Pamatų įrengimas

Pamatų darbo projektas

Projektuojant pamatus daug klausimų nekilo, nes tuo metu galvojau, kad gerai žinojau, ko noriu. Namo konstruktorius sužinojęs apie pasirinktą pamatų tipą iškart pasiūlė šį darbą atiduoti siauros specializacijos pamatų konstruktoriui. Taip ir padarėme. Po keturių savaičių tiksliai sutartu laiku gavau detalų pamatų projektą, kuris man patiko.
Darbo projekto dalys:
Pagrindiniai konstrukciniai sprendimai ir skaičiavimo principai – surašyta kuo remtasi projektuojant pamatus.
Plokštuminio pamato įrengimo reikalavimai ir nurodymai – apie du lapus svarbiausios informacijos apie naudotinas medžiagas, kaip ką reikia atlikti, ko negalima daryti įgyvendinant projektą. Dar dvigubai tiek buvo gauta susirašinėjant. Į visus klausimus išsamiai atsakyta.
Rezultatai – keletas vizualizuotų skaičiavimų rezultatų atvaizduotų paveikslėliuose apie nuosėdžius ir slėgio pasiskirstymą.
Mazgų brėžiniai – armavimo brėžiniai su matmenimis, apšiltinimo brėžiniai, drenažo, grunto schemos.
Medžiagų žiniaraštis – pagrindinių medžiagų kiekiai, įskaitant detalizuotą armatūros ilgių, storių ir kiekių lentelę, kurie atitiko tikrovę gana tiksliai.
Visi reikalingi armatūros mazgų pjūviai buvo pateikti, bet ne dažnai tenkant susidurti su šiais trimačių armatūros karkasų ir tinklų brėžiniais teko nemažai pasukti galvą ir suprasti, kas, kur ir kaip. Susirašiau visas armatūros detales į savo excel lentelę, suskaičiavau vienetus iš brėžinių ir patikrinau pateiktus projekte kiekius. Viskas atitiko. Armatūros didžiausias ilgis buvo numatytas 6 metrai, nes 12 m būtų buvę labai sunku atsivežti. Dėl to buvo 19 įvairių armatūros pozicijų. Reikėjo sugalvoti iš ko šias detales reiks susipjaustyti. Pasirinkta armatūros tiekimo įmonė galėjo supjaustyti armatūrą metro žingsniu, o tiksliai reikėjo susipjauti vietoje. Per vakarą susidėliojau kokius gabaliukus iš kokio ilgio strypų reiks pjauti. Užsakyti 4 skirtingų storių ir 5 skirtingų ilgių armatūros strypai, iš kurių vėliau buvo pjaustomos 19 pozicijų. Šie pasiskaičiavimai labai naudingi, nes be jų nebūtų įmanoma patikimai užsakyti armatūros be didesnių likučių ir tiksliai susipjauti visų pozicijų. Po statybų visa armatūra ir buvo sunaudota. Liko tik dalis užsakyto pertekliaus. Užsakiau ~100 metrų armatūros papildomai, kurių vėliau kaip tik prireikė dėl neplanuotų sujungimų gausos, kur armatūra dvigubinama ir tai neatsispindi žiniaraštyje. Taip pat vamzdžiai trukdė rišti armatūrą ir šiose vietose buvo sunaudota keliolika metrų daugiau armatūros po išpjaustymų.
Pamato pjūvis būtų toks: nejudintas gruntas, 30 cm smėlis su skaldele ant viršaus, 20 cm putų polistirenas, 200 um polietileno plėvelė, 15 cm putų polistirenas, 15 cm betonas. Suderinęs su projektuotoju plėvelę paėmiau su aliuminio folija ir perkėliau į viršų iškart po betonu, paliekant vientisą 35 cm putų polistireno sluoksnį. Pamatų įskaitant cokolio apšiltinimą matmenys 12 m x 8,75 m, plotas 105 m2. Grindų naudingo paviršiaus plotas atmetus išorines sienas 87 m2. Sienos storis beveik 50 cm.
Pirmieji darbai sklype
Plokštuminius pamatus įrenginėjau pirmąjį kartą, bet teko dalyvauti panašiose statybose ir aptarti visus niuansus. Ačiū Igoriui už svetingumą. Pirmieji svarbūs dalykai būtų tikslus (+- 2 cm) sklypo ribų nužymėjimas, geriausia su kaimyno priežiūra ir pritarimu. Po to namo pamatų pažymėjimas kuoliukais ant sklypo ribos, kurie netrukdys dirbti technikai, bet aiškiai parodys visiems besidarbuojantiems kur ir kas suplanuota. Išsikasiau kontrolinę duobę už kelių metrų nuo pamatų įsitikinti, koks ten gruntas ir vandnes lygis.

Duobe

Duobė 180 cm, vanduo jau sunkiasi nuo 140 cm gylio. Augalinis sluoksnis apie 40 cm, toliau smėliukas ir apačioje priesmėlis su molio priemaiša (košė). Vandeningas smėlis iškart subėga į duobę ir kasti giliau darosi neįmanoma. Patikslinus juodžemio sluoksnio storį galima grubiai paskaičiuoti kiek reikės atsivežti žvyro ir smėlio pagrindui paruošti atsižvelgiant į tai, kad reikia pridėti 2-3 metrus lygiai tokio pat pagrindo už pamato ribų.
Atlikus šiuos darbus galima kviesti žemės darbų techniką augalinio sluoksnio nuėmimui. Čia geriausiai pasitarnaus dviem ašimis varomas račiokas, o jeigu skypas vandeningas, tai geriausia vikšrinė technika. Bobcat yra per mažas tokiems darbams ir dirbs ilgiau. Planuoju nuimti augalinio sluosnio dalį su velėna ir augalais į vieną krūvą, likusį švarų juodžemį į kitą krūvą šalia.

Zemes darbai1

Organinio sluoksnio nustūmimas račioku. Račiokas daug našesnis už Bobcat tokiems darbams.

Nustumtas juodžemis. Lyginamas nevienodo aukščio smėlio sluoksnis, ruošiamas pagrindas plokštuminiams pamatams

Sklypo aukščio niveliavimas ir iškėlimo darbai panaudojant rupų žvyrą, kuris gerai susitankina

Zemes darbai3

Vykdant žemės darbus sklype derėtų pagalvoti kur reiks sandėliuoti žemes, nes kiekiai dideli

Zemes darbai

Sklype buvusio smėlio sluoksnio išlyginimas suformuojant bent 2 metrais platesnį pagrindą plokštuminiam pamatui.

Nuimamas plotas yra apie 3-4 metrai platesnis nei namo vieta ir būsima trinkelių vietą automobiliui. Jeigu račiokas nesusminga dėl šlapio grunto tai šie darbai trunka apie vieną dieną. Lygiagrečiai pamatų darbams vykdomi ir žemės šilumokaičio darbai, apie kuriuos kitas straipsnelis. Mano atveju gruntas yra laidus vandeniui smėlis todėl gruntinio vandens lygio nepasieks įšalas. Problemos dėl grunto kilsnumo veikiant įšalui nesusidaro ir nereikės įrenginėti termoizoliacinio “sijono“ aplink pamatus. Taip pat gruntas yra ne takus ir nereikės stabilizuojančio gruntą geotekstilės audinio. Šie dalykai būtų kainavę apie 1500 Lt. Viename kampe buvo didesnis augalinio sluoksnio storis ir račiokas įklimpo. Toje vietoje buvo molio sankaupa iškilusi aukščiau link paviršiaus.

Zemes darbai

Viename pamato kampe rastas molio “gabalas“ iškasamas ir pakeičiamas žvyru, kuris tankinamas 30-40 cm sluoksniais, palaistant vandeniu. Molis yra plastiškas ir per daugelį metų šis plkštuminių pamatų kampas galėtų nusėsti šiek tiek daugiau nei kiti.

Teko visą molį (2 m³) iškasti ir pakeisti žvyru sutankinant kiekvieną sluoksnį kas 30-40 cm. Nesutankinus kiekvieno sluoksnio atskirai jau niekaip nepavyks sutankinti gilesnių sluoksnių.

Zemes darbai6

Smėlio sluoksniai lėtai ir nuobodžiai tankinami su vibrokoja. Vėliau buvo išnuomota ir 500 kg vibroplokštė, kuri ir turėtų būti naudojama plokščiojo pamato pagrindo sutankinimo darbams ir įrengimui

Gilesniųjų sluoksnių sutankinimo kokybė puikiai atsiskleidžia atvažiavus 30 tonų sveriančiam savivarčiui. Jeigu ratai neįsminga daugiau kaip 3-4 cm tai žvyras sutankintas labai kokybiškai. Prastai sutankinus susidaro toks jausmas, kad savivartis važinėja ant pagalvės, ratai sminga 10 cm ir daugiau. Reikia atkreipti dėmesį, kad savivartis ant minkšto grunto gali važiuoti tik tiesiai. Darant staigų posūkį susminga ratai, todėl reikėtų apgalvoti tiesesnį privažiavimą į statybų aikštelę. Ne visi savivarčiai turi priekinius varomus ratus, bet problemų neturėtų kilti. Smėlio ir žvyro kaina daugmaž vienoda todėl pagrindui sukelti užsakinėjau geriau susitankinantį žvyrą, kurio kaina buvo 350Lt už 12 m3. Iš pradžių atvežė neblogo, vėliau atvežė praktiškai smėlio, daviau velnių. Reikia reikalauti, kad žvyras būtų kuo tamsesnis ir kuo daugiau akmenų, tokiu atveju mažiau šansų gauti smėlį.

Zemes darbai7

Ant smėlio privežta rupaus, tamsesnio žvyro, kuris vėliau išlyginamas ir sutankinamas. Plokštiniam pamatui reikalingas maždaug 40-60 cm žvyro arba smėlio apačioje ir žvyro viršuje pagrindas.

Susiorganizavus žvyrą per skelbimus jo galima tikėtis po 2-3 dienų. Jeigu kam reikia telefonas 8647 18838 Vilniuje. Turint laiko galima gauti ir pigiau, ir dar pamaišyto su skalda. Kaip sakė kaimynas galima gauti skaldos “iš po kaušo“ kai kur nors ką nors remontuoja ir išvežinėja gruntą iš po kelių, bet reikia ilgai laukti. Skaldos ar akmenų gauti taip pigiai nepavyks, tai gaminama karjero produkcija, kuri turi savo kainą. Jeigu jos reikia tai geriau užsakinėti tiesiai iš karjero, nes kitaip tikriausiai atveš ne tai ko prašėte. Arba aiškiai pasakyti, kad nemokėsite jeigu bus ne tai ko prašėte. Labai sunku atspėti ką atveš. Man atvešdavo po 2-3 savivarčius vakarais po darbo.

Zemes darbai8

Atvežus paskaičiuotą kiekį žvyro greičiausiai trūks dar trečdalio. Didelės mašinos atveža labai mažas krūveles žvyro… Pagalvokite kur išpilti žvyrą, nes perkėlimui reiks kviesti račioką. Man šie darbai išsitempė iki trijų savaičių, nes buvo žaidimo su žemės šilumokaičio įrengimu šalia pamatų. Viso prireikė 10 savivarčių po 12 m³.

