Sveiki,
pasidalinsiu 2018 m. vasario mėnesio Bangų namo šildymo sąnaudomis. Bangų namui Pasirinkau mikro geoterminį “katilą“ su trumpu paviršiniu horizontaliuoju grunto šilumos mainininku (“zondu“) su minimaliu galios rezervu. Mano geoterminio šilumos siurblio galingumas yra apie 2,5 kW šilumos, jo kompresorius nominaliai naudoja 600 W ir dar apie 5 W patalpų cirkuliacinis siurbliukas bei 25W lauko kontūro cirkuliacinis siurbliukas. Kaip ~150 kv. m. namo šildymui – gana kuklu. Šiuo metu katilas šildo tik namą, karšto vandens ruošimas atskirtas, kad būtų geriau atspindimi šildymo kaštai. Kai lauke apie apie nulį ir iki -10C katilo darbo ciklas grubiai 50%, dabar prie -15…-20C darbo ciklas apie 80%. Ačiū saulei, kuri nemažai pašildo prie didžiausių šalčių. Vasario 1 d. pajungiau katilą per elektros skaitiklį. Paskutinę vasario dieną buvo prisukta 193 kWh eletros – namo šildymas šalčiausią mėnesį kainavo 19 Eur.
Esu pilnai patenkintas šiuo rezultatu. Spėju, kad viso sezono šildymo sąskaitoms apmokėti realiai turėtų užtekti 100 Eur. Už 3 savaičių planuojame baigti šildymo sezoną, nors dabar tuo sunku patikėti. Pasitvirtinus 100 Eur per metus prognozei, būtų galima paskaičiuoti, kad 100 Eur = 1000 kWh elektros (= 1 kWp saulės jėgainė) = 3000 kWh šilumos prie COP3 = 3000kWh/150m2= 20 kWhA/m2 kas jau panašu į Pasyvų namą realybėje, o ne ant popieriaus. Rekuperatorius neturi jokių tenų ar kitaip aktyviai nešildo pritekančio oro, name nėra kitų šildymo prietaisų išskyrus natūralius pritekėjimus. Jokių el. gyvatukų. Yra tik šildanti lempa duše, kuri įjungiama einant į dušą. Namie pastoviai +22C.
Šilumos siurblys kinietiškas, turi trūkumų.
Bangų Namas 
Sveikas sugryžęs, seniai matytas šiame bloge. Kad tavojo namo rodikliai bus vieni aukščiausių, jei ne patys aukščiausi nė neabejojau. Kad jau radai laiko paskelbti įrašą apie savo namą, tikėkimės, kad rasi ir daugiau. Pademonstruosi daugiau smulkmenų, apie tavojo namo subtilybes. Kad ir tą ŠS, kaip įrengtas, kokios problemos, kokios srautų temperatųros, kokie darbo režimai.
Bet kokiu atveju džiugu matyti, kad šis puslapis rodo gyvybės ženklus :).
Oooo Bangų namas sugryžo! Tai būtinai būtinai dalinkis – tikrai turi kuom!
Kiek laikai vidaus temperatura? Puspasyvis tai 100 Eur per men uz visa elektra moka. Laikome 22-23 viduje.
Viduje apie +22C. Nuo saulės dar priklauso, bet dažniausiai nuo +21C iki +23C.
o karsto vandens ruosimo kokie kastai per menesi?
Ar galetum susumuoti visus kastus : sildymas+karstas vanduo+elektros sanaudos?
siandien nusiemiau savo parodymus, 115m2 namas
Dujos 170m3 (70.29eur) – sildymas ir karstas vanduo
Elektra 220kWh (24.86eur)- rekupas(be teno), virykle, orkaite ir kiti el prietaisai
Sveiki,
karšto vandens ruošimas niekaip nesusijęs su namo šildymu, todėl norėjau pateikti iškirtinai su namo šildymu sisijusius skaičius. Šiaip karštas vanduo laiknai ruošiamas kaitinant elektra. Tai yra ~30 Eur per mėnesį. Tai nėra galutinis variantas. Rekuperatorius apie 3-4 Eur/mėn. Elektros viryklei, skalbimui, dziovinimui, indaplovei, apšvietimui ir kitiems prietaisams gal ~250-300 kWh. Šie skaičiai nėra niekuo išskirtiniai ir man nelabai aktualūs. Aš daugiau akcentuotu šildymo sistemą.
Sveikas sugrizes, ar planuoji daugiau rasyti postu? Idomu kaip siltinai, kokue langai, stogo konstruktyvas,rekuperatorius ir panasiai, butu labai idomu!
Planuoju parašyti, apie viską po truputį
o karsto vandens ruosimo kokie kastai per menesi?
Ar galetum susumuoti visus kastus : sildymas+karstas vanduo+elektros sanaudos?
siandien nusiemiau savo parodymus, 115m2 namas
Dujos 170m3 (70.29eur) – sildymas ir karstas vanduo
Elektra 220kWh (24.86eur)- rekupas(be teno), virykle, orkaite ir kiti el prietaisai
Kaip su geoterminiu normalus rezultatai šiltam namui. O kas šildo vandens boileri? Rekuperatorius kiek pamenu savadarbis, kokios temperatūros ateina iš žemės silumokaicio ir ką pats rekuperatorius pučia į namus?
Ar dar teko sutikti tokių rezultatų, kad juos vadinate normaliais? Boilerį sildo el. tenas, nors jis prijungtas prie geoterminio ŠS, reikia tik paspausti mygtuką, bet teisybės vardan ŠS šildo tik namą. Apie rekuperatorių parašysiu vėliau.
Pas Cibuli neblogi rezultatai su geoterminiu. Mano oras-vanduo, tai kukliai su sanaudom, tik šildymas už Vasarį gavosi apie 280kwh. Būtu dar mažiau, kadangi 18 dienu buvo papildomai naudojamas tenas atitirpinimams. Reikėjo anksčiau atsijungti….
Tiesa galiu padėti su pastato sąnaudų monitoringu jeigu yra tik noro viską skelbti viešai 🙂 Tas vokiškas skaitliukas neatrodo šiuolaikiskas sprendimas 🙂
Būtų malonu aptarti galimybę, nes kaip tik apie tai galvoju.
