Kas yra garų barjeras? Rasos taškas

Kas yra garai? Ką reiškia santykinė oro drėgmė? Kas yra rasos taškas?

Pradžioje šiek tiek teorijos. Vandens garai tai nematomos dujos ore, kurių koncentraciją galima įvardinti gramais kubiniame metre. Garai yra nematomį, todėl sunku suprasti kaip jie pasireiškia. Mums aktualiausia problema yra dujų kondensacija arba, kitaip sakant, dujų virtimas į skystį. Kokiomis sąlygomis tai vyksta? Nagrinėjant garus reikia galvoti ir apie temperatūrą.  Paprastas pavyzdys apie garų kondensaciją yra rūkas. Rūkas susidaro kai šiltesnis drėgnas oras atšąla ir vandens garai kondensuojasi į matomus baltus mikroskopinius vandens lašelius. Arba vasarą vakare atšalus orui iškrenta rasa. Kodėl tai vyksta? Šiltesnis oras gali išlaikyti savyje daugiau vandens garų nei šaltesnis. Krentant temperatūrai prieinama tokia riba kai oras nebegali “išlaikyti” vandens garų ir šie pradeda kondensuotis (virsti rasa). Ši riba vadinama rasos tašku.
Vandens garu kiekis
Rasos taškas tai riba, kai šąlantis oras pasiekia 100% santykinį drėgnumą ir pradeda kondensuotis. Pirmame grafike matome rasos taškų liniją, kuri priklauso nuo vandens garų koncentracijos ir temperatūros. Panagrinėjus orą, kuriame yra 5 g/m³ drėgmės, galima surasti, kad rasos taškas susidarys temperatūrai nukritus iki 0°C.  Oras su 10 g/m³ drėgmės pradės kondensuotis jau prie +11°C.
Iš grafiko galima suprasti, kad šaltas oras negali išlaikyti savyje daug drėgmės, nes ji kondensuojasi.  -20°C oras gali išlaikyti savyje vos iki 1 g/m³ drėgmės, o šiltas +25°C oras gali išlaikyti savyje net iki 23 g/m³ drėgmės. Taip vadinamas “šaltas ir drėgnas“ žiemos oras iš tikro yra kelis kartus sausesnis už kambario orą ir vėdindamiesi žiemą mes džioviname kambarius.

Šiame grafike galime pavaizduoti ne tik rasos taškų kreivę (100% santykinis oro drėgnumas), bet ir kitas santykinio drėgumo vertes. Kas yra santykinis drėgnumas? Pvz. 50%  santykinis drėgnumas reiškia, kad oras dar gali “sugerti” papildomai tiek pat drėgmės kiek jau “talpina” savyje kol pasieks 100% santykinę drėgmę. Santykinė oro drėgmė tai vandens garų kiekis ore išreikštas procentais tam tikroje temperatūroje, lyginant su maksimaliu vandens garų kiekiu ore toje temperatūroje.

santykine dregme
1. vandens garų kiekis kubiniame metre (koncentracija), g/m³
2. temperatūra, °C
3. santykinė drėgmė, %
Paprastas pasakojimas apie rasos tašką anglų kalba
Santykinė drėgmė gali didėti vien dėl temperatūros kritimo arba dėl drėgmės kiekio didėjimo. Santykinė drėgmė gali mažėti dėl temperatūros kilimo arba drėgmės kiekio mažėjimo. Didėjant santykinei drėgmei pasiekiamas 100% santykinis drėgnumas ir vyksta intensyvi kondensacija. Visas drėgmės perteklius kondensuojasi į skystį.  Rekomenduojamas drėgmės kiekis +21°C namo ore yra  9 g/m³, tokiomis sąlygomis santykinis oro drėgnumas bus 50%. Pateiktame  grafike 9 g/m³ drėgmė pavaizduota Y ašyje susikerta su +21°C temperatūra X ašyje ties 50%  santykinės drėgmės kreive. Taip galima surasti santykinės drėgmės reikšmę žinant vandens garų kiekį kubiniame metre ir temperatūrą. Jeigu namas su šiuo oru atšaltų iki +10°C santykinė drėgmė išaugtų iki 100%, būtų pasiektas rasos taškas ir prasidėtų intensyvi kondensacija. Kondensacija prasideda jau nuo 95% dar net nepasiekus 100% santykinės drėgmės. Ant šaltesnių paviršių iškristų rasa.
Šaltuoju metų laiku tai vyksta automobilyje ant stiklų, kurie yra greičiausiai atšąlantys paviršiai.
apledejes stiklas
Sušilęs automobilio oras išgarina automobilio salone susikaupusią drėgmę bei žmogaus kvėpavimo išskiriamą drėgmę ir bendras drėgmės kiekis ore pasiekia 5-10 g/m³. Vėliau užgesiname variklį, atvėsiname saloną iki -5°C ir pasižiūrime į antrąjį grafiką, kuriame matosi, kad -5°C oras savyje gali išlaikyti iki 3,5 g/m³ drėgmės. Visa perteklinė drėgmė kondensuojasi ant šaltų automobilio stiklų.