Grynai pamatui ir keliukui reikės vieno šeštadienio juodžemio nuėmimui. Per savaitę darbo dienų vakarais susivežti žvyrą ir kitą šeštadienį vėl paimti račioką žvyro išlyginimui. Tam reikės ir nivelyro, nes pasikliaudami vien račioko operatoriaus įgūdžiais galite nukrypti aukštyje bent 5 cm geriausiu atveju. Suvežti tuos 5 cm su “tačka“ niekam nelinkėčiau. Abiejose būsimo pamato pusėse derėtų pasilikti po kelis kubus žvyro, kad reikalui esant nereikėtų kviesti savivarčio, o viskas būtų vietoje. Tokių atsarginių žvyro krūvų esančių 3 m nuo pamato man tikrai trūko. Turintiems mažą sklypą derėtų nepamiršti, kad statybų aikštelė ir sklypas ne begalinis. Augalinį gruntą reikia supilti ten, kur jis niekam netrukdys iki statybų pabaigos. Reikia nepamiršti, kad į statybų aikštelę bus pristatyta daug statybinių medžiagų, kurias taip pat reikės kažkur padėti ir tai neturės trukdyti privažiuoti technikai. Atrodo smulkmena, bet jeigu sklypas aptvertas, tai čia gali kilti daug problemų bei papildomo darbo perkraustymams ir reikėtų labai gerai apgalvoti. Pradinis grunto tankinimas buvo atliekamas su vibrokoja. Darbas užtrunka ilgiau, bet tankinimas vyksta koncentruotai ir tikėtina didesniame gylyje. Grunto paviršius buvo išlygintas +-5 cm ribose račioko pagalba. Šiems žemės darbams su žvyro atvežimu ir išlyginimu užtrukome apie 45 val.

Kitas darbas buvo požeminių komunikacijų įrengimas. Reikėjo gerai pagalvoti apie tai kokių įvadų į namą reikės ir kur tiklsiai jie bus. Atskaitos taškai buvo nužymėtos sklypo ribos. Reikėjo pasiekti +-3 cm užkasamų vamzdžių padėties tikslumą, kad būsimoje vonioje jie išlįstų tiksliai ten kur reikia. Čia reikėjo tikslumo. Tenka susitaikyti, kad paklaida bus kokie 3 cm ir į tai reikia atsižvelgti planuojant vonią. Geriau iškart projekte patraukti vamzdžius bent 5 cm nuo sienų. Atsitiko toks geras dalykas, kad visi kanalizacijos taškai pirmajame aukšte išsidėstė į vieną liniją ir tranšėja buvo tiesi. Jos dugnas turėjo ~2 laipsnių nuolydį ir buvo apie 120 cm gylyje. Iškasus tranšėją tikslus vamzdžio centras žymimas ištempus virvutę ir nuleidus svarelį. Lengvesnio tikslaus būdo nesugalvojau.

Komunikacijos

Plokštuminio pamato komunikacijų įrengimas. Iškasta tranšėja ir vedamos komunikacijos po plokštuminiu pamatu. Daugiausia tai yra techniniai vamzdžiai, pro kuriuos vėliau bus išvedami laidai ar vamzdeliai. Svarbiausia nepriekaištingai įrengti kanalizaciją, nes remonto galimybė labai maža. Viskas turi būti išbandyta ir veikti iki pradedant dėlioti apšiltinimo sluoksnį.

Komunikacijos

Kanalizacijos įvadai išdėstyti į vieną liniją taip labai palengvinant įrengimo bei ateities valymo darbus. Apie tai verta pagalvoti jau projektuojant patalpų išdėstymą. Posūkis daromas už namo ribų. Kanalizacijos vamzdis daromas 160mm diametro, kad nebereikėtų daryti atskiro pravalymo šulinėlio šalia namo.

Komunikacijos3

Komunikacijos4

Iš žemės kyšojo keturi pagrindiniai kanalizacijos vamzdžiai: dušas, tualetas, antrojo aukšto įvadas ir virtuvė. Kiti kanalizacijos taškai buvo prijungti prie jų jau virš žemės, putplasčio sluoksnyje. Viskas sujungta per 45 laipsnių alkūnes, kad mažiau kištųsi ir būtų įmanoma prakišti pravalymo trosą. Pagrindinis apatinis vamzdis turėtų būti 160 mm diametro, kad greitai neužsikištų ir nereikėtų įrengti papildomo pravalymo šulinėlio prie namo. Vamzdžiai buvo tiksliai supjaustyti ir sumauti ant žemės paviršiaus panaudojant muiluotą vandenį, po to visas vamzdynas gražiai įleistas į tranšėją, kurios dugnas buvo išlygintas smėlis. Užvertus šiek tiek grunto reikia įpilti stiklinę vandens ir pažiūrėti ar jis išbėga. Išsikišusių aukštyn vamzdžių aukščio nematavau, nes tai buvo per daug sudėtinga. Vėliau jie nusipjaus tiek kiek reikia. Vandens ir elektros įvadus klojau toje pačioje tranšėjoje virš kanalizacijos vamzdžio. Tai ne visai teisinga, bet iš tikrųjų neklojau jokio vandentiekio vamzdžio, o tik 50 mm techninį vamzdį, kurio viduje vėliau bus prakištas tikrasis vamzdis ir kabeliai, todėl jokio pavojaus nėra. Šie techniniai vamzdžiai prasidėjo techninėje patalpoje ir buvo nuvesti iki sklypo ribos, iš kur bus atvedama elektra ir vanduo. Padarėme klaidą dėl gylio, nes vandentiekio vamzdis turi eiti 180 cm gylyje, kuris yra po kanalizacija. Teko kasti giliau ir vandentiekio vamzdį kloti žemiau kanalizacijos vamzdžių. Elektrai ir kitoms nenumatytoms reikmėms sumečiau dar bent 5 vnt. mažesnio diametro techninio vamzdžio į tą pačią tranšėją. Visi vamzdžiai išlindo techninėje patalpoje ir buvo laikinai pritvirtinti ant kuoliukų ir prikaltos lentos. Vandens įvado taip daryti nerekomenduočiau, nes standartiniu atveju vandentiekio vamzdis ateina iki namo sienos per lauką, tada kerta rostverką ir viduje iškart pastatomas skaitiklis. Vilniaus vandenys neleistų suprojektuoti vandens vamzdžio einančio po namo grindimis keletą metrų ir tik po to kažkur išlendančio į patalpas, nes taip įmanoma prisijungti prie vamzdžio dar prieš skaitliuką be galimybės tai patikrinti. Mano atveju įvadinį skaitliuką montuos šulinėlyje prie sklypo ribos ir už jo darau ką noriu jau nekontroliuojamas. Namuose turėsiu kontrolinį skaitliuką, kad nereikėtų kiekvienais metais leistis į šulinėlį nuiminėti parodymų. Arba bus belaidis duomenų nuskaitymas. Vanduo bus paduodamas 32 mm diametro vamzdžiu. Reikia pagalvoti apie vasarinio vandens išvedimą iš namo per tuos pačius techninius vamzdžius, todėl jų skaičių verta padidinti ir palikti keletą skylių nenumatytiems atvejams. Sudėjęs visus vamzdžius užkasiau likusį gruntą sutankinant kas 30 cm ir atkreipiant dėmesį į kabančius svarelius kanalizacijos vamzdžių padėčiai koreguoti. Papildomai buvo įrengti 4 techniniai 63 mm ir 5 m ilgio vamzdžiai geoterminio vamzdžio pravedimui į techninę patalpą ir dar vienas “U“ formos kanalizacijos vamzdis nepriklausomam krosnelės oro padavimui per pamatus, dėl kurios statymo dar negaliu apsispręsti. Drenažas visame perimetre bus įrengiamas vėliau, maždaug 150 cm atsutumu nuo namo ir apie 1 m. gylyje, kad neužšaltų per atlydį. Vanduo bus nuvedamas tolyn nuo pamatų. Kaip matote yra ką apgalvoti, todėl geriau pasikvieskite ir pasikonsultuokite su santechnikais ir elektrikais ar net dujininkais jeigu bent kažkiek abejojate savo sprendimais. Požeminių komunikacijų įrengimo darbai užtruko apie darbo 40 val.

Toliau sekė pagrindinis grunto tankinimas ir idealus lyginimas. Didžioji dauguma suvežto žvyro sluoksnio buvo 40 cm storio, o po juo nejudintas smėlis. Todėl pradžioje galima buvo pažaisti su vibrokoja ir tik darbų pabaigoje rimtai pravažiuoti su 500 kg vibroplokšte.

Zvyro tankinimasZvyro tankinimas2

Pravažiavus porą kartų visame pamatų plote ir dar du metrus už pamato ribų tenka nuiminėti aukščius su nivelyru ir pilti papildomai žvyro ten kur yra duobės. Nesugalvojom kaip gudriau išlyginti paviršių ir žaidėme visą saivaitgalį dviese, kol pasiekėme +-0.5 cm paviršiaus lygumą. Pravažiavus su vibroplokšte maždaug kas metrą pamatavome aukščius ir vežėme ar nukasinėjome žvyrą artėdami link aukščių vidurkio, nebekreipdami dėmesio į nulinę namo altitudę, kuri gali svyruoti +-5 cm. Kiekviename kvadratiniame metre susirašydavome aukščio centimetrus. Kur buvo -3 cm, ten reikėjo atnešti 3 kibirus žvyro. Kur buvo +1 cm ten reikėjo nukasti vieną kibirą. Tokį ciklą kartojome tris kartus ir pasiekėme +- 0,5 cm lygumą. Lygindami dirbome tikrai ilgai – visą šeštadienį ir sekmadienį. Galutinį lygumą tikrinau ne tik su nivelyru, bet ir su ilgu metaliniu profiliu, kuris aiškiai parodė, kur yra duobutės ir iškilimai. Nulyginti iškilimus yra svarbiau nei užpilti duobutes. Jeigu daryčiau dar kartą tai būčiau pabandęs nupirkti kuo smulkesnės skaldelės kokius 5-6 m³, padėjęs lenteleles šonuose, kurios atitiktų reikalingą aukštį ir nubraukčiau perteklių su ilga ir tiesia lenta. Tokiu atveju irgi yra klaustukų kaip elgtųsi tos lentelės, kai šalia jų pravažiuotų 500 kg vibroplokštė (lengvesnės nerekomenduoju) ir vistiek tektų papildyti įdubas skaldele. Po to reikėtų išmti lenteles ir viską dar kartą sutankinti. Šiuo būdu ir rekomenduojama lyginti pagrindą standartiniu atvejų pamatų įrengimo aprašyme. Girdėjau atsiliepimų, kad naudojant stambesnę kelininkų skaldą buvo labai daug vargo lyginant pagrindą, todėl skaldos atsisakiau. Nepagalvojau, kad galėtų būti naudojama visai kitokia, smulki skaldelė. Konstruktorius neprieštaravo dėl žvyro panaudojimo viršutiniam sluoksniui. Užbėgant įvykiams už akių norėjau pasakyti, kad idealiai išlyginti paviršių yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklausys plyšiai putplastyje, apšiltinimo matmenų tikslumas ir armatūros apsauginis sluoksnis. Padarius 20 mm kalniuką, kurio net nelabai matosi plika akimi, sudėjus visus sluoksnius armatūra toje vietoje gali išlįsti į grindų paviršių betonuojant. Tikslumas šioje vietoje labai svarbus. Betono paviršius bus lyginamas ne pagal armatūros aukštį kiekvienoje vietoje, bet pasirinkus vieną aukštį visam pamatui. Bet kuriuo atveju pirmą kartą teks pasidarbuoti ilgėliau. Nesigailiu, kad nenaudojau skaldėlės, nes ir panaudojant žvyrą išlyginome paviršių iki +- 0.5 cm nukrypimų gerai pasidarbavę ir sutaupėme apie 800 Lt skaldelei. Šiame etape užtrukome 30 val. skaičiuojant vienam žmogui.

Putų polistireno apšiltinimo sluoksnio įrengimas.