El. paštas tikras, tai gali rašyti, klausti.
Mano namas per tą patį vasarį sunaudojo 185,49 kWh elektros už 20,96 euro (el. planas 0,113 euro). Pirmame aukšte buvo apie 20,5, antrame apie 21, bet bendrai kažkur apie 20,5 laipsnio. Tokios temperatūros buvo iki saulės įsikišimo. Namas kol kas negyvenamas, kadastrinis namo plotas 133 kv. m. Jei namas būtų gyvenamas, su esamais nustatymais viduje būtų apie 21/21,5 laipsnio.
Rekuperatorius per vasarį prisuko 40,25 kWh už 4,55 euro. Pagal rekuperatorių varinėta apie 70 kubų oro, pagal matuoklį iki 95 kubų oro.
Nuo 2017 m spalio 10 d., kuomet paleidau geoterminį, iki 2018 metų kovo 1 dienos prisukta 780,58 kWh elektros. Tai išeina apie 88,21 euro už 5 šildymo sezono mėnesius.
Jonai, esate minėjęs, kad pradžioje namą šildysite grynai elektra. Ar buvo toks testas? Kiek kainuoja namą šildyti tik elektra?
Smagu girdėti tokias mažas išlaidas šildymui.
Ar čia el. skaitiklio parodymai, ar parodymai ŠS ekranėlyje? Jeigu ŠS ekranėlyje, tai teisingumo vardan reikėtų pastatyti atskirą sertifikuotą el. skaitiklį, o ne remtis skaičiukais iš pačio ŠS. Neaišku ar ten yra kas nors matuojama, ar tiesiog mikrovaldiklis matematiškai apskaičiuoja pagal gamintojo iš anksto įvestą scenarijų. Neaišku ar cirkuliaciniai siurbliukai įskaičiuojami ar ne.
Pas mane taip pat COP mažesnis, nes ŠS kainavo apie 1000 Eur ir dar tiek pat “aprišimas“ su trumpučiu apie 300m ilgio paviršiniu kontūru, kurį račiokas pakasė per dieną plius mano darbas kelios dienos. Galvoju, kad geoterminį įsirengiau pigiau nei kieto kuro katilą ar dujas.
Dar pigiau būtų ŠS oras-oras, bet ten jau nusipiginimas aukojant komfortą, o toks mini geoterminis, manau, yra pats tas ir gerai pasiteisino.
Nuotraukoje parodžiau kaip apšalinėja ir koks blogis yra ketureigis vožtuvas. Vario gabalas, kurio viena pusė -10C, kita pusė +60C. Čia iškart kokių 200W nuostolis. O ketureigis niekada ir nebus naudojamas, nes visa sistema užpildyta glikoliu ir vėsinimui tiesiog bus paduotas nedidelis kiekis glikolio iš lauko į grindų ir sienų kontūrus.
Su elektra neiškenčiau pilno sezono, sunku kažka pasakyti, nes skaitliuko nebuvau pastatęs. Visas namas nebuvo tolygiai šildomas. Šildžiau su vienu tepaliniu radiatoriumi 2kW. Reikėjo tokių dviejų per šalčius, nes jie išsijunginėja ir vidutiniškai šildo tik Galiu pasakyti, kad šildant orą jausmas ne tas. Nėra šilumos pojūčio. Termometras gali rodyti abiem atvejais +22C, bet jausmas kai šildomos konstrukcijos ir kai šildomas oras bus visiškai skirtingas. Šildant konstrukcijas prie +22C jau yra šilta su trumpomis rankovėmis, o šildant orą reikia gal +24C, kad būtų panašus šilumos jausmas. Gal tolygiau paskirsčius šilumą ir būtų mažesnis skirtumas, nes konstrukcijos labiau sušiltų. Bet kuriuo atveju vieno taškinio šilumos šaltinio, kaip pvz kondicionieriaus blokas, ar radiatorius namo centre, nesiūlau nes nebus didelio komforto net labai šiltame name. Bus vėsesnių vietų.
O klojantiems 1km grindų šildymo galiu pasakyti, kad dabar naudoju apie 250m iš turimų 550m d20 grindų šildymo vamzduko ir jokio diskomorto ar karšto termofikato nejaučiu. Termofikatas grindų vamzdeliuose paduodamas +28C…+29C, grįžta +24C…25C – tvarkingai. Antras aukštas nešildomas – nėra poreikio ir taip prišyla… Realiai vos ne užtektų pora ratų aplink namą kaip kažkas yra siūlęs anksčiau forume + san mazgai.
Gal dar pasistatysiu šilumos skaitiklį prie ŠS, kad tiksliai kWh pamatuotų ir neliktų ŠS COP spėliojimo.
Taip, mano siurbliui el. skydelyje stovi atskiras trifazis skaitliukas. Jis fiksuoja visą geoterminio siurblio suvartotą elektrą: tiek šildymo metu, tiek cirkuliacinius ir net paprasčiausią ekrano apšvietimą.
Dabar supratau ir kodėl tokios mažos jūsų geoterminio siurblio sąnaudos. Juk šildomas tik pirmas aukštas arba apie 250 m grindinio vamzdžių, todėl siurbliui reikia ruošti per pusę mažiau termofikato nei jo yra iš tiesų.
Mano name iš viso 730 m d20 grindinio vamzdžio ir šildomi abu aukštai, t.y. visas namas. Jonai, o šildant vien pirmą namo aukštą nėra diskomforto antrame aukšte? Tik vieno aukšto šildymas neturi neigiamos įtakos namo konstrukcijoms. Aišku, šiluma kyla į viršų, bet gal ne visas namas vienodai įšyla ir su laiku galimi tam tikri konstrukcijų pablogėjimai. Tarkime pelėsis ar pan.
Taip pat galiu pasakyti, kad maniškis geoterminis iki saulės įsikišimo visos paramos metu, visą mėnesį palaiko idealiai vienodą temperatūrą. Ji visiškai nesvyruoja, laikosi kaip įkalta. Tam įtakos turi ir sunkus mūrinis namas, ir efektyvus rekuperatorius. O tai – labai didelis komfortas.