Kitas įdomus pavyzdys susijęs su santykine drėgme yra automobilio stiklų džiovinimas prie +10°C temperatūros ir didelės santykinės drėgmės oro lauke įjungiant šaldantį oro kondicionierių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pučiamą orą reikėtų šildyti, o ne šaldyti. Taip ir yra, bet šildymas ne visada duoda gerų rezultatų. Norint paspartinti vandens garavimą nuo stiklo  reikia didinti pučiamo oro temperatūrą ir mažinti jo santykinę drėgmę. Šiuo atveju kai variklis dar neįšilęs ir negali ženkliai pakelti pučiamo oro temperatūros efektyvesnis būdas yra atšaldyti orą kondicionieriuje ir po to jį vėl sušildyti prieš pučiant į stiklą. Kondicionieriuje atšalęs oras “išmeta” (kondensuoja) drėgmę iš savęs ir vėliau pašildytas tampa labai sausu (mažos santykinės drėgmės). Toks oras puikiai nugarina vandenį nuo stiklų, kai aplinkos ir automobilio vidaus oras labai drėgnas. Šiuo principu veikia ir buitiniai drėgmės surinkėjai.

Kaip juda vandens garai?

Vandens garai kaip ir kitos dujos plečiasi ir juda koncentracijos mažėjimo kryptimi, tol kol koncentracija susilygina visose erdvės vietose. Jeigu kažkurioje patalpos vietoje vyksta vandens garų kondensacija (pvz. ant šalto stiklo), tai vandens garai toje vietoje išnyksta (virsta skysčiu), mažėja jų koncentracija ir tokiu būdu ten vėl atkeliauja kitos garų molekulės. Vyksta nuolatinis garų judėjimas link kondensacijos vietos. Jeigu vienoje patalpoje yra 8 g/m³ vandens garų ir kitoje yra 8 g/m³ vandens garų, tai garai (drėgmė) beveik nejudės iš vienos patalpos į kitą. Normaliomis sąlygomis prie +21°C temperatūros ir 50% santykinės oro drėgmės ore yra 9 g/m³ vandens garų, o kitoje vietoje (lauke) 0°C ir 90% santykinė drėgmė ore yra 5 g/m³ vandens garų. Garų slėgis (parcialinis slėgis) yra proporcingas koncentracijai.  Erdvėje su 9 g/m³ garų kiekiu susidaro didesnis garų slėgis nei erdvėje su 5 g/m³ garų kiekiu (koncentracija). Tokiu atveju garai iš didesnės parcialinio slėgio zonos veržiasi į mažesnio parcialinio slėgio sritį arba kitaip sakant iš patalpos į lauką. Lietuvoje praktiškai nebūna tokių sąlygų, kad parcialinis garų slėgis būtų didesnis lauke ir jie veržtųsi į vidų. Tai įmanoma tik šaldant patalpas vasaros karščių metu, bet net ir tokiu atveju sienų temperatūra nenukrinta iki tokio lygio, kad susidarytų kondensatas, dėl kurio reikėtų nerimauti. Visos problemos atsiranda šaltuoju metų laiku. Kuo šalčiau lauke, tuo labiau vandens garai veržiasi iš šildomos patalpos į lauką.

