Namo sandarumas

Namo sandarumas

Balionas

Namas ir karšto oro balionas turi kažką bendro. Šiltas oras esantis viduje sudaro slėgį į viršutinę tūrio dalį ir kelia abu objektus į viršų. Šaltuoju metų laiku susidarantis padidintas oro slėgis namo palubėje nėra naudingas namui priešingai nei oro balionui.  30ºC patalpų ir lauko oro temperatūrų skirtumas sukuria 8 Pa slėgį į lubas. Vaizdžiai tariant jeigu stoge būtų 1 m² skylė tai jos nepavyktų uždengti lengvesniu nei 0,8 kg dangčiu, nes šiltas oras pakeltų jį į viršų. Įsivaizduojant tokį slėgį bus lengviau suprasti kiek oro gali ištekėti per plyšius ir kaip tai paveiks namo šildymo poreikį kai ištekėjusį šiltą orą pakeis šaltas lauko oras. Pridėjus vėjo įtaką lengva suprasti kodėl šiltam namui taip svarbu aukštas sandarumas. Stipraus vėjo sukuriamas slėgis į namo sienas ir stogą yra nepalyginamai didesnis nei šilto oro slėgis į lubas.

Namas yra sandarus jeigu į jį įmanoma pripūsti oro ir sukelti slėgį lyginant su aplinka. Grynas oras neturi ateiti į namus tiesiogiai per sienas, tai būtų visiškas šilumos švaistymas. Oro kokybės užtikrinimas yra ventiliacijos sistemos uždavinys. Stogas, sienos, grindys, durys ir langai turi būti kuo sandaresni, kad į patalpas nepatektų šalto oro ir šiltas patalpų oras nepatektų į apšiltinimo sluoksnį. Šaltas oras patekęs į namus yra šilumos nuostoliai, o šiltame namų ore esanti drėgmė patekusi į šaltesniuosius apšiltinimo sluoksnius kartu su oru ten dažnai kondensuojasi ir sušlapina namo konstrukcijas bei šiltinimo medžiagas.