Jau ne pirmas žmogus pripažįsta, kad ir itin šiltą namą šildyti vien elektra ne pats protingiausias, racionaliausias ir komfortiškiausias variantas. Ypač jei tiesiog pastatomi atskiri tepaliniai radiatoriai.
Mano geoterminio sąnaudos mažos ne dėl to, kad šildomas tik pirmas aukštas, Antrame aukšte laikosi vienu laipsniu mažesnė temperatūra maždaug. Ten yra miegamieji, pats tas. Viršuje 21-22C, apačioje 22-23C.
Šildant tik pirmą aukštą sėkmingai šyla visas namas. Jokių neigiamų įtakų nėra, apie pelėsį net nekalbu. Galiu atsukti šildymą ir antram aukštui, bet norisi apačioje šiek tiek daugiau šilumos, todėl antras aukštas natūraliai prišyla ir be šildymo. Antrame aukšte šildoma tik vonia. Namas gerai apšiltintas, sandarus, teisingi langai, rekuperatorius ir dėl to tokie šildymo kaštai.
Pas mane temperatūra šokinėja apie 2 laipnius bendrai žiūrint. Juos gali užkelti saulės šiluma. Pas mane ŠS dabar visai be automatikos, aš paspaudžiu mygtuką – įsijungia, paspaudžiu kitą – išsijungia. Kai mažas poreikis įungiu tik nakčiai, kai didesnis įvairiai gaunasi. Kai namas pravėsta kokiu laipsniu, įjungiu ŠS, kokias 8 val. nesikeičia, nieko nesijaučia. Po paros jau galima tikėtis +0,4C. Galima pamiršti išjungti kokią dieną – jokio skirtumo, temperatūra keičiasi labai labai lėtai. Galima kelias dienas nešildyti prie -10C temperatūra nukris kokiais 0,5C per parą. Žiemą savaitei atjungus šildymą tragedijos nebūtų. Grįžus vistiek būtų kokie +17C. Aišku pakelti temperatūros greitai nepavyktų, reiktų laukti kokias penkias paras, kol sušils iki +22C arba traukti tepalinį radiatorių iš palėpės. Net junginėjant ranka nesijaučia temperatūros šokinėjimų ar diskomorto. Aišku, tai reikės automatizuoti, bet čia tik pasvarstymams.
Pastatytų tepalinių radiatorių šiltame name minusas yra vėsios grindys. Palyginus su tokiais namais, kur ryte šalta keltis pakurti katilą, tai tie patys tepaliniai radiatoriai šiltame name yra tikrai komfortiška, bet grindinis šildymas dar komfortiškiau. Grindis galima šildyti tiek su elektriniu kaistančiu kabeliu, tiek su ŠS, nuo to keičiasi tik investicija/mokėtina suma už elektrą, bet komfortas tas pats.
Realiai jeigu žmogui nekyla minčių apie šaltį ar karštį, jeigu žmogus nejaučia iš kur sklinda šiluma ar šaltis name, vadinasi šildymo sistema tikrai komfortiška.
Tai automazuojam ir tavo geotermini, nereiks rankom jugineti.
Jei geoterminis nėra automatinis, o dirba tada, kada savininkas sugalvoja įjungti, tuomet sąnaudos yra bent kokių 10-20 proc. mažesnės. Automatiškai veikiantis geoterminis dažniau jungtų siurblį. Bent jau mano siurblys žiūri ne tik grįžtamo termofikato temperatūrą, bet ir lauko temperatūrą. Pradeda lauke šalti, pakelia šildymo kreivę ir jungia siurblį, nors namo temperatūra dar nėra kritus. Automatika tikrai pridėtų papildomų įsijungimų. Žmogus pats taip tiksliai neišgaudo, nejaučia vidaus ir lauko temperatūros santykio, kaip automatizuotas geoterminis siurblys.
Tiesa, kada jūs įjungiate ir išjungiate siurblį iki šiol nesupratau? Vienur rašote, kad įjungiate, kai namas pravėsta kokiu laipsniu, kitur rašote, kad prie -10 galima nešildyti net kelias dienas?
Nereikia maišyti šildymo elektra su šildymu naudojant elektrą. Tas pats šilumos siurblys naudoja elektrą. Bangų namas teisingai tvirtina, kad yra iš esmės 2 pagrindiniai šildymo būdai (nors pagal fiziką daugiau): oro šildymas (konvekcinis) ir atitvarų. Orą šildo šilumos siurblus (oras- oras) ir radiatoriai ( elektriniai arba vandeniniai). Atitvaras šildo grindinis šildymas ir spindulinis (IR) šildymas. Pas mus 2017 m. pastatytame A klasės name spalį buvo įrengtas IR spindulių plėvelinis lubinis šildymas. Sąnaudos apie 2000-3000 KW per manesį, t.y. 20-30 eurų + rekupas rotorius ( 3 eur).
Skaičiau jūsų blog’a prieš darydamas sau pamatą kelis kartus, ačiū už tokius išsamius aprašymus.
Jūsų sklype gruntiniai vandenys aukštai, gruntas taip pat palankus geoterminiam šs, yra vietos kur jį įrengti. O kadangi įrengėt, tikrai už labai nedidelę kainą, tai tikrai gaunasi pats geriausias pasirinkimas.
Sau planuoju šildytis oras-oras šs, brangesni jų modeliai ant mažų oro greičių viduje skleidžia tik 18-20 dB , COP atrodo taip pat visai gražiai. Grindis noriu daryti iš eglinių lentų, kad kojoms būtu šilta, sienos vidinės gipsokartono, išorinės molinių plytų, pamatas plokštuminis.
Jūs rašot, kad šildant iš vieno taško šiluma jaučiasi nekomfortškai. Galbūt tai jūsų atveju galėjo įtakoti dar neišdžiuvusios pilnai namo konstrukcijos, ar apdailos medžiagų didelis šiluminis laidumas? Paviršių temperatūra, savijautą šalia jų nedaug, bet įtakoja medžiagų kietumas.