Prieš pradedant klijuoti putų polistireną reikia įsitikinti, kad grunto paviršius yra lygus ir jame nėra kalniukų. Ant grunto sliūloma patiesti polietileno plėvelę, kurios paskirtis yra nutraukti kapiliarinės drėgmės kilimą, ir ant jos dėti putplasį. Šioje vietoje man plėvelė nepatiko, nes tai nėra ilgaamžė medžiaga ir tuo pačiu neleidžianti pasišalinti vandeniui iš apšiltinimo sluoksnio. Labai mažas kiekis drėgmės gali susidaryti ant šaltos plėvelės paviršiaus iš vidaus pusės dėl kondensavimosi, bet kur kas didesnė grėsmė yra lietaus vanduo statybų metu ir galimas vamzdžių defektas kai didesnis kiekis vandens patenka ant plėvelės ir keliolika metų gali ten likti. Vietoje plėvelės tiesiog įrengiau pirmąjį putplasčio sluoksnį iš ekstrudinio putplasčio, kuris yra atsparus kapiliarinei drėgmei ir tuo pačiu per sujungimus kažkiek išleidžia neplanuotą vandenį iš apšiltinimo sluoksnio. Jeigu ypatingai baiminatės pelių, tai galima patiesti 6-8 mm dydžio akučių nerūdijančio plieno tinklelį potencialiose vietose, kuris ne pigiai kainuoja, bet yra efektyviausias pelių barjeras. Aš jo nedėjau. Pardavime siūlomos EPS formos plokštuminiams pamatams yra nepagrįstai brangios, sunkiai sujungiamos tarpusavyje nupjaunant 45 laipsnių kampu todėl manęs nesudomino. Plokštuminiams sunkaus namo pamatams reikėto didelio kiekio kietojo ekstrudinio putplasčio. Tikriausiai likimas lėmė, kad būtent ši statybinė medžiaga buvo pasirinką kaip sporto inventorius per 2013 metų Vilnius Challenge maratoną ir šimtai ekstrudinio putplasčio lapų tapo antrarūšiais.

vilniusChallange2013
Iškart susisiekiau su organizatoriais ir paprašiau 27 m³ FI-300 markės ekstrudinio putplasčio už simbolinę kainą. Varžybų simbolio nepavyko gauti už simbolinę kainą, bet didelė nuolaida buvo padaryta ir jis kainavo panašiai kaip EPS200 markės putplastis įskaitant atvežimą. Lapų pažeidimai nebuvo dideli ir neturėjo jokios įtakos tolimesniam procesui. Lapų matmenys buvo labai tikslūs. Norėjau padėkoti dalyviams, kad nesugadino putplasčio lapų ir leido ant jų pastatyti labai šiltą namą. Tai neabejotinai didžiausią simbolinę ir ne tik vertę turinti antrinio panaudojimo medžiaga Bangų namo statybose.
Prieš dėliojant lapus reikėjo pasiskaičiuoti kiek ir kokių plokščių reikės.
XPS slegis
Slėgio pasiskirstymas po plokščiuoju pamatu nėra vienodas. Didžiausias slėgis yra po išorinėmis sienomis 80-120 kPa ir stipriai krenta artėjant link kambarių centrų, kuriuose slėgis tik 10 kPa. Vidurinė nešančioji siena einanti per visą namą per vidurį sukuria apie 15-20 kPa slėgį putplasčiui. Esant tokiam pasiskirstymui net ir lengvam namui nerekomenduočiau naudoti kažką silpnesnio nei XPS300 ekstrudinis putplastis, nes jėgos labai koncentruotos, nepaisant to kad plokštė didelio ploto. Jeigu pamatų perimetre putplastis kažkiek susėstų, tai slėgis labiau pasiskirstytu į neapkrautas sritis. Turint tokį slėgio pasiskirstymo planą aiškiai matosi kuriose vietose neverta naudoti ekstrudinio putplasčio. Šioje vietoje labai netaupydamas 8 iš 35 kubinių metrų putplasčio panaudojau EPS100 putplastį, likę 27 m³ buvo kietas ekstrudinis putplastis. Lapų išdėstymo planą pasibraižiau tik tada kai jau turėjau 27 m³ ekstrudinio putplasčio ir reikėjo jį tik išdėstyti, o galėjau daryti ir atvirščiai. Bučiau sutaupęs daug bereikalingo pjaustymo. XPS ir EPS matmenų standartai visiškai skirtingi. EPS 1000 x 1000, XPS 1250 x 600 arba geriau 2500 x 600. Dėliojant tokį planelį pasidaro labai aišku kaip dėliojasi lapai ir kiek daug pjaustymų reiks daryti neapgalvojus šio etapo.

EPS isdestymas

Turint planą ir ištemptus siūlus kraštams pažymėti, galima drasiai pradėti klijuoti putplastį. Pats pirmasis sluoksnis buvo vien iš ekstrudinio putplasčio, dėl kapiliarinės drėgmės nutraukimo ir dėl to, kad turėjau gana didelį kiekį ekstrudinio putplasčio, kurį visą reikėjo sunaudoti. Likę trys sluoksniai buvo tokie, kaip pateiktame planelyje. Iškrovus putplastį reikėjo jį apsaugoti nuo pašalinių akių, kad nežinotų kas ten yra ir nesurastų kam parduoti…  Teko užmaskuoti didelę krūvą.

Putplastis

Prasidėjo klijavimas ištempus siūlus perimetre. Reikia nepamiršti pasimatuoti įstrižainių, kad turėtumėte stačius namo kampus. Tiksliai suklijavus putplasčio pagrindą ir patikrinus matmenis toliau galima matuoti jau nuo putplasčio kraštų su 10 mm paklaida. Labai svarbų vaidmenį atliko dideli akmenys, kurių reikėjo bent 30 vnt. priklijuotų plokščių prispaudimui. Dedant kiekvieną plokštę ant žvyro teko papildomai palyginti pagrindą, kad plokštės lygiai atsigultų ir visos būtų viename aukštyje. Dirbant būtinai reikia antkelių. Plokštės buvo klijuojamos Tekapur klijais, kurie beveik dvigubai pigesni nei CT84, o kokybė buvo normali. Tiesa, Tekapur klijų buvo mažiau nei CT84 flakonėlyje, tai jautėsi, nors abu yra 800 ml. Teisingiausias būdas lyginti skirtingų gamintojų klijų kiekį yra flakonėlių svėrimas.

Putplastis7 Putplastis4 Putplastis5 Putplastis3

Sunaudoti 27 vnt. klijų flakonėlių. Pistoleto negalima palikti su tuščiu flakonėliu, nes uždžius. Sunaudojus 5-10 flakonėlių reikia pravalyti pistoletą nuo sustingusių putų, kurios apauga pistoletą ir nebeleidžia lengvai pakeisti flakonėlius. Naudojome acetoną, kuris puikiai tirpdo nesustingusias putas ir gerai pravalo pistoletą. Atsukus flakonėlį valymo metu užpilu acetono, kad putos nestingtų ir nuvalau sustingusias putas. Tada užsuku naują flakonėlį ir išpurškiu acetono likučius. Tokiu būdų pistoletas neužsikemša. Pirmasis sluoksnis suklijuotas gana lėtai, o likę gerokai greičiau.

Putplastis10

Viršutinis sluoknis buvo problematiškas nes reikėjo perpjauti krūvą XPS lapų pusiau ir iš 10 cm lapų padaryti 5 cm lapus… Naudojome savadarbę įkaitintos vielos pjaustyklę.  Taip pat kai kur pjaustėme su pjūklu, bet kokybė nekokia.

Putplastis11

Pagal planą EPS suklijuotas toliau nuo nešančių sienų, o XPS ties nešančiomis sienomis užleidžiant apie 60-150 cm. Klijai gerai limpa ir prie šiek tiek drėgno ir slidaus XPS paviršiaus.  Lapus prispausti reikia bent 15-20 min., per kurias sustingsta klijai.  Tarpų nesandarinome ypač kokybiškai, bet klijavome ištisinėmis juostomis, kad iš vienos pamato pusės oras negalėtų patekti į kitą esant bet kokioms sąlygoms. Dirbant užklupo lietus ir prilijo į plyšius kol uždengėme plėvele. Kai kur vanduo išbėgo, kai kur liko, nieko negalėjome padaryti. Per ilgesnį laiką turėtų išbėgti arba išgaruoti į gruntą, nes plėvelės nenaudojome.

Ant paruošto 35 cm storio putplasčio pagrindo užklojome plėvelę, kuri atlieką garo barjero, vandens sulaikymo ir dar kažkieks kaip infraraudonųjų spindulių barjeras. Plėvelės viena pusė yra padengta aliuminiu ir ją atsukau žemyn, o polietileno pusę aukštyn link betono. Aliuninis pasižymi ne tik tuo, kad atspindi 98,5% infraraudonųjų spindulių, bet ir tuo, kad įkaitęs labai mažai skleidžia infraraudonuosius spindulius. Putplastyje apie ~97% erdvės yra oras ir daugiau kaip 1/3 šilumos jame perneša infraraudonieji spinduliai, todėl ant putplasčio paklotas aliuminis beveik panaikins šį indėlį 1-2 cm storio srityje. Tai nėra apčiuopiamas rezultatas, bet geriau negu nieko. Reikėjo atpjauti trikampę putplasčio juostelę ir priklijuoti prie įdubos krašto. Tai galima padaryti tik naudojant karštos vielos pjaustyklę.

Putplastis12 Putplastis13 Putplastis14

Matuojant plėvelę reikia atsižvelgti, kad ji nebus tiesiai paklota dėl pamate esančių betono pastorinimų  ir kraštuose reikia palikti bent po metrą. Plėvelės klijavimas nėra toks jau greitas darbas, nes reikalauja kruopštumo ir padėtį sunkina paviršiaus nelygumai. Geriau palikti daugiau raukšlių, nei leisti, kad plėvelė įsitemptų. Nuo vėjo ją prispaudėme likusiais XPS lapais, kurie vėliau bus naudojami cokolio šiltinimui. Plėvelės uždengimas truko beveik visą dieną. Visas putplasčio suklijavimas ir plėvelės uždengimas užėmė 60 val. skaičiuojant vienam žmogui.

Sekantis darbas buvo armatūros karkasų ir armatūrinių tinklų surišimas. Reikėjo apsispręsti kur užsakinėti armatūrą ir kas gamins armatūrinius karkasus, kurių reikia po nešančiomis sienomis. Armatūrinio karkaso gamyba pakelia armatūros kainą du kartus. Pasitarėme, kad geriau susirišime vietoje, nes tokių mažų kiekių užsakymas yra komplikuotas, nieks nenori imtis tokio darbo arba labai daug nori. Armatūrinių karkasų gamyba vykdoma su nemažomis paklaidomis ir gali būti problemų pasiekiant tikslius apsauginius sluoksnius. Nerizikavome. Du žmonės ir surišo per dieną, o tai būtų kainavę apie 800 Lt ir dar nebūtume gavę to ko norėjome, nes armatūrinio karkaso matmenis reikėjo perskaičiuoti atsižvelgiant į apsauginius armatūros sluoksnius ir skirtingo storio armatūrų naudojimą. Brėžinyje pavaizduotoje apkaboje matmenys buvo gana keistai surašti ir tikriausiai nebūtume pasiekę 25 mm apsauginio sluosnio iš visų pusių užsakydami pagaminti tokią detalę. Nors gal gamintojai yra pripratę prie taip surašytų išmatavimų ir tai yra įprasta praktika. Prieš rišdami perskaičiavome matmenis patys ir surišome tai ko reikia nenukrypstant nuo apsauginių sluoksnių. Iki pagrindinės 12-14 mm armatūros karkase visur išlaikėme apie 35 mm apsauginį sluoksnį.  Apkabas karkasams lankstėme su rankiniu lenkimo įrankiu, kurį galėjome išsinuomoti tik Storent. Elektrinės armatūros karpymo žirklės daug svėrė. Pjaustėme viską su “bulgarke“ ir nepasigailėjome.

Armatura3

8 mm armatūros lankstymas vieni juokai. Nusireguliavus ilgius viskas ėjo kaip per sviestą. Daugiau kaip 90 laipsnių lenkti armatūrą uždraudė statybų priežiūra, nes tai darant ji suskilinėja ir praranda stiprumą.