Kiauras namas labai kenčia nuo žvarbaus vėjo. Tai susiję ir su vidinio, ir su išorinio apvalkalo nesandarumais. Vidiniu apvalkalu vadinu tikrąjį ir pagrindinį sandarumo bei garo barjero užtikrinimo sluoksnį. Išoriniu apvalkalu vadinu priešvėjinį ar apdailos sluoksnį, neleidžiantį aplinkos orui laisvai patekti į šiltinimo sluoksnį. Sunku įvertinti kiek šilumos išsineša vėjas, bet tai akivaizdžiai jaučia kiekvieno namo šeimininkas kūrenantis krosnį. Sprendžiant pagal kūrenimo dažnuma galima grubiai teigti, kad vėjuotą žiemos dieną šiluminiai nuotoliai išauga du kartus, nes kūrenti reikia beveik dvigubai. Norint to išvengti reikia pasiekti gerą namo sandarumą ir panaudoti šiuo aspektu geresnes, nelaidžias orui šiltinimo medžiagas, kurioms susidarantys oro slėgių skirtumai neturi didesnės įtakos šilumos izoliavimui. Naudojant orui laidžias šiltinimo medžiagas (įvairias vatas ir birias šiltinimo medžiagas, o ypač stiklo vatą) būtina pasirūpinti patikimu išoriniu apvalkalu – priešvėjiniu sluoksniu, kuris neleistų vėjui išpūsti šilumos iš šiltinimo sluoksnio ir mažintų konvekciją. Jis turėtų būti kuo sandaresnis, bet būtinai praleidžiantis vandens garus. Išorinis apvalkalas šiek tiek padeda ir putų polistirenu ar PIR plokštėmis apšiltintiems namams su vėdinamu fasadu ar stogu. Jie dažnai turi įvairių plyšių sujungimuose, kur švilpiantis vėjas gali įsisukti ir sumažinti bendrą šiltinimo sluoksnio efektyvumą.
Išoriniam apvalkalui dažnai naudojama difuzinė plėvelė, priešvėjinės vatos sluoksnis arba specifiniais atvejais įvairios statybinės medžio plokštės. Priešvėjinė vata geriausiai tinka, kai vidinėje sienos pusėje nėra jokio vandens garus bent kiek sulaikančio sluoksnio (pvz. nesandarios medinės lentelės), nes ji geriausiai praleidžia vandens garus. Mano nuomone tai nėra idealus variantas, nes priešvėjinė vata yra brangi ir nėra sandari, gana lengvai praleidžia orą ir tuo pačiu bus ne tokia efektyvi sustabdant vėjo skverbimąsi ir konvekcijos sukeltus oro srautus. Difuzinės plėvelės taip pat būna įvairių savybių, į kurias būtina atkreipti dėmesį renkantis plėvelę. Šioks toks straipsnelis apie plėveles su skaičiais jo pabaigoje, kurį verta paskaityti.
Paprastai mažiau pralaidi orui plėvelė būna ir mažiau pralaidi garui. Norint pasirinkti mažiau pralaidžią ir efektyviausiai slopinančią vėjo įtaką plėvelę reikėtų užtikrinti ir didesni vidinio apvalkalo sandarumą, kad šiltas ir drėgnas patalpų oras nepatektų į apšiltinimo sluoksnį iš vidaus ir nesušlapintų vatos. Norint pasiekti sandarumą plėvelę reikia patikimai sujungti, kad nebūtų jokių plyšių. OSB plokštė išoriniam apvalkalui yra naudojama skydiniuose namuose kaip priešvėjinis vatos sluoksnis, bet be paskaičiavimų ir tyrimų nederėtų to daryti, nes lieka didelė drėgmės akumuliacijos vatoje rizika.
Dažnai girdimo žodžių junginio “vata turi kvėpuoti“ nereikėtų suprasti tiesiogiai. Tai nereiškia, kad vėjelis turi prapūsti ir išvėdinti vatos sluoksnius, kad iš jos išgaruotų susikaupusi drėgmė. Tai klaidingas požiūris statant šiltą namą. Susikaupusi drėgmė šiltinimo sluoksnyje yra rezultatas. Pirmiausia reikia kovoti su priežastimi, o ne galvoti kaip šalinti pasekmes. Lašantis juodas skystis iš stogo apšiltinimo vatos pavasarį yra itin didelio kiekio drėgmės susikaupimo vatoje pasekmė. Atlikti ilgamečiai tyrimai rodo, kad padidėjęs drėgmės kiekis apšiltinimo vatoje dažniausiai pasitaiko ne dėl garo barjero trūkumo, o dėl prasto sienų vidinio apvalkalo sandarumo. Tikėtina, kad kiekvienas kubinis metras išėjusio kiaurai per vatą oro žiemą gali joje palikti 2-3 g kondensato. Vetiliacijos sistema per žiemą prateka apie 500 000 m³ oro. Net ir 1% oro pratekėjęs kiaurai sienas gali kondensuoti 10 litrų vandens į vatą. Tai daug didesni kiekiai nei įmanoma tikėtis iš labai prasto garų barjero įtakos, todėl sandarumo užtikrinimas yra pirmoje vietoje. Kartais nusižengiant visoms taisyklėms panaudojama polietileno plėvelė vietoje difuzinės plėvelės. Išorinis apvalkalas tampa nelaidus garams ir prasideda intensyvi kondensacija plėvelės paviršiuje, vata šunta.
Norint pastatyti šiltą namą pirmiausia reikėtų pamąstyti ne apie konstruktyvą, net ne apie apšiltinimo sluoksnį, o apie sandarumo sluoksnio (vidinio apvalkalo) įrengimą, kuris kartu bus ir garo barjeras. Tai kertinis akmuo šiltam namui, galintis užkirsti kelią daugeliui problemų. Veliau renkantis vieną ar kitą konstruktyvo tipą visada patartina vertinti ar patogu bus irengti vientisą, patikimą sandarumo sluoksnį, kokie bus atskirų konstrukcijų sandarumo sluoksnio sujungimai, ar neįmanoma sumažinti sujungimų ilgio, ar neįmanoma sumažinti konstrukcijų kertančių sandarumo sluoksnį kiekio. Taip pat reikia atsižvelgti ar patogu bus įrengti apšiltinimo sluoksnį, kaip bus sujungiami skirtingi apšiltinimo sluoksniai murloto zonoje, kaip apšiltinimo sluoksnyje bus montuojami langai.

Gerai apšiltintame name yra didelė tikimybė daugiau šilumos prarasti dėl prasto namo sndarumo (ištekėjusio šilto oro iš patalpų) nei dėl sienų ir stogo šilumos laidumo. Planuojant apšiltinti namo atitvaras (sienas, stogą, grindis) besiribojančias su išore iki U<0,15 W/(m²K) ~25 cm šiltalo ir daugiau reikėtų skirti dėmesį ne tik atitvarų šilumos izoliacijai, šalčio tiltelių naikinimui, bet ir  geram namo sandarumui, kuris turėtų būti mažesnis nei 0,6.  0,6 reiškia, kad sukėlus patalpose slėgį, pripučiant į vidų oro, iki 50 Pa oras neturi skverbtis į išorę greičiau nei 60% namo oro tūrio per valandą. 60 Pa tai slėgis lygus 60 N jėgai į 1 m² . ~6 kg daiktas padėtas ant stalo jį veiks 60 N jėga.   Kaip matome matavimo slėgis ne toks jau mažas ir per menkiausius plyšelius oras tekės į išorę. Namų statytojai Lietuvoje ypatingai mažai dėmesio skiria mano sandarumui, kurio nereikėtų taip nuvertinti. Šiltas namas pasiekiamas tik dėka priemonių visumos.