Jei ką, užbetonavau el. šildymo kabelius palei namo sienų perimetrą 🙂
Iš esmės yra trys šildymo būdai: konstrukcijų (atitvarų) šildymas, namo oro šildymas ir spindulinis šildymas. Visi trys turi savitumų. Jeigu visos atitvaros išklotos IR plėvelėmis, tai tada nelieka jokio pojūčio skirtumo tarp konstrukcijų šildymo ir spindulinio šildymo. Jeigu spindulinis IR šildymas yra pvz tik lubose, tai skirtumas jausis, būnant name ir veikiant šildymui būtų galima pasakyti ar šyla grindys ar lubos.
2000-3000 kWh yra 200-300 Eur… O kokios sąnaudos šį vasarį maždaug?
Bangai, kol Remis pakomentuos, gal galit atgaminti, kokios sąnaudos buvo ir kokią temp. palaikėt, kai šildėt el. radiatorium?
Su tepaliniu 2000W radiatoriumi, kuris veikdavo gal 60% laiko, t.y. iš 2000W vidutiniškai likdavo 1200W palaikydavau apie +20C, bet per didesnius šalčius dar laikydavau 500W lempą pastoviai jjungtą visą parą… Tai jausmas nebuvo labai malonus. Tas pats +20C šildant grindis pojūtis yra gerokai šilčiau nei +20C tepaliniu radiatoriumi orą. Ir tai jaučiasi stipriai. Kažkaip ne taip malonu, kažkoks vėsumas jausdavosi.
O kainuodavo maždaug apie 50-70 Eur/mėn žiemą. Kai nebūdavo šalčių, tai temperatūra pakildavo iki +23C, bet vistiek ne tas. Pasakyti tiksliai nėra taip paprasta, nes dar nevisai buvo gyvenama, pritekėjimai ne tie.
Realiai mano ŠS COP gal nėra 3. Turėtų būtu apie 3,5, gal net 4. Tai tuos vasario 19 Eur ir reikėtų padauginti iš 3,5 ir būtų šildymo elektra kaina. Bet čia šalčiausią mėnesį. Vidurkis žiemą būtų gal 15Eur.
O elektra būtų gal 50-60 Eur, kad ir kaip gerai būtų su matematika, vistiek tie 15 Eur kažkaip maloniau nei 50, nors mano atveju ŠS “atsipirkimas“ ateina tik po 10-15 metų, o tiek jis gali ir neištempti.
Jonai, jei geoterminio COP visgi 4, tai 4000/150 išeina apie 27 kWh. Pritariu: tikrai šiltame name, jei yra grindinis šildymas, ir name yra +20/+20,5 laipsnio, tikrai nėra šalta. Ypač jei rekuperatorius efektyvus ir nepučia žemų temperatūrų.
“Su tepaliniu 2000W radiatoriumi, kuris veikdavo gal 60% laiko“ Geras tavo tepalinis, nes kai aš buvau pastatęs tepalinį, tai iš 2kW skaitliuko parodytos elektros sąnaudos leido išskaičiuoti tik ±500W, kas į 60% nė iš tolo nepanašu,arčiau 25%.
Pritariu, su elektriniu šildymu, kai šildoma tepaliniais radiatoriais, kurie nuolatos išsijunginėja, komfortas tikrai nekoks. Bet tai dėl to, kad tepaliniai radiatoriai duoda visai kitą šildymo galią nei tikėjaisi. Todėl ir perėjau, prie 1 aukšto šildymo su vėjeliu/kaloriferiu. Ten visai kas kita, nustatei 2kW, tai tiek ir turi. Realiai su vėjeliu, mažas skirtumas buvo nuo grindinio šildymo. Kaimynai užėję į svečius stebėjosi, kad kaip mano grindys gali būti šiltos, kai jos nešildomos. Šiltam name skirtumas tarp konstrukcijų paviršiaus ir oro temperatūrųnedidelis.
IR šildančių plėvelių, t.y. infraraudonųjų spindulių kaip ir saulės esmė šildyti priešaisnesantį plotą. Išmani IR šildymo sistema (dzūkiška pirkia žino apie ką mes kalbame), veikia tik ribotą laiką, kol sušildo atitvaras. Tai ne plokštės, kurios kaista iki 100 c ir šildo ribotą plotą, o per visą lubų plotą kaip padengta sistema, Yra ir grindinis variantas. Kai pasiekia nustaytytą temperatūtą, automatiškai išsijungia. Viską reguliuojama termoreguliatoriais išdėtytai 1 m nuo grindų aukšyje. Mūsų nešildomos (be vamzdelių) grindys šią žiemą buvo apie 20-22 C nuolat. Oro temperatūra oro 21-23C. Aš asmeniškai labai palaikau geoterminį ir oras- vanduo šildymą, tačiau norėjau paneigti mitą apie dideles IR sąnaudas, jei namas šiltas ir naudojama moderni plėvelinė sistema.
Remi, 2000-3000 kWh tikrai ne 20-30 eurų. Kažkur klaida. Už 3 eurus rotacinis pučia be teno, t.y. vasaros režimu, ir grąžina žemą 12-15 laipsnių temperatūrą. Aš šildymo būdų ir nemaišau, nes man jie ir neįdomūs. Tiesiog kažkada Bangunamas minėjo, kad bandys visa sezoną šildytis vien elektrą. Man įdomu kiek kainavo toks šildymas. Bent jau už kelis mėnesius.
Kažkada buvo kalba, kad oras-oras ar paprastas kelių Kw galios radiatorius negarantuoja komfoto. Bangunamas pats tai patvirtino ir nesulaukė šildymo sezono pabaigos, įjungė geoterminį. Tokius šildymo būdus reikia pamiršti ir pripažinti, kad ir labai šiltam namui vien dėl komforto reikia grindinės šildymo sistemos.
Man kur kas įdomiau ar komfortą garantuoja vien pirmo aukšto šildymas? Ar tikrai antrame aukšte nereikia bent minimalaus grindinio – kiekvieno kambario perimetru ar šiek tiek daugiau kilpų? Aš suprantu, kad galima iki beprotybės užsmaugti šildymo sistemas ir tikėtis mažų sąskaitų, bet ar tai komfortiška? Tarkime grindinis šildymas tik pirmame, antrame jokio. Jei taip, kodėl neįrengus vien pirmame aukšte grindyse elektros kabelių ir nedaryti jokio geoterminio.