Po nešančiomis sienomis betono plokštė pastorinta iki 30 cm ir šioje vietoje statomi armatūriniai karkasai iš dviejų d12 armatūrų viršuje ir dviejų d14 apačioje sukabinti d8 apkabomis kas 20 cm. Apatinis tinklas visas iš d8, 20 cm žingsniu. Viršutinis tinklas išilgai namo iš d8 kas 20 cm, o kai kur kas 10 cm. Skersai namo didesnių patalpų pusėje d12 kas 20 cm, mažesnių patalpų pusėje d10 kas 20 cm, o per vidurį po nešančia siena d8 kas 20 cm. Įdedu pora brėžinių ištraukų aiškesniam vaizdui, bet rekomenduočiau kreiptis į konstruktorių, kad suarmuotų plokštę būtent jūsų namui.

Virsutinis tinklas2Virsutinis tinklas1

Po nemažai apmąstymų ir analizės galėčiau pasiūlyti naują plokštinių pamatų formą, kuri būtų be pastorinimų ir su tuo susijusių šilumos nuostolių. Tai lygi 150 mm betono plokštė, kurios briaunos suarmuotos specifiniu būdu, išsiskirianti gerokai palengvintu įrengimu ir tolygiu bei efektyviu šilumos apšiltinimo sluoksniu. Tokia forma įmanoma tik derinyje su liejamomis betono sienomis. Būtent tokią formą rinkčiausi, jeigu statyčiau dar kartą. Jeigu sudomino, susisiekite su manimi, paaiškinsiu smulkmenas.

Nupirkau automatinį armatūros rišiklį, kuris naudoja vielą su kilputėmis ir patraukiant į save automatiškai įtempia ir užsuka vielą (vidurinis paveikslėlyje). Tai nesužavėjo kitų čia dirbusių žmonių, kurie mieliau rišo armatūrą naudodami atkaitintą 1,2 mm vielą sulenkdami apie 25 cm vielos gabaliuką pusiau ir naudojantis rankiniu kabliuku (paveikslėlio kairėje).

Armaturos irankiai

Tos paruoštos kilputės automatiniam užrišimui yra gana silpnos ir tiko tik ten kur nereikėjo tvirtai surišti armatūros (apatiniame ir viršutiniame tinkluose). Karkasams rišti neabejotinai geriau tiko paprastas kabliukas su 1,2 mm atkaitinta pigia viela, kuris surišdavo kokius 5 kartus stipriau nei užtraukiamas automatinis kabliukas. Elektrinis įrankis kainuoja 80 Lt parai, darbas greitas, bet taip pat greitai per 30 min. išsikrauna baterija, kurios nebuvo kur pakrauti ir surišimo tvirtumas nedidelis. Specialios vielos ritinėliai irgi daug kartų brangesni už paprastą atkaitintą vielą. Dėl šių priežasčių elektrinio rišiklio nenaudojome. Karkasus rišti reikia pasikabinus patogiame aukštyje.

Armatura1 Armatura2

Surištus armatūrinius karkasus pasidėjome prie pamato kraštų. Ilgesnėms kraštinėms reikėjo sujungti du 6 m ilgio karkasus į vieną ir  apipjaustyti galus, kad viskas susijungtų į du stačiakampius. Jungimą geriausia daryti ne užleidžiant vieno karkaso armatūrą ant kito karkaso armatūros, bet nupjauti abu karkasus ties sujungimo vieta ir toje vietoje įdėti papildomos armatūros. Jungiant 12 mm armatūras į vieną reikia panaudoti papildomą 120 cm ilgio armatūros gabalą, o ne užleisti vieną armatūrą ant kitos 60 cm (50 armatūros storių).  Su papildomos armatūros strypu geriausia jungti visas vietas, nes taip išlaikoma armatūros geometrija ir ji nepersistumia į šoną per armatūros storį. Tai aktualu kai apsauginiai sluoksniai tik 25 mm. Tokie sujungimų strypai neatsispindi armatūros žiniaraštyje ir juos reikia pirkti papildomai.

Armatura4

Šiuos karkasus ant putplasčio užkėlėme dviese lentų pagalba. Prieš keliant užmovėme 25 mm plastmasinius fiksatorius minkštam pagrindui ant apkabų, kurie išlaikė apsauginį betono storį. Pastačius karkasus į vietą reikia patikrinti ar išlaikomi apsauginiai sluoksniai cokolio pusėje. Tai padaryti buvo gana sunku, nes reikėjo matuoti nuo nelygaus putplasčio krašto, kuris buvo atskaitos taškas. Po to dar papildomai ištempėme siūlus ir dar kartą praėjome pataisydami karkasų padėtį. Surišus karkasus tarpusavyje galėjome pradėti dėstyti apatinį armatūros tinklą, prie kurio pririštas karkasas buvo tiksliai užfiksuojamas reikiamoje padėtyje.

Armatura8 Armatura7 Armatura5 Armatura10 Armatura15 Armatura9

Apatinis tinklas buvo pradėtas formuoti išdėstant armatūrą 20 cm žingsniu ir sukabinant keliose vietose. Reikia nesumaišyti kuri armatūra eina apčioje ir kuri ant jos, nes arčiau plokštės centro esanti armatūra dirba silpniau. Surišus dalį tinklo jis buvo pakeliamas ir po juo pakišami 20 mm plastmasiniai fiksatoriai pakeliantys tinklą nuo putplasčio. Su automatiniu kabliuku ir paruošta viela su kilputėmis vieną surišimą padarydavau per pora sekundžių, o rišti su rankiniu kabliuku, tai užtrukdavo 4 sekundes. Armatūros rišimas atsitūpus ar klupint ant kelių tikrai varginantis darbas nugarai. Plastmasiniai 20 mm armatūros fiksatoriai buvo išdėstyti kas 40 cm, ko pilnai pakako. Paskutinėse nuotraukose matomas tinklų atskyrimo gyvatukas buvo dedamas maždaug kas 50 cm žingsiu pagal rekomendacijas. Taip atrodo surišti karkasai ir apatinis tinklas.

Armatura14 Armatura13 Armatura12 Armatura11

Gyvatukai parduodami pakuotėmis po 50 arba 100 m.  Man reikėjo 300 m gyvatuko. Plastmasiniai fiksatoriai parduodami tik maišais po 400 vnt. arba 500 vnt. Teko pirkti 500 vnt. 20 mm fiksatorių apatiniam tinklui, kuriuos visus ir sunaudojome ir 400 vnt. 25 mm fiksatorių karkasams, kurių apie trečdalis yra likę nepanaudotų.  Geriausios betonavimo medžiagų ir visokių smulkmenų kainos iš penkių pardavėjų buvo pas gamintoją iš Panevėžio. Lirontoje taip pat gavau gerų patarimų iš jų sandėlininko dėl gyvatuko aukščio. Mano pirminiai paskaičiavimai dėl gyvatuko aukščio buvo klaidingi, bet perskaičiavę viską dar kartą kartu su tai nuspėjusiu sandėlininku nepraleidome šios klaidos. Armatūrą galvojau pirkti pagal skelbimus už 1,8-2 Lt/kg, bet nupirkti viską iš vieno žmogaus neįmanoma ir atvežimas iš kelių vietų būtų daug kainavęs. Geriausią kainos pasiūlymą 2,35 Lt/kg gavau iš Angainės. Viskas vienoje vietoje, gali supjaustyti metro tikslumu ir atvežti už 150 Lt. Suskaičiavus viską ką atvežė pasirodė, kad nieko netrūko ir dar buvo apie 50 kg perteklius.  Surišti karkasams, uždėti juos ant pamatų ir tarpusavyje tiksliai sujungti, surišti apatiniam tinklui su gyvatėmis užtrukome 50 val. skaičiuojant vienam žmogui.

Toliau sekė grindinio šildymo ir santechnikos vedžiojimas. Apie šildymo sistemos pasirinkimą bus atskiras straipsnelis, bet užbėgant už akių norėjau pasakyti, kad grindinis šildymas yra vienas iš pačių komfortiškiausių šilumos paskirstymo būdų name, kuriam reikalinga viena žemiausių šilumnešio temperatūrų ir grindų termomasė dirba kaip akumuliacinė talpa nepastovaus ar neprognozuojamo galingumo šilumos šaltinių energijai “sugerti“. Prieš rišant tinklų atskyrimo gyvatukus reikia apsispręsti  kokiu būdu bus vedžiojamas grindinio šildymo vamzdis. Tradicinis spiralinis vedžiojimo būdas apsunkina gyvatuko pririšimą, nes reikia taikytis prie jau susuktų vamzdžio kilpų ir pasukus gyvatuką 90 laipsnių kampu jis atsigula ant žemesnės armatūros taip sumažindamas ir savo aukštį. Tokiu atveju prireiktų dviejų aukščių gyvatukų (skirtumas 1 cm), kurie sustatyti skirtingomis kryptimis tarp vamzdelių vistiek išlaikytų vienodą aukštį viršutiniam armatūriniam tinklui atremti.

gyvatukas

Vamzdžius perkišti kiaurai gyvatuką lengvai nepavyks, nes yra laužomas vamzdis lankstant jį daug kartų. Tai praktiškai neįgyvendinama. Aš pasirinkau paprastesnį būdą ir vedžiojau vamzdelį aplink jau pritvirtintus gyvatukus. Šiltas namas turi vienitelį palengvinimą įrengiant ir tai yra labai supaprastintas šildymo sistemos įrengimas. Šilumos nuostolius sumažinus kelis kartus užtenka labai primityvios sistemos šilumai paskirstyti. Panaudojau didesnio diametro vamzdelį kurį išvedžiojau “S“ formos kilpomis, 35-40 cm žingsiu. Yra manoma, kad kilpos sudaro didelius hidraulinius nuostolius, bet norėčiau pabrėžti, kad mano atveju jos yra švelniai keičiančios tekėjimo kryptį, bent 50 cm spinduliu  ir nuostolių padidėjimas dėl to bus minimalus. Trumpos 50 metrų kilpos taip pat mažina nuostolius. Kaip matote nepavyksta išvengti vamzdelių susikirtimų, bet aš nei kiek nepergyvenu dėl kelių metrų vamzdžio su prastesnėmis šilumos atidavimo savybėmis. Vamzdeliai yra apie 12 cm betono gylyje todėl paviršiuje temepratūra pasiskirsto vienodžiau. Kodėl pasirinkau tokį žingsnį ir vamzdelio diametrą parašysiu straipsnelyje apie šilumos sistemą. Į pamatą sudėjome 300 metrų vamzdelio, suskirstyto į 6 vienodo ilgio kilpas, kad būtų panašūs hidrauliniai nuostoliai ir su nereguliuojamu kolektoriumi pavyktų pasiekti panašius šilumnešio tekėjimo greičius ir tolygų šilumos atidavimą visose kilpose nieko nereguliuojant. Vamzdelis rišamas prie apatinio tinklo. Faktas, kad grindis reikia šildyti kelias valandas kol jų temperatūra pasikeičia pora laipsnių kai ką gali išgasdinti, tad noriu iškart nuraminti ir pasakyti, kad energiškai efektyviuose namuose yra palaikoma pastovi temperatūra ir grindų šilumos inertiškumas yra tik teigiama savybė. Jeigu įsirengsite kažką panašaus galite pamiršti apie temperatūrų šokinėjimus, kurie labai būdingi daugeliui namų Lietuvoje.