Aktualiausią praktinę informaciją pateiksiu kai įrenginėsiu sandarumo sluoksnį. Planuoju atlikinėti sandarumo testą su termovizoriumi, kai ištraukiant orą iš namo per plyšius patenka šaltas oras ir visi plyšiai pasidaro matomi.

Reklama

Įrašo “Namo sandarumas” komentarai: 33

  1. Šaunus straipsnis! Šiuo metu rengiamės statyti namus, noriu sužinoti kuo daugiau, kad galėčiau kaip paspausti darbininkus, kur reikia:)

  2. Sveiki, o ką daryti jei renovuojant namą meistrai dėl neišprusimo apšiltinant stogą nesumontavo jokios plevelės iš vidaus? kadangi keičiau stogą prieš daug metų, plėvelę sumontavo nekvėpuojančią. O šiais metais šiltinant iš vidaus paliko meistrai tarpą tarp lotų kelių cm tada dėjo GKP 30 cm knauf vatos ir suformavo sienas iš GKP. kaip protingai ištaisyti šitą didžiulį broką( aišku meistrai dingo kaip į vandenį)

    • Sveiki,
      jeigu tarp lotų laisvai juda lauko oras, tai nėra skirtumo kas buvo panaudota virš tokio oro tarpo. Svarbu apačioje ir viršuje palikti angas orui cirkuliuoti po stogo danga su nekvėpuojančia plėvele, kad iš vatos galėtų nekliudomai garuoti drėgmė.
      Šioje vietoje yra kita didelė problema – nėra papildomos hidroizoliacijos ir priešvėjinio sluoksnio. Vėjas laisvai prapučia vatą, o per stogo dangą patekę lašai susigeria į vatą. Tam naudojama difuzinė plėvelė arba dar geriau – impregnuota priešvėjinė plokštė. Nenuėmus stogo dangos negalima nieko pakeisti.
      Nors mažai tikėtina, bet ar teisingai supratau, kad dabar yra toks “sumuštinis“ – stogo danga, ventiliuojamas tarpas, GKP, 30
      cm vatos, oro tarpas, GKP? Gal žinote kokią GKP sumontavo virš vatos arba bent jau kokia buvo jos spalva?

  3. Tikrai šis blogas labai skiriasi nuo kitų – nesavanaudiškas edukacinis puslapis. Pagarba ir padėka už iniciatyvą ir aiškiai pateiktą informaciją!

    Laurynas

  4. Aš vieno dalyko nelabai suprantu – ok, pasidarai itin sandarų vidinį sluoksnį iš itin aukštų technologijų plėvelių, klijų ir t.t. Viską kruoščiai apklijuoji, keliais apeini visus kampus ir pasidarai sandarumo testą su termovizijom – viskas čiki piki! 🙂 Bet tada uždedi papildomą gipso karkasėlį visokiom komunikacijom, kas 600 mm sukdamas cinkuoto plieno statramsčius ir dėl to tą super duper sluoksnį subadai kiaurai 🙂 Ar čia skylės skaitosi užsidengė plieno profiliu? Ar čia gal reikia tada žaisti su silikonais ties kiekvienu savisrigiu? O gal tuos profililiai paskui kaip nors priklijuojami nepažeidžiant tos dangos? O gal sandarumo testas daromas jau susukus tuos profilius ir tada tik bandai klijuoti ten kur leidžia? Bet tada nusukus profilį, pripurškus silikonų ar uždėjus plėvelių ir bandant vėl prisukti, gali neteisingai pradurti kitoje vietoje? 🙂

    • Lubų gipso karkasą galima tvirtinti prie sienų, neliečiant lubų (yra tokia sistema) arba reikia sandarinti vietas, kur prisukamas gipso karkasas ir medvaržčiai kerta sandarumo sluoksnį stoge. Sandarinti galima su vinių sandarinimo juosta klijuojant ją ant profilio (brangu) arba išsukant po vieną medvaržtį, įspaudžiant hermetiko į skylę ir vėl įsukant atgal medvaržtį.