Bangu namas sako, kad jo savadarbio siurblio COP apie 3. Tai jei su geoterma per šaltą vasarį kainavo 20 eurų, tai grynai elektra – 60 eurų. Arba jei visas sezonas 100 eurų su geoterminiu, tai su elektra 300 eurų. Ar tikrai tokios sumos ir koks tokio dalyko komfortas?
Bet esminis momentas – A+ klasės namo nesertifikuosite, jei šildysite tik elektros kabeliais. Reikės papildomų energiją tausojančių sprendimų. B klasės žaidimai, bandant išspausti kuo šiltesnį ir pigiai pastatomą namą, baigėsi.
Taip klaida , atsiprašau. Turėjau omenyje 250-300 kw. Pinigai už šildymą už vasarą mokėjome 45 eur + karštas vanduo 22 eur (šildomas naktiniu tarifu)
Remi, koks rekuperatorius, kokius oro kiekius pučia ir kokios temperatūros orą grąžina į namą, kad per mėnesį prisuka tik 3 eurus?
Klaviatūra stringa – turėjau omenyje vasarį. Sausis ir gruodis buvo 35 ir 28 atitinkamai
Labai super rezultatas! O iki kiek žemiausiai nusileidžia temperatūra, kai išjungiat šildymą? Kaip suprantu jungiate tik kai namie kas nors yra.
čia dar kaip pažiūrėjus. Atėjus iš kiauro namo, kūrenamo malkomis į A+ su oras-oras būtų tikrai komortiškiau.
O jeigu dar oras-oras būtų pajungtas į ortakius, tai diskomorto liktų labai mažai, kiti net nejaustų. Aišku basomis per plyteles būtų ne taip malonu kaip su šildomomis grindimis. Visgi kažkiek jaučiasi tas šildomų grindų šiltumas ir A+ name.
Nebūtinai grindinės šildymo sistemos. Išklojus visas lubas IR plokštėmis galima taip pat komfortiškai šildytis. Prie oras-oras su ortakiais taip pat galima kabinėtis tik bekompromisinio komforto ieškotojams. Šiaip viskas būtų su ja gerai.
Mano ŠS nėra savadarbis. Jis kinietiškas, gan žmoniškas. Tik pajungimas “aprišimas“ savarankiškas ir kūribingas buvo.
Manau su elektra už 300-400 Eur per metus galima pasišildyti ne blogiau nei su mano ŠS komorto atžvilgiu, tik reikėtų naudoti ne tepalinį radiatorių, o kokius du ar tris prisuktus iki minimumo arba kaistantį kabelį grindyse, ar IR plokštes. Į orinį šildymą taip pat nespjaučiau. Galima ir jį gerai padaryti A+ name.
Mindaugas dar klausia, ar dabar su geoterminiu II a nešildomas ir ar viskas gerai? Jaučiasi temperatūrų skirtumas tarp aukštų?
Jonai, tai koks pagal jus geriausias, optimaliausias šildymo būdas šiltam A+ klasės namui? Dar vienas klausimas – kokius oro kiekius vasario mėnesį pūtė jūsų rekuperatorius ar vėdinimo sistema?
Dvieju aukstu MEP (mazo energetinio poreikio) namui is keletos patirciu galiu drasiai teigti ,kad antram aukstui visada norisi uzsukti sildyma .
Čia kaip kam, man patinka kai antram aukšte šilta, ir galiu darbo kambarį sėdėti prie kompiuterio vien su maikute. Tiesa, pajudi nors kiek, ir prakaitas muša, bet kai aš daugiau laiko intensyviai nejudu, tai man pats tas. Ir miegoti man patinka šiltai.
antram aukstui grindyse vamzdeliai puikiai paitarnaus vesinimui
Mindaugui :MEP namui sidymas reikalingas kuo pigesnis (irengimo ir eksplotacija kastais )
Mano rekuperatorius DOMEKT REGO 300 V, nas tas naujoviškas su poliuretano danga. Vertikalus, kabo ala ,,katilinėje“ namo viduje. Deklaruojamas efektyvumas 84, realiai 79-82. Vakar prie -3 lauke ir 23 C namuose, paduodavo apie 15 C ( be teno).
Kokį oro kiekį pučiate? +15 grąžinama temperatūra ne per šalta? Kai didesni lauke minusai, tikriausiai tiekia ir vos +12 laipsnių orą. Kaip tuomet?
Iš kur tokį aukštą efektyvumą gaunate? 15/23 išeina vos 65 proc.
Mindaugai, aš nurodau tai ką matau ekrane. Gali būti, kad jis mažesnis. Tikrai taip, kai buvo -18, būdavo tiekdavo ir 10 C. jei temperatūra ištraukiamose patalpose būdavo žemesnė nei 21. Spręsdavome situaciją paprastai. Arba jungdavome šildytuvą ( ką beje rekomendavo ir AMALVA) arba tiesiog rekuperatorius veikdavo su pertraukomis ( kas 2-3 val). Kadangi lubos pas mus auštos ( 3 m) oro namuose tikrai nepritrūkdavo ( viso 110 km, vienas aukštas). Dažniausiai pučiame normalų režimą 128 km/h, tačiau praeitą savaitę švietė tris dienas saulė šildymas buvo išjungtas beveik visą , tačiau vėdinome vos ne max režimu. Pas mus 29 proc langų pietuose ir vakaruose.
O kaip rekuperatoriaus garsas? Pas mane toks pat modelis tai ijungus 100proc rezima, rekuperatorius nejuokingai uzia
O kodėl nelaikote nuolatos įjungto šildytuvo? Jei vėdinimo nereikia 2-3 val., tai namas yra nesandarus ir rekuperatorius nėra labai būtinas. Kai kurie “Amalvos“ modeliai pučia mažiau nei rodo. Išmatuota praktiškai. Todėl natūralu, kad rekupertatorius prisuko tik 3 eurus. Dalį paros neveikia, tiekia šaltą temperatūrą, maži oro kiekiai. Nesikabinėju. džiugu, kad dalinatės informacija, bet visus niuansus reikia pasakyti iki galo. Atrodo vos 3 eurus vėdinimas kainavo, bet komfortas labai prastas.