Sildymas Sildymas4 Sildymas2 Sildymas3

Šildymo vamzdeliai išvedžioti panašiu tankumu visose grindyse neatsižvelgiant į langus, bet buvo stengtasi, kad šiltas vanduo iš pradžių pasiektų vietas prie langų. Gal kiek rečiau vamzdis paklotas laiptinėje ir techninėje patalpoje, o dažniau vonioje. Turint galimybę pajungti šildymą vien tik vonioje būtų didelis privalumas. Šildantis su inverteriniu šilumos siubliu reikėtų bent 80 metrų išvedžioti po vonia, kad būtų galima visą šilumos siurblio gaminamą šilumą atiduoti vien vonios vamzdeliams. Tam tiktų tik inverterinis šilumos siurblys, galintis gaminti šilumą nedideliu pajėgumu iki 2 kW, galbūt net su buferine ar akumuliacine talpa, arba kitas mažas ir pastovus šilumos šaltinis. Taip jau susiklostė, kad pusvelčiui įsigijau neinverterinį geoterminį šilumos siurblį, kurio galingumas buvo tris kartus didesnis nei projektinis namo šilumos poreikis ir niekaip negalėsiu juo pašildyti vien tik vonios grindų pavasarį ir rudenį. Elektra šildomos grindys būtų lengvesnė išeitis, bet eksplotacija būtų bent 3 kartus brangesnė. Planuose yra saulės kolektorių pagalba šildomos vonios grindys ir gyvatukas. Jeigu jau vedžiojami vamzdeliai, tai siūlyčiau tuo pasinaudoti ir iš anksto pagalvoti apie rudeninį ir pavasarinį vonios grindų bei gyvatuko šildymą su pagrindiniu šilumos šaltiniu arba saulės pagalba, jeigu tai įmanoma.

Visi vamzdeliai išvesti į viršų ir suformuotas kolektorius, kur suvedamos visos šešios kilpos. Išvedus vamzdelius bet kaip vėliau bus sunku juos sujungti į kolektorių. Taisyklingu išdėstymu verta pasirūpinti prieš betonavimą. Be grindų šildymo vamzdelių papildomai buvo įrengti keturi vamzdeliai, iš kurių du apšiltinti akmens vata, iki židinio vietos. Nors ar bus židinys dar tiksliai nežinau. Taip pat 4×63 mm techniniai vamzdžiai prakišti per grindis į lauką geoterminio šildymo vamzdžiams prakišti. Apie šią vietą reikėtų gerai pagalvoti, nes tokie stori vamzdžiai sunkiai lankstosi ir geriau iškarto žinoti kaip vamzdžiai jungiami prie šilumos siurblio ir kur juos tokiu atveju prakišti, kad neužimant daug vietos kirtę grindis iškart būtų pajungti į šilumos siurblį. Vonia turi bendrą sieną su technine patalpa todėl atkrito daugelio papildomų vamzdžių grindyse poreikis. Likę vamzdžiai eina į virtuvę. Tai du ploni polietileno putomis apšiltinti vamzdžiai karštam vandeniui ir vienas šaltam vandeniui. Visus daiktus kyšančius virš armatūros reikia gerai pritvirtinti, o vamzdžius užkimšti, kad betonuojant nekiltų problemų. Darbų metu sugebėjome įmesti mobilų telefoną į atvirą kanalizacijos vamzdį. Teko nemažai pasidarbuoti kol jį iškrapštėme. Kanalizacijos dalis putplasčio ir betono sluoksniuose jau buvo įrengta prieš montuojant armatūrą.  Dirbdami dviese vamzdelius išvedžiojome per dieną ir tam prireikė apie 20 val.

Sekantis etapas buvo viršutinio tinklo surišimas remiant armatūros strypus ant gyvatuko. Viršutinis tinklas turi būti išdėstytas tiksliai virš apatinio tinklo, kad apatiniai strypai būtų tiksliai po viršutiniais strypais.  Taip pat abu tinklai turi tęstis ir karkasuose iki pat sienos  paviršaus paliekant tik 3-4 cm tarpą apsauginiam betono sluoksniui. Armatūros virinimas susilpnina armatūrą todėl mūsų surišta armatūra liko stipresnė lyginant su virintais armatūros karkasais. Taškiniu būdu iš anksto suvirinti tinklai yra nepraradę savo savybių, bet bus labai sudėtinga kažką parinkti, nes viršutiniame tinkle armatūros storis labai skirtingas, nuo 8 mm iki 12 mm. Viršutinį tinklą surišome per 20 val. skaičiuojant vieno žmogaus darbo laiką.

Toliau klijavome cokolio apšiltinimą. Iš pradžių labai tiksliai ištempus siūlą buvo užklijuota pirmoji eilė ties pamato putplasčio riba iš EPS100. Klijuojant putplastis prispaustas akmenimis. Cokolio apšiltinimui klijų nepataupėme.

cokolis1

Vėliau buvo klijuojamas sluoksnis iš vidaus. Dėl pasirinkto storio teko užklijuoti 10 cm + 2 cm sluoksnius iš vidaus.  Jų prispaudimas buvo paprastas, nes buvo galima įkišti bruselius tarp klijuojamo putplasčio ir armatūros, o iš viršaus prispausti akmenimis.

cokolis2

Vėliau šie nusmailinti bruseliai yra naudojami prispaudžiant išorinį cokolio apšiltinimo sluoksnį. Išorinis cokolio apšiltinimo sluoksnis klijuojamas iš 10 cm storio ekstrudinio putplasčio plokštės itin gausiai pučiant klijais. Vien šiam sluoksniui užklijuoti sunaudojau 4 flakonėlius klijų.

cokolis3

Paramstymas ne tik prispaudžia putplastį, bet ir sustiprina išorinę putplasčio sienelę, kas yra aktualu betonuojant. Neparamstytą ar silpnai paramstytą sienelę gali deformuoti betono srautas (teko matyti realiai), kurio jėgą galima palyginti su stipriu kojos smūgiu. Geriau sugaišti laiko ir paramstyti rimčiau, kad betonuojant nebereikėtų jaudintis. Tai buvo padaryta su laužtuvu praduriant skylę sutankintame žvyre ir sukalant nusmailintą bruselį apie 30 cm gilyn. Bruselių žingsnis buvo apie 70 cm. Nuotraukoje gerai matosi visas sutvirtinimas. Paskutinio apšiltinimo sluoksnio plokštė nebuvo nupjauta, nes prispaudus jas prie žemės būtų atsiradęs viršutinės briaunos nukrypimas nuo tiesės. Tai padaryti galima ir vėliau. Cokolio apšiltinimas gaus daug drėgmės todėl nedvejojant buvo pasirinktas XPS naudojimas.  Cokolio apšiltinimui suklijuoti ir paramstymams įrengti užtrukome 35 val.

Toliau sekė paskutinis ir pagrindinis darbas – pamatų betonavimas. Reikėjo apsispręsti, kas jį atliks. Pramoninių grindų betonuotojai rudenį yra labai užimti, nes yra pats betonavimo įkarštis ir nenori imtis tokio smulkaus objekto. Paprasti grindų betonuotojai sutiko imtis darbo ir paprašė nuo 20 Lt/m² iki 35 Lt/m² už darbą. Yra pasitaikę prastų pavyzdžių kai nusamdyti grindų betonuotojai pridaro virš trijų centimetrų kalnų betono paviršiuje. Po to tenka atsivežti didelę betono frezą ant ratukų ir pasidarbuoti baltų dulkių debesyje. Nelabai pasitikėčiau betonuotojais, kurie dirba iš akies, nenaudodami rotacinio nivelyro su liniuote nuolatinei paviršiaus aukščio kontrolei. Grindų betonavime naudojami įrankiai ir technika yra rotacinis nivelyras su liniuote, “grėbliai“ betono skirstymui, vibroliniuotė, giluminis vibratorius ir betono glaistyklės su lėkštėmis. Daugiau grindų betonavimo įrankių galima pažiūrėti čia.

betiranki

Buvome jau neblogai įsibėgėję su darbais ir sugalvojome, kad reikia eiti iki galo ir išsibetonuoti pamatus patiems. Juk ne šventieji puodus lipdo. Labiausiai bijojau, kad nepavyks išgauti lygaus paviršiaus, bet ir betonuotojams tai nevisada pavyksta. Procesas stebėtas ne kartą, todėl buvo lengviau dirbti. Nemačiusiems kaip liejamos grindys nerekomenduočiau to daryti, nes atsakomybė labai didelė. Pradėjau ieškoti kur galima įsigyti betono net negalvodamas apie maišymą vietoje. Girdėjau daug atsiliepimų, kad vietoje maišomas betonas niekada nebus toks vienalytis ir dažniausiai būna prastesnės kokybės nei prekinis betonas iš betono mazgo. Pamatų plokštė yra struktūrinis elementas ir jos negalima lyginti su 8 cm smėlbetonio grindimis ant putplasčio. Reikalingas aukštos kokybės C25/30 betonas. Tik ketvirtadienio vakare pamatėme, kad spėjame atlikti visus darbus ir šeštadienį galėtume betonuoti. Penktadienio rytą apskambinau visus betono mazgus, bet visos kriaušės su siurbliais jau buvo užsakytos. Teko laukti kito šeštadienio, nes atostogos jau buvo pasibaigę. Geriausią pasiūlymą po derybų pateikė Betono centras. Įdedu failiuką betono-mazgai-vilniuje su visų kitų betono mazgų kontaktais ir kainomis, kad nereikėtų ieškoti. Verta pasiskambinėti dėl palankesnių kainų. Geriausia prašyti pirmojo reiso, kuris būtų apie 9 val. ryte jau vietoje ir taip būti 100% garantuotam, kad betonas atvyks laiku, nes statybų aikštelėje jau lauks visa kita betonavimo įranga išnuomota tik vienai dienai. Kriaušė su siurbliu veža iki 7 m³ betono, o siurblys siekia 22 metrus. Kriaušės be siurblių būna iki 10 m³ talpos. Pilna 10 m³ kriaušė sveria apie 35 tonas. Užsakant betoną paprašo sumokėti avansu ir paklausia ar yra geras privažiavimas, nes užklimpus kriaušei nei betono, nei pinigų nebeatgausite. Blogiausiu atveju betonas bus išpiltas užklimpimo vietoje… Išsigandęs prisiprašiau kriaušės vairuotoją atvažiuoti pas mane ir patikrinti ar keliukas tinkamas. Vakare atvyko vairuotojas, įvertino keliuko būklę ir pasakė, kad nėra ko jaudintis, keliukas tvirtas. Man tai nieko nekainavo ir esu jam už tai dėkingas. Išsinuomoti įrankius irgi ne taip lengva, smulkesnės įmonės nenuomoja brangios technikos žmonėms be istorijos. Stambesnės prašo užstato. Teko užstatyti sklypą Gotui. Įdedu failiuką su betonavimo technikos kainomis Irankiu nuomos kainos.