  5. Kalbėdami apie sandarumus neminite purškiamų uždarų porų poliuretano putų. Kodėl? Pasiekti pastato sandarumą 0,2-0,3 karto jokia problema, jeigu šiltinama kompleksiškai. Panaikinti šalčio tiltelius dėl gero šilumos laidumo koeficiento irgi nesunku. Kalbant apie pinigus, tai galutinis rezultatas (šiluminė varža, sandarumas, kondensacijos grėsmė) kainuos labai panašiai, jeigu įvertinsite savo ar meistrų laiką, sandarinimo medžiagas ir sandarumo testų kiekį kol pasieksite norimą rezultatą. Lyginkite ne vatos ar polistirolo kainas už m3 parduotuvėje, o kiek kainuos sandarus ir šiltas stogas.
    Vaidui, galima susukti profilių laikiklius (šukas), apipurkšti uždarų porų poliuretanu tada montuoti prafilius, vedžioti laidus ir t.t. sandarumas bus garantuotas, šalčio tiltelių irgi praktiškai neliks nes net tarpeliai “šukose“ bus užpildyti šiltinimo medžiaga.

    • Čia dar nebaigtas straipsnis, todėl ne viskas surašyta. Putų panaudojimo racionalumas ir ekonominis pagrįstumas labiausiai priklauso nuo stogo konstrukcijų ir formų. Kuo mažiau konstruktorius galvoja apie šiltinimą ir sandarinimą, tuo daugiau šansų turi poliuretano putos.
      Šukos yra metalinės ir sudaro gerą kelią šilumai. Kalbant apie tikrai šiltus namus jums reikėtų pagalvoti apie nestandartinius sprendimus panaudojant putas ne tik kaip šiltinimo sluoksnį, bet ir kaip klijus. Metalinių tvirtinimo elementų, kertančių apišiltinimo sluoksnį (PIR/PUR) išvengimas naudojant putas būtų didelis pliusas Jūsų technologijai. Kaip minusą įvardinčiau neišvengiamą ilgalaikį nesureagavusių izocianatų išsiskyrimą iš PUR sluoksnio. Asmeniškai nenorėčiau turėti PUR iškart už gipso kartono plokštės. Įrengčiau garų barjerą su aliuminio sluoksniu.

  6. Pakabinamų lubų tvirtinimo elementai yra neišvengiami ar lubose, ar sienose, šitas variantas mažiausiai skausmingas. Jeigu konstruktoriai galvoja apie sandarinimą ir šiltinimą, tai pamiršta apie medžiagiškumą ir kad tai ką jie nubraižo techniškai ne visada įmanoma padaryti, už gerus darbo brėžinius niekas nenori mokėti. Jeigu išsivystys BIMas gal kiek pagerės situacija, tik kol jis daeis iki privataus sektoriaus tai dar pristatysim ne vieną niekam tikusį pastatą. Kitas klausimas kiek yra meistrų galinčių sandariai ir kokybiškai apšiltinti, kiek yra elektrikų ir santechnikų suprantančių ką daro ir neišsandarinančių pastato? Problema kad visi lietuviai moka taisyti automobilius ir statyti namus, sudėtingėjant automobiliams automeistrų kiekis sumažėjo, bet statybininkų dar nelabai. Savo namą prieš 15 metų irgi įsirenginėjau pats ir dabar kiek galiu taisau klaidas. Turbūt reikėtu atskirti darbus kuriuos galima daryti savo rankomis ir kur reikalingi specialistai.
    Kas dėl kitų sprendimų tai kaip tik dabar darome stogo detalę su Steico sijomis, skirtingų tankių poliuretanais, poliurėja ir aliuminio plėvele be betono ir tradicinių stogo dangų. U-wertas rodo neblogus reziltatus, bet tai daugiau skirta architektų fantazijai tikslu turėti bet kokios spalvos ir formos stogą su ilgalaike garantija. Kita tema kur krypstame – kupolų statyba, ši idėja jau po truputį skinasi kelią ir į Lietuvą, baltarusiai pirmuosius kupolus iš putplasčio šiemet jau pastatė.
    Kas dėl izocionatų, tai Jus turėtu gasdinti ir polistiroliniai čiužiniai jie irgi iš PURo. Purškiamų putų komponentai sureaguoja ilgiausiai per 15 sekundžių, skysti izocionatas ir poliolis virsta poliuretano puta, problema gali atsirasti dėl neteisingo medžiagų dozavimo. Kiek žinau šiuo metu kokie 98% profesionalių Lietuvos purškėjų naudoja GRACO įrangas kur netikslus medžiagų dozavimas techniškai neįmanomas. Tai netaikoma žemaslėgėms įrangoms kurios siūlomos nuomai, norintiems išsipurkšti savo rankomis. Perpjovus kai kurių gamintojų putas ir po ilgesnio laiko gali būti jaučiamas kvapas, bet tai ne izocionatas (jis bekvapis), o poliolio komponentai. Greitas kvapo išgaravimas yra vienas iš niuansų paskatinusių mus apsistoti prie vokiškos žaliavos.
    Plokštuminių stogų, terasų, fasadų, garažų ir rusių lubų šiltinimui nenaudojame jokių tvirtinimo elementų. Iškart už gipso privalo būti oro tarpas, pasidomėkite pas Knaufą (savo akimis mačiau kritusį nuo lubų gipsą, nes susikaupęs kondensatas minkština popierių ir patį gipsą, varžtai nebeatlaiko). PUR nėra garo barjeras, tai didžiausia visų daroma klaida. Vietoje aliuminio plėvelės, jeigu jau taupote pinigus meistrų darbui ir transportui, pasidomėkite PIRo plokštėmis su aliumine danga, tik nepulkite prie pigiausių, nes kaina kaip visada priklauso nuo kokybės, poliuretanų atveju nuo medžiagos tankio ir jo įtakojamo uždarų porų kiekio. Poliuretanas plonina ir lengvina stogo konstrukcijas, tauposi mediena, jeigu ji būtu naudojama džiovinta kaip tai daroma Vakarų šalyse, tai kainų skirtumas tikrai būtu juntamas.
    Lyg pas Jus skaičiau kad rekomenduojama oro tarpus užpildyti atvirų porų poliuretanu, tikrai to nepatarčiau daryti dėl drėgmės įgeriamumo, geriau jau tada užsandarinti angokraščius ir sustabdyti konvekciją oro tarpe. Stovinčio oro šiluminė varža geresnė nei daugumos į oro tarpus pilamų medžiagų, juolab visose jose kondensuojasi garai.