Namas yra sandarus, A klasės, 0,8. Dėl pūtimo kiekio – visko gali būti, kad mažiau Žinoma stebuklų nebūna dėl prisukimo, bet diskomforto nejaučiame, nes šildymas spindulinis, o ne orinis. Drėgmė 50-55 dulkės nekyla nuo grindų.
Jei stabdote rekuperatorių kas 2-3 val., nes pučia tik 10 laipsnių orą, tai čia kas? Komfortas? Normaliomis sąlygomis rekuperatorius neturi būti stabdomas – įjungei ir pamiršai. Nebent tik oro srautus didini arba mažini. O kodėl nejungiate teno? Nustatytumėte, kad grąžintų kokiu 18-19 laipsnių ir tegul veikia visą parą. Ar labai daug elektros prisuka, gal bandėte? Ar kažkokios kitos priežastys?
Man irgi įdomu kodėl tenas išjungtas? Ar dėl to, kad daug elektros prisuka, ar dėl kitų priežasčių? Pats galvoju sau statytis būtent šitą 300 modelį, tad įdomi bet kokia info. Ar jei reiktų vėl rinktis rekupą imtumėte dar šį modelį ar nebe?
Minaugai,nėra taip kad stabdytume rekuperatorių nuolat,tik prie didžiausių šalčių veikė 3+2 režime su įjungtu tenu,kad pūstų apie 16-17 C. Tai buvo tik vasario mėn 3 savaites ir kovo mėn. 1 savaitę. Šiuo metu prie 1-2C,paduoda apie17 C, tai net beveik poreikio jungti teną nėra. Žodžiu, jei domina skaičiai – tai nuo spalio mėn, kai buvo paleistas rekuperatorius iki dabar yra prisukta 162 KW
Didžiausi šalčiai tęsiasi apie 3 sav. Nemažas laiko tarpas. Kitas dalykas: 3 val. veikia ir 2 val. neveikia? Kaip tuomet su patalpų oru, kai neveikia. Tikriausiai namas nėra labai sandarus, kad nesijaučia oro trūkumo? Kokie oro kiekiai varinėjami?
Negerai temą pradėti dėstyti nuo galo …
Vat neaišku kokia sistema, koks namas. O pateikiamas tik rezultatas 🙂
Lauksim detalesnio aprašymo. Ypač ŠS – maždaug tokį ketinu statyt pavasarį. Norėtus aprašymo, ar bent modelio. Kas ten gerai blogai… 🙂
Idek bent namo foto (blogo postus perziurejau niekur neradau), parodyk kokia grychia shildai 🙂
Idomu kiek tas kinietis metu pradirbs. Nors pas tave mazai darbo valandu prasuka per sezona. Duodu max 5 metus kinieciui.
Mano vasario islaidos uz visa namo elektra (sildymas, vandens ruosimas, rekupas ir kita elektra bendrai) viso 78€. Dvi savaites isvyke buvom tai siek tiek elektros sutaupem ant skalbimu, maisto ruosimo 🙂
Dar viena mintis šildymui, kuris atneša ne sąnaudas, o pelną. Šiluma kai kuriuose procesuose yra antrinis produktas. Reikia užkurti tokį procesą. Šiluminės kogeneracinės elektrinės ar serverių centras yra per daug komplikuoti dalykai, bet dabar yra proga pasistatyti mažą 2-3 kW kriptovaliutų fermą. Būtų gaminamas “produktas“ ir gaunama nemokama šiluma. 1 W tokio šilumos šaltinio dėvėtomis detalėmis kainuoja 1,5 Eur. Taigi toks 2kW šilumos šaltinis kainuotų 3000Eur. Pasišildant už 70 Eur galima “iškasti“ maždaug 200 Eur Monero kriptovaliutos, tai 2018m sausio, vasario realūs rezultatai. Gal tokio pliuso ir nebus visada, nes pas mus elektra brangesnė nei ta, kurią naudoja Mongolijos “kasyklos“, bet panašu, kad bet kokiomis salygomis “iškasenos“ turėtų kainuoti bent jau tiek, kiek sunaudojama elektros, t.y. šiluma būtų gaunama kaip antrinis produktas ir liktų nemokama. Įrangos atsipirkimas (šildymo sistemos) taip pat būtų greitesnis nei saulės kolektoriai, geoterminė sistema ar bet kuri kita, tai viso labo 3-4 metai. Vaizdo plokščių radiatoriai kaista iki 60-70C, todėl nuo jų vandeninių radiatorių šilumnešį galima nuvesti į vandens šildytuvą (boilerį) ir pilnai apsirūpinti karštu vandeniu. Bent šiuo momentu puikiai atrodo. Jokios priklausomybės nuo biurokratų, jokių 3 cnt/kWh už pasaugojimą, jeigu viskas gerai dar ir pelną neštų, galima būtų nupirkti elektos buitinėms reikmėms. Pas draugą +30C antrame aukšte dėka kriptovaliutų kasimo. Tai būtų moderniausia šildymo sistema šiuo momentų.
ŠS, ar infrared plėvelės, ar kaistantis kabelis nuo šiol yra elektros gadinimas.
Sukasi ir pas mane viename kambaryje, tik deja su viena plokšte pasizaidimui. Etheriumas kasamas 🙂 Už 3000 eur nesurinksi ir 6 plokščių, nes jos išbrango x2 karto. Ir tai tik bus apie 900w.
AMD Radeon HD7850 125W šilumos 70Eur/vnt ne nauja. Vasario mėnesį viena plokštė sistemoje suvartojo 10 Eur elektros, sugeneravo 25 Eur Monero ir 100 kWh šilumos. 10-15 plokščių (2-3 PC dėžės) ir jau gali gyventi žiemą. “Katilo“ aprišimas turėtų pasirodyti įdomus santechnikui.
Remi, o pas jus nieko tokio nėra ar dar kokių ženklių pritekėjimų? Kažkaip ypač gerus rezultatus turite šildant tiesiogiai elektra, su tiek langų ir tokiu rekuperatoriumi. Jeigu grindys +22C vadinasi ir oras yra ~22C nėra skirtumo per kurią vietą ta 45eur – 450 kWh (pas mane apie 650 kWh) šiluma patenka į patalpas. Namo atitvaros normalios temperatūros, todėl ir šiluminiai nuostoliai nėra kažkaip iškreipti nors šiluma patenka į patalpas spinduliniu principu. Kiek pas jus kvadratų ir ar yra pagrindo manyti, kad jūsų namas – vienas šilčiausių Lietuvoje?