Šeštadienį ryte nuvažiavau paimti iš anksto užsakytos technikos. Sutariau, kad ją atveš įmonės autobusiukas. Atvežta į statybų aikštelę technika visada įjungiama ir trumpai parodoma, kad viskas veikia. Pirmiausia pasistačiau rotacinį nivelyrą, nureguliavau aukštį ir pamatavau surištos armatūros aukštį. Suradus, kad kažkurioje vietoje armatūra išlenda aukščiau nei 20 mm nuo betono paviršiaus tektų užsakyti daugiau betono, kad būtų išlaikytas bent 20 mm apsauginis betono sluoksnis virš armatūros kaip reikalauja projektas. Po matavimų pastebėjau, kad mano viršutinis armatūros tinklas buvo labai tikslioje padėtyje ir betono sluoksnis virš jo buvo 20-25 mm, taigi galėjau tikėtis, kad užteks projektinio betono kiekio. Buvo problematiška užsakyti 16,8 m³ betono pagal projektą, nes dvi kriaušės gali atvežti daugiausiai 17 m³, o apie 150 litrų betono lieka siurblyje. Teko girdėti, kad dažnai atveža šiek tiek mažiau betono nei užsakyta, bet kiek buvau susidūręs su Betono Centru jie atveždavo tiksliai tiek kiek užsakyta. Nebuvo kitos išeities, reikėjo rizikuoti ir tikėtis, kad užteks. Atsarginis variantas buvo tik savivartis su 0,5-1 m³ betono ir nešiojimas kibirais. Prieš betonavimą dar kartą patikrinome ar visi styrantys vamzdžiai gerai pritvirtinti ir užkimšti. Labai svarbu apsitarti kas ką darys betonavimo metu. Geriausia kai dirba 4-5 žmonės. Atsakingiausias darbas yra betono paviršiaus aukščio matavimas su rotacinio nivelyro liniuote. Vienas žmogus prilaiko pumpuojamo betono šlangą, du žmonės skirsto betoną su “grėbliais“ ir dar vienas žmogus vaikšto su betono vibratoriumi, kaišiodamas antgalį kas 40 cm. Darbo eigoje vienas žmogus padeda “grėblį“ į šoną ir imasi vibro liniuotės, su kuria pravažiuoja išlygintas vietas. Prieš atvažiuojant kriaušei vairuotojas visada paskambina, paklausia ar viskas gerai. Atvažiavus kriaušei-siurbliui su 7 m³ betono susitariama, kad betoną reiks pilti apie 2 metrų pločio juostomis. Pilant reikia daryti pertraukas, kad būtų įmanoma suspėti išlyginti, suvibruoti betoną ir praeiti su vibro-liniuote. Išpylus kokių 4 metrų dalį ją pilnai sutvarkom ir tik tada pilame toliau. Nerekomenduojama pilti betono į pamato pakraščius, nes srovė gali išpūsti cokolio apšiltinimą. Ten jis savaime subėga ir vėliau pataisomas “grėbliais“. Žmogus su nivelyro liniuote pastoviai matuoja betono paviršiaus aukštį ir diktuoja kitiems kur trūksta, o kur per daug betono. Išlygintas vietas dar reikia nubraukti su vibruojančia liniuote kryptimi skersai namo ir vėliau išilgai namo. Taip geriausiai išsilygina paviršius.

Betonavimas2

Betonavimas3

Betonavimas4

Man teko kiek daugiau pabraukyti, nes ne iš pirmo karto gaudavome lygų paviršių. Vibruoti su antgaliu reikia tankiai bet trumpai, o vibruojančia liniuote taip pat nepiknaudžiauti, kad neišsisluoksniuotų betono sudedamosios dalys. Štai kaip atrodo vibruojanti liniuotė Paviršiaus lyginimas
Betono siurblys buvo užsakytas dviems valandoms, nes tai trumpiausias užsakymo laikas. Kažkodėl išpylėme visą betoną per valandą ir dvidešimt minučių dirbdami gana intensyviai. Kitą kartą žiūrėčiau į laikrodį, kad nereikėtų niekur skubėti. Pilant paskutiniuosius kvadratus buvo baisu, kad betonas nesibaigtų. Įtampa atslūgo kai buvo užpiltas paskutinis kampas. Kaip tik tuo metu ir baiginėjosi betonas. Man nuskilo, buvo vos kelių kibirų perteklius. Vėliau iš pačio siurblio išpylė dar šiek tiek betono, bet tai buvo panašiau į 5 kibirus nei į 150 litrų. Jeigu yra galimybė derėtų užsisakyti bent 0,5 m³ betono papildomai, kad nereikėtų nerimauti ir likutį panaudoti tvoros pamatams ar kitoje paruoštoje vietoje. Esant trūkumui šis kiekis kainuos bent 5 kartus brangiau įskaitant pristatymą atskiru reisu, rizikuoti neverta. Buvo šalta, betonas nekietėjo, todėl turėjome daugiau laiko. Betonuojant reikia pasirūpinti guminiais batais, prastais rūbais, pirštinėmis ir net apsauginiais akiniais, kurie būtini siurblio šlangą vedžiojančiam žmogui. Patogiau dirbti su benzininiais įrankiais nes laidai velkasi iš paskos per skystą betoną. Giluminiai vibratoriai dažniausiai būna elektriniai, jiems reikės 2 kW generatoriaus. Vibruojanti liniuotė turi būti 2-2,5 m ilgio.

Išliejus ir išlyginus betoną reikėjo palaukti kol jis kažkiek sukietės ir bus galima išlyginti jo paviršių. Tai daroma užglaistant Paviršiaus užglaistymasPaviršiaus užglaistymas2 arba lėkščiuojant paviršių Paviršiaus lėkščiavimas, kai betonas yra jau pakankamai kietas ir ant jo galima atsistoti. Vasarą tai vyksta jau po 3-4 val. nuo betonavimo, o kai temperatūra apie +5C tai ir keliolika valandų reikia laukti.  Kiek reikia laukti buvo didžiausia paslapitis šių pamatų įrengime. Neturėjau su kuo pasikonsultuoti ir teko atspėti kada bus tinkamas metas pradėti užtrynimą lėkčiuojant. Glaistymas yra grubesnis būdas lyginti paviršiui, o užtrynimas užsidėjus lėkštę yra švelnesnis ir leidžia pasiekti aukštesnę paviršiaus kokybę. Lėkščiavimas išlygina tik mažus nelygumus, bet su glaistymo peiliais galima išgremžti duobių neprofesionaliai dirbant. Paviršiaus neglaisčiau, o tik užtryniau besisukančia lėkšte.

Leksciavimas

Vaikščioti ant nesukietėjusio betono naudojami specialūs batai, kurie yra parodyti nuorodoje apie betonavimo įrankius. Mes tokių neturėjome ir tai gadino reikalus. Pagauti to momento kada yra tinkamiausias laikas lėkščiuoti nelabai pavyko. Pradėjome kiek per anksti, o pabandžius dar kartą jau buvo šiek tiek per vėlu. Užtrinant kitų pamatų paviršių statybininkai kalbėjo, kad “pieno“ atsiradimas po lėkšte rodo jog dar ne laikas lėkščiuoti ir reikia palaukti. Mūsų gautas rezultatas yra šiek tiek pasišiaušęs paviršius kai kuriose vietose, bet visumoje visai neblogai pasisekė. Blogesnė padėtis tik mažoje techninėje patalpoje, kur nei su liniuote normaliai negalėjau pravažiuoti, nei su didelę lėkšte. Ten iki 1,5 cm nelygumų pakraščiuose pasitaikė. Dar žaidėme užpildami šiek tiek cemento ant betono paviršiaus, kad susidarytų drėgmei atsparesnė “plėvelė“, kurios reikėjo žiemoti paliktiems pamatams. Tai šiek tiek apsunkino ir taip ne per lengviausiai vykstantį lėkščiavimą. Turėjome tik 117 cm skersmens betono glaistyklę su lėkštę, kuri gerai lygina atvirus paviršius, bet aplink vamzdžius ir kampuose geriau turėti ir 60 cm lėkštę.  Glaistymas taip pat atrodo ne toks jau bauginantis kai pabandžiau, tik reikia palaukti kol geriau sustings betonas, kad peiliai nelįstų gilyn, o tik slystų per paviršių.  Rezultatas buvo gana geras, kelios duobės po 4-6 mm pagrindiniuose kambariuose, grublėti mažo techninio kambariuko pakraščiai, o šiaip viskas lygu ir bendras aukščių skirtumas yra iki 1 cm. Tokiu rezultatu būčiau patenkintas jeigu ir būčiau samdęs betonuotojų brigadą. Betonavimui sugaišome tik 2 val. bet įvertinus darbininkų skaičių, lėkščiavimą ir aplinkos sutvarkymą gavau 20 val. 

Paskutinis skyrelis skirtas pinigų skaičiavimui. Stengiausi medžiagas gauti mažesnėmis nei Senukų kainomis, bet ne visada pavyko. Privatiems pirkėjams sunkiau išsiderėti geras kainas, bet vistiek reikia ieškoti prekeivių su logiškomis kainomis lyginant jas su Senukų ar b-a.lt kainomis.  Santechnikos kainą parašiau apytikslę, nes pirkau per pažintis. Įdedu sąmatą, kur surašytas kiekvienas išleistas litas: Namo apatines dalies samata

Čia apibendrinta sąmata:
žvyras 3500 Lt;
račiokas 1400 Lt;
putplastis 10380 Lt;
betonas 4696 Lt;
armatūra 3781 Lt;
betonavimo medžiagos 672 Lt;
santechnika 2636 Lt;
technikos nuoma 1098 Lt;
plėvelės ir lipnios juostos 491 Lt;
įrankiai 187 Lt;
kita 1011 Lt;

Viso beveik 30000 Lt ir 320 val. darbo. Darbo laiką būtų galima optimizuoti iki kokių 270 val. darant antrą kartą.

Lauksiu komentarų.

Reklama

Įrašo “Pamatų įrengimas” komentarai: 66

  1. O tos gyvates tai tik tam kad tarpa laikyti tarp dvieju armaturos sluoksniu? Ar kitokiu budu nebuna, kurie maziau komplikuotu grindinio sildymo vamzdeliu vedziojima?

  2. Taip, gyvatės laiko tarpą tarp armatūrų. Jeigu grindinį vedžioti standartiniu spiralės principu tai kiltų problemų. Tektų smulkiai karpyti tas gyvates. Šiltam namui su plokštuminiais pamatais vamzdelius vedžioti galima bet kaip, nes temperatūra pasiskirsto labai tolygiai. Svarbu nedaryti ilgų vamzdelių, kad vanduo nesudarytų didesnių hidraulinių nuostolių ir vandens temperatūra vamzdelio pradžioje ir pabaigoje nesiskirtų daugiau kaip 4-5 laipsniais. Šilumos paskirstymas tokiame name gali būti atliekamas labai atmestinai. Apšiltinimo sluoksnis padarys savo darbą ir temperatūra susilygins kaip termoso viduje. Taip pat nereikėtų sureikšminti tankesnio žingsnio po langais ar nevedžiojimo po baldais. Grindys, kad ir po kilimu neužkais, nes cirkuliuojantis vanduo vamzdeliuose bus 26-30 laipsnių ir stora laidaus šilumai betono plokštė sulygina temperatūrą visur.

    • Plėvelė po pamatų izoliacijos plokšte reikalinga tik tam, kad apsaugotų putplastį nuo kapiliarinės drėgmės. Jeigu vandens lygis pakiltų aukščiau tai plėvelė tik padarytų meškos paslaugą – vanduo prasiskverbtų pro sujungimus ir įtrūkimus, bet atgal jau visas nebeišbėgtų ir keliasdešimt litrų liktų ant plėvėlės. Tikuosi vandens lygis niekada tiek nepakils. Dėl kapiliarinės drėgmės jau sunkiau kažką prognozuoti, bet atrodo, kad ir ji ten nepakils. Visas apatinis putplasčio sluoksnis pas mane įrentas iš XPS. Jis saugo nuo kapiliarinės drėgmės, jeigu kartais tokios būtų pagrindo paviršiuje. Plėvelė yra tik kova su pasekmėmis. Reikia kovoti su priežastimi ir neleisti drėgmei pakilti taip aukštai po pamatais įrengiant perimetrinį drenažą ir supilant laidų vandeniui gruntą po pamatais. Kiek teko skaityti tyrimų, tai nėra vienareikšmiškos nuomonės.
      Dabar argumentai iš kitos pusės. Polietileno plėvelė tai jau šioks toks garo barjeras. Vandens garai dažniau skverbsis nuo šilto betono link šaltesnės žemės. Net jei ten +8C ir 100% santykinis oro drėgnumas tai parcialinis vandens garų slėgis (~100 Pa) maždaug susilygina su parcialiniu slėgiu patalpose (100 Pa prie +21C 50 % santykinės drėgmės) ir garų svarba sustoja. Kitais atvejai garai skverbasi į šaltesnę pusę, t.y. putplastis džiūsta išgarindamas drėgmę į žvyrą. Jeigu ten atsirastų plėvelė tai tikėtina, kad ant jos susidarytų kondensatas iš vidinės pusės, nes šiek tiek drėgmės prasiskverba per betoną ir po juo esančią plėvelę, o plėvelė ant grunto jau nepraleistų garų taip tokiais kiekiais. Pripažįstu, kad to galimo kondensato kiekiai yra itin maži ir pirmus 10 metų nieko nebus, bet nieks negalėtų paneigti, kad per ilgą laiko tarpą ten drėgmė nesikaups. Neteko girdėti, kad konkrečiai tokia problema egzistuoja, bet galimybės to neatmetu. Kita priežastis yra statybų metu grindų putplastyje susikaupęs vanduo nuo lietaus ir kt. Teko girdėti atvejų, kai teko išardyti visą suklotą ant plėvelės plokštuminių pamatų putplastį, nes prilijo balos. Mane taip pat užklupo lietus, putplastis sušlapo, kažkiek vandens liko “kišenėse“. Būtų plėvelė, turėčiau bėdų arba bent jau sumažėjusią putplasčio varžą. Betonuojant taip pat pateko kažkiek vandens.
      Manau teisingiau yra naudoti 2 cm XPS vietoj plėvelės.