    • Sveiki,
      dėl izocianatų nebuvimo neįtikinsite. Panaudojama šimtai kilogramų kenksmingos medžiagos, nereikia tikėtis, kad visi 100% sureaguoja, nes tam reikia idealių sąlygų, o mums aktualūs yra gramai ir miligramai.
      Gamyklinės PIR/PUR plokštės ir čiužiniai yra gaminami kur kas labiau kontroliuojamomis sąlygomis ir geresne stacionaria, sukalibruota įranga. Tai užtikrina mažą izocianatų koncentraciją produkte. Objekte purškiamoms putoms tenka daug įvairesnės sąlygos – labai skirtinga temperatūra, drėgmė. Jūs net negalite užtikrinti konkretaus putų tankio, todėl nekalbėkite apie idealius cheminius procesus skirtinguose objektuose, skirtingose sąlygose.
      Dėl sandarumo ir garo barjero pritariu.
      Kaip sprendžiate pagrindo paviršiaus nelygumo problemą prieš purškiant polyurėją?
      Ar uždarų porų poliurėtano putos tinka pamatų apšiltinimui žemiau gruntinio vandens lygio (po vandeniu) nenaudojant jokios pūtų paviršiaus apsaugos?

      Taip, aš kalbėjau apie atvirų porų putas oro tarpe tarp mūro. Man jos iš esmės nepatinka kaip labai netvari medžiaga. Tai buvo patarimas senai senai statytų mūrinių namų savininkams, kurie turi dvigubą mūro sieną su oro tarpu viduryje. Iš praktikos galiu pasakyti, kad pripūtus putų į tokį oro tarpą ženkliai sumažėja išlaidos šildymui. Nesakau, kad tai teisingas būdas šiltinti, bet kai kam esamoje situacijoje yra racionalus. Naujiems statiniams to nerekomenduoju.

      Tas oro tarpas yra ne šilumos izoliatorius, nes jame oras visai nestovi net ir pilnai užsandarinius išorę ir vidų. Norint, kad jis pasidarytų izoliatorius, reikia kad jo storis neviršytų 20 mm. Tokiame ploname vertikaliame tarpe oro konvekcija yra meža ir jis tarnauja kaip neblogas izoliatorius. Kuo platesnis tarpas, tuo prastesnės jo izoliacinės savybės.
      Ar praktikoje susidūrėte su įmirkusiomis ar drėkstančiomis mažo tankio poliuretano putomis?