Kai bendravau su Remiu – berods šildymas jungiamas tik, kai yra žmonės namie. Bet nesu tikras – čia reikia, kad Remis pakomentuotų pats. Dar pas jį yra Collect&Reflect žaliuzės. Bet sulaukime Remio – man taip pat labai įdomu kaip čia tokie rezultatai. Namas SIP.
Dzūkiška pirkia -teisus. Šildymas reguliuojamas automatiškai su intencija, kad kuo mažiau būtų jungiamas esant žmonėms patalpose. Nors šiluma nuo lubų sklinda maloni, laikomės pozicijos, kad tegu mus šildo atitvaros, o ne tiesioginis spinduliavimas. Šiuo metu dar neturime nuotolinio valdymo bloko, bet artimiausiu metu įsigysime. Žaliuzėmis esame patenkinti ir tikrai visiems rekomenduojame, kurie nesibaido šiek tiek šalto metalinio ar ofisinio stiliaus namuose ( ar bent jau pietų -vakarų pusėje). Šiuo metu bandomas antra karta žaliuzių su atomatiniu reguliavimu pusių per wifi
Bangų namas užkūrė puikią temą dėl kriptovaliutos šilumos generavimo, bet mano supratimu, tai jau turėtų būti kvartaliniai projektai. Kita vertus, ar tai nekenkia sveikatai, jei serveriiai yra tose pačiose patalpose kaip ir gyvenamosios patalpos???
Dėl grindų šilumos,tai jos skirtingose patalpose turi skirtingą temperatūrą. Jau išvandyta su infrared termometru ir paprastu kamabariniu termometru.Jei grindų temperatūra 21 C, tai oro temperatūra 22 C. Tačiau, ne visuose patalpose laikome vienodą temperatūrą. Tarkime ala katilinėje, šiuo metu yra 19.5,tambūre ir sandėliuke 20.5.
Pas mus yra vieno aukšto 110 kv.m, be palėpės, SIP namas. Lubos usb ploštė iš vidaus padengta reflekcine 3 mm plevele, stogas 400 mm KNAUF ECOSE, sienos 300 mm neoporas, grindys 30 cm ESP80
Nemanau, kad namas yra vienas šilčiausių (NEPASIEKTA 0,6, nes nebuvo daryti skaičiavimas pagal passive haiuse technologiją), tačiau drįsčiau teigti,kad jis vienas ekonomiškiausių. Tačiau dar kartą pabrėžiu,kad mūsų koncepcijose buvo svarbus žmogiškasis faktorius. Čia kaip tame pasakyme – kas rusui gerai, viekiečiui mirtis. Mūsų koncepciją labai gerai suvokė Dzūkiška pirkia. , t.y. kiekvieno komforto lygis yra skirtingas. Mes dūstame prie 24 C, kai tuo tarpu pas kitus tai normali temperatūra.
Jei galvoti apie kriptovaliutų fermas, kaip šilumos šaltinius, tai vaizdo plokščių aušinimas privalo būti tik vandeninis, kad šilumą galima būtų į grindis paduoti, o vasarą, turint lauko kolektorių į žemę sukišti.
Su oriniu aušinimu bus daug problemų dėl triukšmo ir nekontroliuojamo šilumos išskyrimo, visuomet išskirs tą patį kiekį. Taigi, vandeninis šildymas ir lauko kolektorius tokiam variantui būtinas.
Antras dalykas yra boilerio pašildymas. Vandeninio aušinimo atveju vanduo paprastai įšildomas iki ~40°C temperatūros, taigi boilerio su tokia temperatūra neprišildysi, o kelti temperatūrą su vaizdo plokštėmis jau muš per įrangos patikimumą, todėl mano siūlomas variantas būtų boilerio vandenį tik pradėti šildyti su fermų šiluma, o šildymą pabaigti reikėtų patikėti tenui.
Logiška,bet tai jau kompleksinis sprendimas Apskritai lietuviams trūksta šiais laikais tos Vytauto dvasios, imtis kažko grandiozinio tose pačioje kripto fermose valstybės lygmeniu, vis žvalgomasi į derektyvas ar ką ten pasakys. Reikia valios ir būtume antras Singapūras.
Ir paskutinis pastebėjimas – tikėtina, kad sąnaudos bus kitais metais 10-15 proc. didesnės, nes planuojame dėti įtempiamas medžiagines lubas. Nebent rasime kitą sprendimą kaip išsaugoti ekonomiją ir dizainą.
Remi, jūsų žmogiško faktoriaus prioritetas naudojant šildymo sistemą man labai patiko. Negirdėtas dalykas, kad IR šildymas būtų išjungiamas žmogui esant patalpoje, kad tiesiogiai nesijaustų šilumos spindulių į veidą kaip nuo saulės ir sukeltų neaišku kokį jausmą. Kaip tik toks atvejis yra priešingas infraraudonųjų spindulių šalininkų ideologijai, kuri teigia, kad esamu momentu IR spinduliai šildo konkrečiai tą objektą, kuriam ta šiluma yra reikalinga, o visų kitų daiktų ar oro šildymas, jų manymu, yra tik nuostoliai. Taip susidaro daug šilta-šalta zonų, daug šaltų atitvarų ir panašaus nekomfortabilumo, nėra nusistovėjusios temperatūros name. Šaltos atitvaros ir vėsesnis oras įtakoja mažesnius namo šiluminius nuostolius ir taip IR sutaupo energiją šildymui. Bet tai neveda prie komfortabilių sąlygų žmogui kaip jūs turbūt ir pastebėjote. Panaši visų atitvarų, oro temparatūra ir jos nešokinėjimas yra šilumos komforto pagrindas.
