie kamino, nes jos maksimali darbinė temperatūra yra 150-200 C. Ar kada susimąstėte kodėl taip yra? Mineralinė ar stiklo vata visai nebūtų tokia, kokią įsivaizduojame jeigu ji būtų vien iš mineralų ar stiklo. Joje gausu fenolio formaldehidinių rišiklių ir kitokios organikos, kurie su teikia vatai tokį purumą. Kai jie suyra vata pradeda dulkėti ir susėda. Padeginus vatą pamatytume ne pačio maloniausio kvapo dūmus ir karkasinio namo gyventojas rizikuoja jais apsinuodyti gaisro metu kai vatą nuo ugnies skiria vos vienas gipso kartono sluoksnis su polietileno plėvele. Viskas ir vėl atsiremia į pastato konstrukcijų ypatybes. Šiuo klausimu galėtume diskutuoti dar labai ilgai.

  8. Gal galima būtų plačiau apie SIP plokščių namus pakalbėt? Kokius matai minusus, kaip geriausia garų barjerą įrenginėti?

  9. Sveiki.

    Rasete: “Norint statyti karkasinį namą optimaliausias variantas būtų vieno aukšto namas su masyviomis grindimis ir mūrinėmis pertvaromis. Masyviausios grindys yra plokštieji pamatai. Sunkiausioms sienoms – pilnavidurės silikatinės plytos. Namo svoris tiesiogiai įtakoja temperatūros stabilumą patalpose, kurį lemia termomasė. “ “Statant vieno aukšto namą su plokštuminiais pamatais ir vidinėmis silikatinėmis sienomis SIP stogas ir išorinės sienos būtų geras pasirinkimas.“

    Priėjau lygiai prie tokios pat išvados, tik dabar suabejojau dėl vidinių pertvarų. Tiksliau, dėl ekonominio pagrįstumo. Plokštuminių pamatų svoris jau daugiau nei pakankamas patalpų temperatūros stabilumui palaikyti, ypač su grindiniu šildymu, kuris taip pat savaime gana inertinis. Aišku, daugiau termomasės kaip ir nėra blogai, bet… iš kitos pusės pinigai. Ar verta ši papildoma investicija?

    Aš prie sunkių vidinių pertvarų priėjau kitu keliu, dėl kurio taip pat nesu įsitikinęs. Pirma – tai geresnė garso izoliacija, bent už SIP pertvarą, bet skirtumas čia ne itin didelis. Antra – noras permesti visą ar bent dalį šildymo sistemos iš grindų į sienas, bet klausimas dėl tokio žingsnio naudingumo ir… kainos. Kokie būtų pamąstymai šiais klausimais?

    Dėkoju.

  10. Sveiki,
    mane irgi labai domintų apie plačiau padiskutuoti apie SIP namus. Statysiu ~130m2 2aukštų pasyvų namą pilnai iš SIP skydų – sienos, perdangos ir stogas. Tik pamatas bus plokščias. Taip, taip – žinau, kad vien plokščio pamato greičiausiai neužteks termomasės, bet tą spręsime kitais būdais, gal akvariumas + ŽŠ… Namas be langų nereikalingose pusėse. viskas orientuota į pietus, šešėliavimas bus sprendžiamas balkonais ir išsikišusiu stogu. Labiausiai kyla klausimų dėl optimalios sienų konstrukcijos. Svarstau ar geriau dėti papildomą apšiltinimo sluoksnį išorėje ar viduje, kokį jį naudoti, o gal apskritai paimti ir daryti kokių 400 mm storio SIP plokštę (susitaupytų nemažai darbo) ir tik susimontuoti kažkokį papildomą karkasiuką rozetėms, laidams ir vamždiams iš vidaus.. O gal net sprendimas būtų viską slėpti pačiame SIP’e (yra galimybė užsakyti apšiltinimą su paruoštomis ertmėmis)? Dėl vienos storos SIP plokštės kyla abejonių dėl medienos ar kažkokios kitos konstrukcijos jungimui tarp skydų – ar nebus problemų tokią gilią gauti, ar neišiskraipys ir panašiai. Kur konstrukcija leidžia, tarp skydų jungimui galima dėti tą pačią siaurą SIP juostą (sumažinant gylį per OSB plokštes), tokiu būdu būtų apskirtai išvengiama šalčio tiltų net per medieną. Kur neleidžia, galima naudoti medines I-BEAM sijas http://www.dedu.lt/dvitejes-sijos-i-beam-45932, kurios irgi kažkiek sumažina šalčio tiltus. Kokia būtų jūsų nuomonė apie tokius mano pamąstymus? Rašėte, kad abejojate dėl sprendimo su OSB plokšte iš abiejų pusių – kodėl? Ką turite omenyje sakydami, kad dar reikia išspręsti garo barjero klausimą, ar pačios skydo šiam reikalui nepakanka?

    SIP’us planuoju gamintis http://www.sipcon.house/ , jie bene vieninteliai LT turi normalias tam reikalui skirtas gamybos stakles (klijavimui, pjovimui, frezavimui), ir gali sulipdyti ką tik nori iš bet kokių medžiagų, bei praktiškai kokių nori gabaritų. Kiti kiek žinau gamina privityvesniais būdais, todėl gal būtų kiek geresnė kokybė.

    • Nerekomenduočiau naudoti sip su paruoštomis ertmėmis. Nukentėtų sandarumas, atsparumas ugniai. Storame sip galėtų būti naudojamos tik dvitėjinės sijos (I-beam).
      Yra geresnių variantų degumo, kenksmingumo, garo pralaidumo, patogumo dirbti prasmėmis. Čia jau niuansai. Reikia vertinti individualiai.
      Dėl garo barjero taip pat reikėtų patikslinti pilną sumuštinį. Su šia įmone nebendravau, abejoju ar jie gali padaryti ilgesnių skydų ar pvz supjauti skydus keturšlaičiam stogui. Gal tik kalbų lygyje viskas, bet reiks pasidomėti.

    • Jos turi galutinį išorės apdailos ir vidaus apdailos paviršių kaip vieną iš pagrindinių privalumų. Individualaus namo atveju nei vidaus, nei išorės apdaila jau nebus panaudojama, nes iš vidaus montuosis gipsas, o išorėje papildomai bus ventiliuojamas fasadas. Plokščių išvaizda nelabai tinkama individualiam namui. Jeigu jūsų sprendimas yra toks, kad daugiasluoksnė plokštė matoma ir iš vidaus, ir iš išorės, tai dar būtų svarstytinas variantas, bet taip tikriauiai nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s