  7. Izocionatas yra skystis, skystame pavidale putose jo dar niekada nemačiau, įranga savo tikslumu mažai skiriasi nuo naudojamos gamyklose, tankis ir kiti parametrai svyruoja ir plokštėse. Kiek pamenu iš chemijos, tai reaguoja ne gramai ir miligramai o moliai ir medžiagos maišymo santykis skaičiuojamas pagal tūrį, o ne masę. Trumpiau, kas jau kas, bet vokiečiai su anglais tikrai neišleistu produkto į rinką, jeigu kiltu nors mažiausia grėsmė žmonėms ar aplinkai, taip kad nemanau jog mūsų kompetencijos pakaks ką nors tame pakeisti. Visuose produktuose galima rasti kažkokių baubukų. Purškiant poliuretanus yra nurodytos konkrečios sąlygos prie kurių purkšti negalima, tai kad kažkas pučia nežinodamas arba nekreipdamas į tai dėmesio nedaro pačio produkto pavojingo. Tam kad žmonės daugiau žinotu stengiamės kuo atviriau ir daugiau kalbėti apie tai. Ne vienas turbūt matė kaip vyksta renovacijos, daugelis žino kad pažeidžiamos technologijos, kaip ir tai kad žadama šiluminė varža bus tik popieriuje ir pažadai už šildymo kaštus nesutaps su realijom, bet juk į tai nelabai kas kreipia dėmesį 🙂 Kiek žinau šiandien nėra nei vieno statytojo kuris galėtu garantuoti kad skaičiuojamos šildymo sąnaudos sutaps su faktinėmis, nes daugelio veiksnių net nemokame suskaičiuoti, arba už tuos skaičiavimus nėra norinčių sumokėti.
    Putų pagrindo lygumas yra purškėjo įgūdžių ir produkto (tankio ir reakcijos laiko) bei technologijos laikymosi pasekmė, idealiai lygų padaryti galima tik šlifuojant, sienas tinkuojamas darome. Kokybiškam poliurėjos užpūtimui ant poliuretano svarbiau padaryti tai tinkamu laiku, purškiant ant betono labai svarbu pagrindų paruošimas ir gruntai.
    Dėl putų tinkamumo gruntiniuose vandenyse be izoliacijos abejoju, vandens tikrai neprigers jeigu bus tankis >50 kg/m3, bet garų pririnkti gali, esu susidūręs bet tik ne po žeme. Mes visada dengiame poliurėja arba elastomeru, jeigu gruntas sausas naudojame membranas kaip polistirolui. Poliurėja yra skirtingų garo laidumų, plokštuminiams stogams miu apie 1.000, garo izoliacijai (pvz baseinuose) >13.000.
    Dėl oro tarpo tai realiai jis efektyvus iki10 cm (jeigu vertinti tarpo plotį santykyje su varža, tai Jūs teisus, maksimali vertė 2-5 cm), toliau efektyvumo blėsta, STRe yra lentelė http://www.e-plans.eu/files/Main/old/STR2-05-02-2008Pr02.pdf. Baigiu žiemoti pirmą žiemą užsipylęs savo 3-5 cm oro tarpą uždarų porų poliuretanu, labai žymaus skirtumo pagal malkų kiekį nuo praeitos žiemos nepastebėjau, bet namie tikrai šilčiau. Manau jeigu katilą kurtume kasdien, o ne kas antrą-trečią dieną gal efektas ir būtu didesnis, pernai kūrėme tikrai dažniau, nors žiemos panašios. Pagrindinis skirtumas – tenka dažniau vėdintis, langai anksčiau tiek tikrai nerasojo, vasarą jeigu rasiu laiko įsidėsiu rekoperatoriuką. Kaip ir tikėjausi ties perdanga matosi šalčio tiltelis, nes oro tarpo dėl prikritusio skiedinio greičiausiai visai nebuvo.
    Primirkusį poliuretaną galite pažiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=Qby_8khPu8A, kaip dega palyginus su polistirolu čia https://www.youtube.com/watch?v=_Jl6xSd16cA , daugiau visokių broko pavyzdžių mūsų Facebook paskyroj, puslapyje kol kas vyksta atnaujinimo darbai, tai naujausios informacijos dar nėra. Jeigu nepaisyti garų fizikos tai ir su uždarų porų poliuretanu galima prisidirbti problemų, paprasčiausiai vatoje ar minkštame poliuretane tai akivaizdžiau matosi. Tuo konkrečiu atveju uždarų porų poliuretanas būtų tikęs geriau.

  8. Sveiki.lipdau antra auksta karkasini.is lauko dejau osb.ir ar reikia dar priesvejine plevele det. ir jei deciau iskart ant osb be oro tarbo ar nepudiciau osb?ir aisku poto taseliai ir daililentes

    • Kodėl iš lauko pusės dėjote OSB? Ji “nekvėpuoja“, o išorinis sluoksnis turi “kvėpuoti“. Reikėjo naudoti ne OSB, bet MPP plokštę. Sujungimus užsandarinus priešvėjinės plėvelės nebereikia.