  3. o visi žmonės kurie dalyvavo darbo užmokestį gavo? Nes ataskaitoj tik medžiagos. Beja mediena varžtai statybvietės išlaikymas, apsauga tikriausiai neskaičiuojama???? 🙂 Sėkmės tolimesniems etapams. 🙂

    • Draugams memokėjau, nes nieks pinigų nebūtų ėmęs už pusdienio darbą. Pagrinde dirbome su tėvuku dviese. Mediena surinkta iš atliekų, jos labai nedaug reikėjo šonams paramstyti. Varžto nei vieno nepanaudojome… Apsauga buvo 24/7 – sąmatoje yra punktas su kemperio nuoma. Jame ir buvo gyvenama putplasčio ir armatūros darbų metu. Kiekvienas centas įtrauktas, tik darbas ne.
      Ačiū, jau greitai judėsime su darbais.

  4. Sveiki, Kadangi i plokste sumontuotas grindinis sildimas tai kaip be suarmuotum plokste ji kaskiek vistien plesis ir trauksis klausimas ar i betona nedejote kaskokiu prietu plastifikatoriu ar kasko panasaus jeigu taip tai kokiu.
    Pagarbiai,
    Vaclovas

    • Sveiki,
      nežinau ar galėtumėte surasti sukietėjusio betono plastiškumą reguliuojančių priedų. Betoną stengiamasi pagaminti kuo stipresnį gniuždymo prasme, bet koks betono plastiškumas mažintų šį rodiklį ir būtų pritaikomas tik labai specifinėse srityse.
      Taip vadinami plastifikatoriai betonui didina jo slankumą, mažina vandens kiekį betono mišinyje ir gali keisti kitas betono savybes, bet jie turi mažai ką bendro su sukietėjusio betono plastiškumu. Aš naudojau S3 klasės betoną, kuris maišomas su plastifikatoriais. Naudojant kriaušę su siurbliu mažesnio slankumo betono ir neužsisakysi.
      Betonas skilinėja dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl per aukštos temperatūros ir su tuo susijusio greito kietėjimo. Pas save jokių skilimų nemačiau. Gausus armavimas leidžia išbetonuoti didesnių matmenų plokštę be temperatūrinių siūlių, kurios sugadintų visą plokštės standumą. Neteko matyti plokštuminio pamato su temperatūrine siūle. Šioje vietoje tikrai nesusidaro jokių problemų su išvedžiotais vamzdeliais.
      Paprastose 7 cm grindų “stežkėse“ problemos šioje vietoje daug didesnės nei plokštuminiame pamate, bet vamzdeliai yra gana plastiški ir bėdų būna retai. Silpniausia vieta – durų slenksčiai. Plokštuminiame pamate tokių vietų nėra, viskas paprasta.

  5. Sveiki, gal būtų galima akies krašteliu pamatyti pilną pamatų darbo projektą? Mano namas bus statomas ant panašios žemės, tik sienos bus šiaudinės ir vieno aukšto. Tai ir panašūs sprendimai, manau, svarstytini. Ar bent projektuotojo kontaktus galėtumėte parašyti? Ačiū labai

  6. Viso projekto viešinti negaliu. Jūsų namas bus bent dvigubai lengvesnis nei manasis ir pamatų dydis turėtų būti didesnis, o tai yra pagrindiniai veiksniai įtakojantys plokštės armavimą ir putplasčio gniuždymą. Projektuotojo kontaktus atsiųsiu. Manau atsakys jums į keletą klausimų net jeigu projekto neruoš.

  7. Klausimukas del pagrindo iki pirmo zvyro savivarcio. Rasyta, kad kampe rastas molis, ir jis pasalintas. O kas patare taip pasielgti? Tech. prieziura? Ar be molio yra dar koks nors grunto tipas, kurio reiketu paieskoti ir radus salinti? Augalinis sluoksnis tai zinoma, o be molio ir augalinio gal dar kas nors?
    Pries uzpilant zvyra ar tik tas kampas buvo tankinamas kur molis iskastas, ar visas plotas?

    • Mano manymu: pamatui ypač blogai grunto netolygumas – jis skirtingai reaguoja į slėgį, šaltį, vandenį, drebėjimus. Pas mane po plokštuminiu pusiau molis (dulkis) ir dėl to visai nesijaudinu – jis tolygus.
      Tankinti viską rimtai BŪTINA.

      Kitos bendros pastabos iš patirties:
      visokią hidroizoliaciją, plėveles dėti nebūtina – juk drenažas bus (privalomas), pamatai su vandeniu nekontaktuos. Aš nededu.
      Armatūros karkasai brangu. Bet lankstinius galima ir automatu padaryt. Bent Vilniuje tai daro, nebrangiai.
      Gotas pažiūrėjo į mano teises (7 metų stažas) ir viską duoda be užstatų.

    • Sveiki.
      Geras klausimas, kaip tik dėl to dabar iškilo grėsmė šioje vietoje atšokti putplasčiui neišvengiamai vaikštant ant jo. Per plėvelę jis nesukibo su betonu.
      Siūlau nukirpti ant pamato putplasčio užklotą plėvelę ties pamato krašto armatūrinio karkaso išoriniu apatiniu kampu, visą perimetrą. Taip kad pamato šonas liktų be plėvelės ir EPS ar pašiauštas XPS sukibtų su betonu. Suklijuoti putplastį reikia labai sandariai, kad nepribėgtų betono į tarpus betonuojant.
      Pamato šonų apšiltinimą vistiek reikėtų užkloti plėvele iš viršaus, kad po betonavimo būtų galima gražiai nuimti plėvelę su betono likučiais. Nepaklojus plėvelės bus labai sunku nugramdyti betono likučius. Ši plėvelė taip pat apsaugos putplastį nuo saulės ir purvo, nes namas bus šiltinamas tik po kelių mėnesių.

      • Hmm, taisysit šį vietą? Ir galvoju, gal geriau nukirpti pleve. Tačiau ar nepagadins betonas putplasčio savybių? Dar nagrinėju tokį variantą: priklijuoti plevelę prie cikolio vidines pusės (neaišku su kokiais klijais). Tik nelaibai patikimai atrodo tarpine tarp betono ir putplasčio.

  8. Betonas neypatingai skverbiasi pro keleto milimetrų plyšius. Tuo labiau neįsiskverbs gilyn į putplastį pro mikroninius plyšelius. O jei neįsiskverbs, tai ir neturės galimybių gadinti putplasčio savybes.
    Plėvelę prie polistirolo priklijuoti galima rasti būdų, bet kaip priklijuoti kitą plėvelės pusę prie betono? Plėvelė prie betono savaime prisiklijuoja praktiškai tik tiek, kad tik savo svorį gali atlaikyti. Variantas – plėvelę suraukšlėti, tikintis kad betonas pateks į tas raukšles ir laikys. Bet sau tokiai avantiūrai nesiryžčiau. Geriau kaip BangaS siulo – plėvelę nukirpti ir jos nekelti viršun. Aš manau dar vertėtų pakraščius pereiti lipnia juosta, taip panaikinant teorinę galimybę betonui prasiskverbti per polistirolo plokščių sujungimus.
    O va betono prisiklijavimas prie polistirolo – paprastai mirtinas. Polistirolas lupasi tik dalimis.

    • Taip ir padariau, plevele nukirpau ir nukeliau virsun. Dabar kilo klausimas del cokolio. Pamatus paliksiu ziemoti ir nezinau kaip pasielgti su cokoliu. Armuoti ji arba palikti tiesiog paslepta po plevele?

  9. Sveiki,pasiskaicius labai sudomino plokstuminiai,tad noreciau su projektuotojais pasikonsultuot
    jai galim ju kontaktus gaut buciau labai dekingas.

  10. Sveiki, koks gavosi viso apšiltinimo sluoksnio storis iš šonų pamato plokštės? Ir koks yra minimalus, kad neprarasti per daug šilumos per šoną, ir kad pamatas nebūtų platesnis už namą?

    Gal galite ir su manim pasidalinti konstruktoriaus kontaktais?

    • Atsakymas paprastas – ši vieta turi būti apšiltinta panašiai kaip ir siena. Pas mane apie 30cm bus. Jeigu trūksta kelių cm toje vietoje, tada galima naudoti pir plokštę derinyje su eps ar xps. Tai suplonins šiltinimo sluoksnį, bet išlaikys mažą šilumos laidumą. Kontaktus išsiunčiau.

  11. sveiki
    labai išsamiai aprašyta, dėkui už tai. tik klausimas kokį namą žadat statyti, aš planuoju statyti karkasinį, tai galvoju kad man neaktualu papildomas armatūros karkasas nešančiom sienom

    • Namo sienos jau pastatytos. Kol kas galiu pasakyti, kad jos yra masyvios, o plačiau aprašysiu vėliau. Karkasiniam dažniausiai užtenka vieno tinklo visame pamatų plote, bet po nešančiomis sienomis vistiek bus reikalingas standus pagrindas, kuriam neišvengiamai reikalinga stora apatinė ir viršutinė armatūra surišta apkabomis iš plonesnės armatūros.
      Tam tikros karkasinės konstrukcijos gali būti pastatytos “ant keturių akmenų“, bet net ir tokiu atveju armatūros parinkimą bei betono storio klausimą derėtų patikėti spręsti konstruktoriui.

  12. Sveiki, pasistengsiu kaip įmanoma trumpiau. Mūsų pamatas: gelžbetoninis rostverkas 300×600 ant grėžtinių polių, gruntas – smėlis, pakankamai drėgnas, vandeningas. Po rostverko padu – 50 mm XPS. Rangovo variantas tolimesniems apšiltinimo darbams: 100 mm EPS vidus, 200 mm EPS išorė, 150 mm EPS po grindimis + ruloninė bituminė horizontali hidroizoliacija + politileno plėvelė + folija (bus šildomos grindys). Mano svarstomas variantas: 100 EPS vidus, 200 geoporas išorė + horizontali teptinė hidroizoliacija, 200 geoporas po grindimis + horizontali ruloninė hidro, plėvelės nedėti, + folija. Esminis momentas – bandaus apsisaugoti nuo putplasčio įmirkimo, nenoriu permokėti už XPS, kurio savybes atitinka pigesnis geoporas, o dėl vertikalios hidro tai elementari logika sako, kad jos reikia. Galbūt turėsite pastabų, už kurias iš anksto dėkoju.