Įtempiamos lubos gali ženkliai pakeisti situaciją pas jus, nes IR spinduliams jos nebus labai pralaidžios. Siūlyčiau paieškoti kito varianto, nes jums užkais stipriai užkais palubė ir atvės grindys. Tik IR spinduliai lemia tai, kad šiluma keliauja iš viršaus į apačią, visais kitais atvejais labai sunku tikėtis, kad šiluma leisis nuo lubų žemyn.
Ar jau vasarojote savo name? Kaip temperatūros vasarą? Kaip žadate vėsintis?
SIP namai man patinka iš techninės pusės. Yra niuasų, reikia kai ką apgalvoti, bet iš esmės vieni pliusai lyginant kitus ekonominius variantus, finansiškai, techniškai ir spartumo prasme.
Kriptovaliutų fermos kaip tik yra decentralizuotas variantas be nuostolių šilumos perdavimo tinklams.
Kiekvienas namas gali turėti po savo šylančią fermą, ten nėra kažko stebuklingo. Galima pradėti nuo 200 W. Šilumos pernešimas tik skysčiu. Oras ir ventiliatoriai būtų per daug triukšmo. Skystis sušyla iki 45-50 laipsnių, taip pat kaip ŠS, todėl yra tinkamas boileriui kaip ir ŠS atveju. Aišku kažkiek reikėtų ir el. teno profilaktikai ir panašiai. Vėsinimui vasarą užtektų vamzduko aplink namą ir viskas išspręsta.
Fermos techninėje patalpoje darytų visiškai nežymią įtaką žmogui lyginat su mobiliu telefonu su 2 GHz procesoriumi ir spinduliuojančia antena už 5 cm nuo smegenų ar dauginimosi organų.
Ačiū už nuomonę, kuri labai mus padrąsino. Labai rimtai svarstysime ar verta dėti įtempiamas lubas, nes nors gamintojas ir rekomenduoja, logika sako priešingai. Mes gyvename naujame name tik nuo spalio mėn, todėl vasara bus naujas iššūkis. Vienas iš kovos su saule elementų yra jau minėtas lietuvių patentuotos ,,collect ir reflect“ žaliuzės, kurios mažina šilumą patalpoje apie 4-5 C. Svartomas vėsintuvo ir kondicionieriaus svetainėje variantas
O tai nebus jokių lubų? Kaip dizainas?
Lubos kaip tokios jau dabar yra tik galvos skausmas kuo gražiai uždengti šildymo plėvelę neaukojant šildymo kaštų
Jonai, koks įrenginys varinėja orą? Koks oro kiekis stumdomas? Kokios eksploatacijos kainos?
Orą varinėja 2 vnt. EBM-PAPST 80W ventiliatorių iš atskirų dalių sukomplektuotame “rekuperatoriuje“.
orą varinėja ebm-papst DC ventiliatoriai. srautas 0-400 kubų/val. Dabar apie 100 kubų per valandą. Rekuperatorius surinktas iš atskirų dalių. Širdis apie metro ilgio aliuminis priešpriešinių srautų šilumokaitis.
eksploatacija 3-4 Eur/mėn.
O kam net 400 kubų? Čia vasarą? Ir kodėl 0 kubų? Kai nieko nėra namie? Gyvendami varinėjat tik 100 kubų? Arba koks oro kiekis, kai būna žmonės name? Matavot, kokios temperatūros orą grąžina?
Mano namo 2017-2018 metų šildymo ir vėdinimo duomenys: https://www.facebook.com/asupliusu/posts/1229054370561580
Kaip su gegužės kaitra sekasi kovoti?
Jau buvo per daug karščio. Dar nėra šešėliavimo priemonių… Teko papompuoti šalto glikolio į grindis ir sienas apie 2 paras. Temperatūra krito staigiai iki +21C ir vėl viskas stabilizavosi normoje apie +22…+23C. Tai labai efektyvus būdas atvėsinti be galimybės persišaldyti, skirtingai nei pučiant šaltą orą. Minusas tik toks, kad su kojinėmis šaltoka vykstant procesui. Gal +15C nereikėjo padavinėti ir būtų nesijautę šaltų grindų. Užtektų +21C padavinėti bet reikėtų ilgesnio laiko.
Jau teko šiek tiek šalto termofikato papompuoti į grindis ir sienas. Labai efektyvu, tik basoms kojoms būna kiek šaltoka. Saulės dar niekas neuždengia,nėra šešėliavimo tai turiu perteklinių kWh viduje nemažai…
Nepavyko sumontuoti lauko žaliuzių? Kokios temperatūros laikėsi viduje per karščius? Ar pakanka namui vien lauko žaliuzių, ar reikia ir papildomų vėsinimo priemonių? Kuris variantas komfortiškesnis: lauko žaliuzės ar vėsinimo priemonės?
Sveiki, namas, aišku, kaito per karščius. ŽŠ nelabai sugebėjo susitvarkyti, nes nebuvo žaliuzių ir šešėliavimo markizės. Teko paleisti šalto termofikato į grindis ir sienas. Viduje laikėme malonius 24 laipsnius, kartais 25. Vien lauko žaliužių nepakanka. Reikia bent kažkokio vėsinimo name, langų darinėjimas vistiek nebus išeitis. Spalio pradžia, o namas dar perkaista kartais, nes yra saulėta. Tik dabar pamažu jau išjungiu rekuperatoriaus By-pass funkciją ir pradedu naudoti rekuperatoriaus šilumokaitį, kad naktį nepripūstų nemalonaus +7…10C oro į patalpas. Jeigu vėdinti sienas ir lubas bei pūsti į patalpas +18C orą, tai toks vėsinimas yra tikrai komfortiškas. Grindų vėsinimas nėra toks komfortiškas kai reikia labai stipriai vėsinti, bet šiaip geras variantas. Vėsinimas vien oru pats nemaloniausias. Manau, kad nereikėtų rištis prie vieno būdo. Geriau derinti keletą.
Kokios sios ziemos sanaudos sildymui ir kokia viduje palaikoma temperatura?
Šiais metais maždaug 90 Eur. Temperatūra +22…+23 C
Taupiai pas jus su geoterminiu, oras-vanduo tik sildymui 1340 kWh elektros sudegino.
Net sunku patikėti, kad tokie super skaičiai gaunasi su saulės jėgaine 🙂 Gal ir mums užsisakyti :))