    • OSB nesupus, bet kiek efektyvus bus šiltinimas tai labai didelis klausimas. Yra labai paprasta taisyklė, pasipriešinimas garams į lauko pusę turi mažėti, tada konstrukcija “kvėpuos“. Yra toks dydis kaip garų varžos faktorius µ, tai dydis nusakantis kiek kartų medžiaga praleidžia vandens garus blogiau negu oras. Vatai jis kaip ir orui lygus 1, todėl net priešvėjinė ar difuzinė plėvelė gali kelti problemų, jeigu nebus sandarios garo izoliacijos iš vidaus. OSB plokštėms tas dydis apie 300 (tai deklaruoja gamintojas), nors STR http://www.e-plans.eu/files/Main/old/STR2-05-01-2005Pr08.pdf galima rasti kad 30, turbūt tai priklauso nuo klijų. Dėl ekologijos, lenkai seminare gyrėsi kad pradėjo naudoti klijus be formaldehido OSB plokščių gamybai.

  9. Bet kokiu atveju iš vidaus dėkite storiausią kokią rasite garo izoliacinę plėvelę, aš dėčiau armatuotą su aliuminio folija. Taip padarysite garo barjerą ir dar turėsite šilumos atspindžio efektą.

  10. Karkasinio namo sienos išorėje, ką patartumėtia dėti: prišvėjinę plėveļę, difuzinę plėveļę ar priešvėjinę vatą?

  11. Žiūrint kokią energetinę klasę norite pasiekti. Turėsite daryti sandarumo testą ar ne. Su vata tikrai nepraeisite, o su plėvelėm žiūrėkite kurios geriausias garo laidumas, pigiausios nesirinkite, nes po kokių 10-15 metų neaišku kas iš jos bus likę.

  12. sveiki, noreciau patarimo ar teisingai atlikti zingsniai sildant stoga kurio kitoje puseje jau bus gyvenama patalpa, po stogo danga rusiska miga sveika,uzdeta tarp gegniu pries vejine plevele,poto du po desimt vatos ir sekantis plebele 150 mik stabilizuota ir profiliai gausis 3 cm tarpas ir gipsas.

  13. Sveiki, patarimas reikalingas nebent norite šiltinti iš naujo. Jeigu klausiate tam kad nusiraminti dėl esamo sprendimo, tai nelabai kuo galima padėti.

  14. Sveiki, perskaiciau straipsni su komentarais. Didelis dekui uz inovacijas ir informatyvuma. Sutinku, kad tikru specialistu kurie domisi nauju medziagu atsiradimu ir ju pritaikymu- maza. Kaip ir daugelis kas uzklysta cia ir i panasias temas buna zmones kurie planuoja ar jau statosi sau gyvenamaji nama. As neisimtis, statau vien auksti vienslaiti namuka. Klausimas butu apie “teisingo stogo“ irengima. Uszibaigs stogas clasikine skarda arba prilydoma danga o vidui “uztempemom“ lubom. Taip kaip stogas labai lekstas apie 15° suprantu, kad stogas vienas is ipatingai svarbiu namo sudedamuju daliu kuris atsako uz silumos uzsilaikyma patalpoj. Kokia ta taeisingiausia butu stogo kocepcija su jo sudedamosiom? noretusi susizinot daugiau apie Steico sijas(nes mano namo stogo lekstumui parastos medines gegnes netiks nes apkrovos dideles ) tandeme su poleritano putom
    Dekui is anksto..

    • Sandarumas ir šilumos izoliacija neturi tiesioginio ryšio su stogo nuolydžio dydžiu.
      Norite skardos, tada pasirūpinkite, kad ji nebarškėtų sudedant paklotus ir juostas po ja, pvz Klober permo sec SK lentų pakloto, po kuriuo ventiliuojamas tarpas.
      Žemiau impregnuota MPP plokštė su išdroža pritaikyta stogui. Tada šilumos izoliacija tarp dvitėjinių sijų. Galima naudoti kas labiau patinka – vata, polistirenas, poliuretanas, tik tai reikia žinoti dar projektavimo metu, kad būtų galima prisiderinti prie kiekvienos medžiagos specifikos. Užpurškiant putų niekuo nereikia sukti galvos, bet užpurškiamas medis turi būti sausas ir siūlyčiau naudoti nuo 25kg/m3 putas jei jau biudžetas leidžia purkšti. Iš apačios gegnes vistiek uždengčiau OSB ar mineraline plokšte su užklijuota aliuminio folija. Tai jau maksimalus variantas, gal kažkur kažką galima būtų ekonomiškai optimizuoti jeigu konkretizuotumėte savo norus.