    • Sveiki,
      pabandykite argumentuoti savo svarstymus.
      Rostverkas turėtų būti apšiltintas tolygiai, t.y. iš išorės storiausiai, iš apačios vidutiniškai, iš vidaus mažiausiai, dėl žiemos metu esančių skirtingų temperatūrų kiekvienoje pusėje.
      Pas jus disproporcija iškart, nes apačioje tik 50 mm. Šioje vietoje susidarys didesnis šilumos nutekėjimas į gruntą.
      Galėtų būti 250mm/150mm/100mm.
      XPS po rostverku netinka, nes jis yra neelastingas ir negali amortizuoti grunto kilsnumo dėl įšalo po rostverku.
      Ten reikėjo xps ir minkščiausio eps derinio. Susidėjote kietą xps, aplink šlapias gruntas – turite riziką, kad įšalas iškilnos rostverką kartu su visu namu. Dabar geriau pasirūpinti drenažu ir gal net įsirengti termoizoliacinį sijoną aplink rostverką, kuris neleistų užšalti gruntui po rostverku, o ant sijono dar uždėti hidroizoliacinę membraną korį, kuriuo vanduo nutekėtų toliau nuo namo, o iš vidinės pusės esančiais oro kanalais drėgmė iš po sijono garuotų į aplinką ir džiūtų.
      Po grindimis 150mm yra mažoka, reikėtų bent 200mm. Kaip uždeginsite bituminę hidroizoliaciją ant eps? Skystos bituminės mastikos turi skiediklių ir išgrauš eps, atsargiai.
      Toliau, kam reikalinga ta grindų hidroizoliacija virš eps? Ruošiatės potvyniui? Ar jūsų grindys maždaug tokiame pat aukštyje kaip ir sklypas? Manau šioje vietoje persistengta. Jeigu čia buvo bandymas kovoti su kapilairine drėgmė, tai ir vėl nepataikyta, nes su ją reikia nutraukti iškart virš grunto, o ne prieš pat grindis. Geriau reikėtų įsirengti drenažą ir pirmam grindų apšiltinimo sluoksniui panaudoti xps 20mm. Toliau eps100 200 mm. Kodėl galvojate, kad Geoporas yra panašu į xps? Visiškai skirtingos medžiagos.
      Bituminė danga + polietilenas + aliuminizuota plėvelė yra per daug. Ant eps galima dėti aliuminizuotą plėvelę blizgia puse į apačią. Metalo blizgesys ne tik atspindi dalį šilumos bet taip pat toks paviršius ir mažiau skleidžia šiluminius infraraudonuosius spindulius žemyn į eps, o eps yra 97% oras, tuštuma, todėl kažkiek šilumos izoliacijos efekto galima tikėtis. Polietilenas virš folijos apsaugo foliją nuo mechaninio pažeidimo ir nuo betono šarmų.
      Kalbant apie vertikalią hidroizoliaciją rostverkui ir vėl reikėtų užduoti klausimą – ką apsaugotų hidroizoliacija? Drėgnas betonas ir liks drėgnas, nes per polius kyla kapiliarinė drėgmė. Nieko nepadarysite. Geriau saugokite rostverką nuo lietaus vandens tvarkingai įrengiant cokolį ir nuo aukšto gruntinio vandnes lygio įrengiant drenažą, o ne bandant hidroizoliuoti jį su hidroizoliacija. Rostverkui reikia hidroizoliacijos tik ant viršaus. Ten reikia rimtos hidroizoliacijos. Visur kitur saugokite ne tik vieną rostverką, bet ir šilumos izoliaciją nuo drėgmės, nes šilumos izoliacija daug jautresnė drėgmei nei betonas. Tai galima padaryti jau mano išvardintais būdais.

  13. Po rostverku putplastis dedamas ne tik dėl apšiltinimo, bet ir tam, kad amortizuotų galimą grunto kilsnumą dėl įšąlo. 50mm kieto XPS kaip ir mažoka kilsnumo amortizavimui. Šioje vietoje gal labiau geoporas tiktų. Arba po XPS dar papildomą EPS50 sluoksniuką padėti.
    Dėl grindų tai labai paniai sumakaluota, neaišku kuris sluoksnis viršuj, kuris apačioj, bet ruloninė bituminė horizontali hidroizoliacija + politileno plėvelė + folija aiškiai pereboras. Pirmiausia folija ant kurios užpiltas betonas neturi jokios prasmės, kaip atspindintis sluoksnis. Atpindėjimo efektas priklauso nuo tarpo tarp folijos ir betono storio. Jei tarpas nulinis, tai ir efektas nulinis. Be to betonas suės tą foliją. Bituminės dangos prasmė irgi neaiški – negirdėjęs, kad kas nors kur nors tokią naudotų.
    Vertikali hidro – tai rostverko hidroizoliacija? Mano elementari logika sako atvirkščiai – kad ji beprasmė. Kad ir kaip idealiai ji būtų padaryta, jei rostverkas bus vandeny, anksčiau ar vėliau vanduo įveiks bet kokią hidroizoliaciją. Kaip šalinsit iš rostverko prasiskverbusį vandenį. Rūsį hidroizoliuoti būtina. Pro rūsio sienų hidroizoliaciją drėgmė prasiskverbia, bet pačiame rūsyje vėdinant ji išgaruoja. Kaip išgarinsit prasiskverbusią drėgmę iš rostverko? Tai vietoj vertikalios hidroizoliacijos rostverkui daug svarbesnė yra vertikali ventiliacija – t.y. koriukas, paklotas teisinga puse.

  14. Dėkoju visiems, negailintiems ir netingintiems pasidalinti savo patirtimi. Prieš du metus, kai kurpiau namo projektėlį nuo informacijos gausos išvarvinau akis įvairiuose forumuose, o gavęs statybų leidimą darau tą patį 🙂 tačiau mano profesija visgi kita, nors ir kaip besistengiu viską išmanyti ir į viską įsigilinti. tik matau jau, kad nebesuspesiu :)) apsistojau ties plokštuminiais pamatais, klijuoto tąšo sienojais su papildomu apšiltinimu. Galbūt yra norinčių ir galinčių ne vien teoriniais bet ir praktiniais reikalais prisidėti? 🙂 šiemet yra planas – pamatas, o susiklosčius geram klimatui ir kišenėje, galbūt ir dėžutė su stogu 🙂 veiksmas nuo Vilniaus i Kauno puse 20-25km.

      • Sveiki. Tai butent toks tikslas ir yra 🙂 tureti ypac silta ir ekologiska nama. “Ypac silta“ turiu omenyje, atitinkanti A klase

      • Sveiki dar karteli. Noretusi jau pradet statytis svajoniu nameli ant ezero kranto 🙂 savo architektu del visu naujoviu ir pasyviu namu ismanymo stokos nepasitikiu, todel noretusi tureti profesionala, kuris konstruktyviai atsakytu i rupimus klausimus pries, ir statybu eigoje. kazkiek jau ir pats atrodo kad nusimanau, bet turbut tik kaip pradinukas. 🙂 suprantama, kad viskas ne uz aciu. pvz man, kaip motociklu pardavejui, butu visai nesudetinga padeti ar patarti kaip issirinkti tikrai gera, arba susiremontuoti sena zirga 🙂

  15. Sveiki, ačiū už kontaktą pasinaudojau ir suprojektavau/padariau pamatus iš per Jūsų rekomendaciją.

    Vis dėl to viena vieta nėra iki galo man aiški. Kuo ir kaip pjovėte pamato šonuose esantį putplastį kuris po betonavimo turi būti lygus su plokšte?

    nes ten prie kampo ir betono yra ir t.t.
    Plūklu tiesiai nepavyks, o su viela tas betonas ir komunikacijos trukdo? Ačiū

  16. Sveiki, ruošiuosi statyti labai jau neįprastai pigų namelį. Visi taškai sudėlioti, likę tik du. Pamatai rostverkas, nuo žemės iki grindų putplastis, grindys lagės (medinės). Klausimai: 1. norisi dėti ant žemės prieš putą plėvelę 200mk, kad apsaugoti drėgmės kilimą, bet ar tuo pačiu nepakenks tai drėgmei užsibūti putplastyje? Kažką jau panašaus skaičiau, tik viskas surašyta man dar nesuprantama kalba. 2. tarp lagių ir grindų ar dėti plėvęlę ir kokią? Putplastis nuo renovuojamų namų atliekos, storis 0,5 metro, lagės – tai gegnės 5*20 cm, ant jų osb 25 storio ir kažkokios grindys, gal laminatas (kas nebrangu). Dėl šildomų grindų neapsisprendžiu, nes jas įrengti brangu. Pagrindinis šildymas bus židinys su ortakiais, jei pavyktų (kad ir ateityje) įsirengti šildomas grindis, tuomet bus ir šilumos siurblys. Ir tikrai atsiprašau jei nusišnekėjau ar paklausiau kokios nesąmonės. Dėl girndų irgi labai abejoju, bet gerų grindų įsirengti nepakelsiu finansiškai, be to, namo vertė taip ir liks maža (vieta), tad investuoti daug tiesiog gaila. Gal įmanoma ant lagių ir osb išbetonuoti girndų sluoksnį? Čia jau trečias klausimas 🙂

    • Grindų betonavimas 6-7 eur/m2. Ar tikrai lagės su 24cm OSB bus pigau? Kaip lagės atsirems į putplastį? Ar po lagėmis numatyta 50cm putplasčio?
      Plėvelės dėti po putplasčiu aš nerekomenduoju dėl galimo kondensato. Siūlau ją pakeisti ploniausiu XPS.
      Ant putpasčio plėvelė nepamaišytų.
      Išbetonuoti grindis reikia ant putplasčio, ne ant lagių. Ar ne pigiau būtų SIP skydų dėžutė? Tai pigus ir greitas variantas be galvos skausmo.

  17. sveiki!, esu begalo dekingas uz jusu sugaista laika ir energija aprasant toki grozi.
    Esu niekas, ir gyvenu valstybelej kur bet kokia naujove yra atmetama. Ar galetumete man patarti tiek autorius tiek skaitovai , kokio tipo pamata man daryti mano projecte.
    Selfbuildhouseni.worldpress.com
    Didelis aciu uz pagalba!

  18. Sveiki, ar ir pas jus yra ta vibracija “ perspėju, kad plokštuminiai pamatai turi labai erzinantį vibracijos (garso) rezonanso reiškinį“, komentaruose apie pamatus Simonas Klezys tai prideda. Ar tai dėl minkštesnio (EPS 150) polistirolo naudojimo, jo atveju?

    • EPS neturi įtakos. Aš su tokiu reiškiniu nesusidūriau. Gal tai jaučiama tik tuščiose patalpose, kur garsas labai gerai sklinda. Vaikštant “kulnais“ garsas yra girdimas visur. Paprastų grindų atveju toks dalykas mažiau girdėtųsi, bet tai nėra labai pastebimas dalykas. Perdanga bilda labiau.

  19. Sveiki,
    šiuo metu projektuojamės karkasinį namuką ir lanbai domina plokštuminiai pamatai.
    Gal galėtite atsiųsti Jūsų projektuotojo kontaktus.

    Dėkoju

  20. Viskas butu labai gerai, jei po puta butumet irenge juodgrindes arba bent jau sutankinta gargzda. Dabar pas Jus po pamatu toje putoje turetu gyventi keli simtai peliu – kirstuku.

  21. Sveiki, nors ir seni irasai bet buciau dekingas uz pamato konstruktoriaus kontaktus. Neuzilgo planuoju pradet plokstuminiu pamatu irengima savo namui ir nepamaisytu dar viena nuomone.
    Kadangi nors ir visas sklypas lygus, vienas namo kampas apie 2m issikisa i 0.5m duobe. Tai nezinau kaip reiktu elgtis tokiu atveju irenginejant pamata.

    Dekui

  22. Jeigu būtum turėjes tik 60cm lėkštę betono paviršiui užlyginti.Ar būtų tau užtekę kaip manai?Nes aš galvoju tik tokią naudoti.Kaip supratau,kad užtenka tik lėkštės ir peiliai nereikalingi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s