      • Poliuretano putos 25-36kg/m3 tankio bus atvirų porų ir tikrai nesutvirtins stogo konstrukcijos. Šių putų šiluminės ir garų laidumo bei drėgmės įgeriamumo savybės bus labai artimos vatoms, bet sugers triukšmą. Dedant skardą būtinai dėkite guminius sandariklius. Šiuo metu darome labai mažo nuolydžio vienaaukščio pastato stogą atitinkantį A++ klasę su dvitėjinėmis sijomis tarpą užpildant 3 skirtingų tankių (42-60 kg/m3) uždarų porų poliuretano putomis. Stogo hidroizoliacijai bus naudojama poliurėja pakankamai laidi garams kad nekeltų problemų medienai, tokio produkto laukėme labai ilgai. Kas dėl garso izoliacijos, po murlotu reikia dėti hidroizoliaciją ir garso izoliacinę juostą (nesu tikras ar ji apsaugos medieną nuo mūro todėl palieku ir hidroizoliacinę juostą), pakabinamų lubų laikiklius (gipso atveju) reikėtu tvirtinti per gumines tarpines, taip efektas bus maksimalus. Norint pasiekti gerą garso izoliaciją vien medžiagų neužtenka, reikia užtikrinti kad garsas nepersiduotu ir per konstrukcijas. Tai tik gairės, visa kita reikia dėlioti, derinti ir skaičiuoti, nes turi susiderinti labai daug niuansų. Netgi daugelis specialistų kartais neskiria sandarinimo nuo garo izoliacijos ir pan.

  15. Sveiki, noreciau uzklausti, ar galvoju ma taip daryti? Is virsaus stogas : skarda, ventiliuojamas oro tarpas, difuzine plevele delta vent, 40 cm eko vata, garo izoliacine plevele su aliuminiu, pritvirtinta makaronais prie gegniu, noriu suzeminti dar lubas apie 50 cm tai deciau bruselius ir 10 cm knauf unifil 0.35 vatos , ir tada dar osb plokste, tai galvoju ar medis esantis tarp osb ir garo pleveles nesupelys? Kiek zinau apatinis siltalo kiekis negali buti 1/3 didesnis nei isorinis

    • 40cm ekovatos, garo plėvelė, 10cm vatos galima daryti. Kondensatas nesikaups ant plėvelės, bet ją reikia gerai tarpusavyje užklijuoti ir padaryti sandarumo bandymą tai plėvelei.

  16. Sveiki, klasikinis plokscias stogas: gb plokste, eps 80 su nuolydziu, ant virsaus kieta vata ir 2 sluoksniai prilydymos dangos+ vedinimo kamineliai. Klausimas del garo izoliacijos? Koks tikslas ja deti tiesiai ant perangos, klijuoti ir stengtis apsaugoti, jei veliau ant eps uzdejus vata greziame skyles ir visa garo izoliacija subadome smeigemis? Koks kitas variantas apsaugoti nuo garo plokscia stoga? Gal galima naudoti tepama hidroizoliacija is vidaus?

    • Išgręžus skyles smeigėms į jas galima įpilti mastikos, kuri stabdys garų pralaidumą ir gerins sandarumą. Skylių plotas yra santykinai mažas lyginant su prilydomu ant perdangos dangos plotu. Jeigu skylės nepragręžiamos kiaurai g/b, sandarumas nepažeidžiamas, tai garų pralaidumas dėl skylučių padidėtų ne daugiau 10%.
      Per šias skyles nusidrenuoja vanduo ir jeigu dėl kažkokių priežasčių vanduo atsiranda ant garo izoliacinio sluoksnio jis prateka kiaurai perdangą, o nesikaupia šilumos izoliacijos sluosknyje kai yra apšiltinta putplasčiu. Vatai tas negalioja, nes ji pati prigeria daug vandens ir nelieka kam ištekėti.

  17. laba diena rosiuosi siltinti stoga paroc 35cm keli sluoksniai garo izoliacines pleveles turetu but paklota?ir ar galimas ventiliacijos kanalu montavimas po garo izoliacijos?

    • Siūlau garo izoliacinę plėvelę pakeisti garo izoliacine plokšte – emaliniais dažais nudažyta 15mm OSB plokšte. Su plėvelėmis labai daug niuansų išlenda objekte, sakyčiau dažniausiai su plėvele neišeis patikimai padaryti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s