Garų barjeras

Vandens garai veržiasi per namo konstrukcijas ir apšiltinimo sluoksnį iš šiltų patalpų į šaltą lauką. Šis garų judėjimas sukelia nepageidaujamas pasekmes. Iš šiltos patalpos patekę į šaltą konstrukciją ar šiltinimo sluoksnį garai pasiekia rasos tašką ir kondensuojasi. Susidaro kondensatas, kuris kenkia konstrukcijoms ir naikina šiltinimo sluoksnio šilumines savybes. Kietos šiltinimo medžiagos tokios kaip PIR ar putų polistirenas gana prastai praleidžia vandens garus ir kondensacija tokiose medžiagose yra nežymi. Daug blogesnė situacija yra naudojant įvairaus tipo vatas, nes jos neblogai praleidžia vandens garus ir sugeria drėgmę, taip ženkliai pablogindamos savo šilumos izoliacines savybes jeigu jose vyksta kondensacija. Šilumos izoliacija gali sumažėti kritiškai. Įsivaizduokite žmogų su šlapiais drabužiais žiemą. Norėjau pabrėžti, kad kai yra konstatuojami permirkusios vatos atvejai tai ~90% būna tiesiogiai susiję su sandarumo defektais (šiltas oras keliauja per plyšius ir šaltus apšiltinimo sluoksnius į lauką, atšąla ir jame esanti drėgmė kondensuojasi į vandenį) ir tik ~10% būna tiesiogiai susiję su garo barjero nebuvimu ar buvimu ne toje vietoje. Pasitaiko, kad polietileno plėvelė uždengiama vietoje difuzinės plėvelės, tokiu atveju problema garantuota.
Garo barjero paskirtis yra  mažinti vandens garų slėgį apšiltinimo sluoksnyje, neįleisti besiskverbiančių vandens garų į šaltesniosius apšiltinimo sluoksnius ir taip sudaryti nepalankias sąlygas rasos taško susidarymui. Kuo mažesnis parcialinis vandens garų slėgis šiltinimo sluoksnyje tuo mažesnė tikimybė susidaryti rasos taškui ir atsirasti kondensatui. Išoriniai priešvėjiniai, hidroizoliaciniai ar apdailos sluoksniai turi būti kuo laidesni vandens garams, kad netrukdytų pasišalinti per apšiltinimo sluoksnį į lauką keliaujantiems garams ir nesusidarytų didesnis vandens garų slėgis nei išorėje. Pageidautina, kad vidinis sluosnis būtų 5 kartus mažiau laidus vandens garams nei išorinis. Tai užtikrintų nepalankias sąlygas rasos taško susidarymui šiltinimo sluoksnyje.
Kitas retas, bet labai akivaizdus pavyzdys yra nelaidžios vandens garams lango stiklinės dalies apšiltinimas iš vidaus. Ant lango stiklo iš vidaus garantuotai susidarys kondensatas, kaip ir automobilio atveju. Daugiabučių šiltinimas iš vidaus taip pat sąlygoja kondensaciją išorinėje sienoje ir pelėsio augimą ant jos. Vėdinami fasadai neturi šios problemos, nes išoriniame sluoksnyje nėra garams nelaidaus sluoksnio. Gera praktika yra naudoti nelaidžiausias garui medžiagas patalpų pusėje ir didėjančio garų laidumo medžiagas link išorės. Dažna problema yra garų kondensavimasis prie prastai laidžios garui išorinės sienos ar stogo dalies. Taip nutinka kai ši dalis prastai laidi vandens garams (stiklas, bituminė danga, betonas, skarda, …). Dėl šios priežasties tinkuojant vata šiltintą fasadą pasirenkamas kuo laidesnis vandens garams silikatinis ar silikoninis tinkas. Ypač rizikinga situacija yra stoguose be ventiliacinio tarpo su bitumine stogo danga ar kitokia nelaidžia garui medžiaga. Nelaidus garui sluoksnis išorėje be vėdinamo oro tarpo užtveria kelią garams pasišalinti iš konstrukcijos ir šaltuoju metų laiku šioje vietoje prasideda kondensacija. Kondensatas gali nespėti išgaruoti šiltuoju metų laiku ir tokiose vietoje galimas ilgalaikis drėgmės akumuliavimas. Šiltinimui naudojant prastai įgeriančias drėgmę medžiagas (polistireninį putplastį, uždarų porų poliuretano putas) ši problema itin mažai tikėtina ir kažkada gali atsirasti bėdų nebent netyčia įrengus labai nelaidų garams apdailos sluoksnį išorėje. Rizikingi pavyzdžiai yra Švedijoje mėgstami karkasiniai namai iš OSB plokštės vidinėje pusėje ir OSB plokštės kaip priešvėjinio sluoksnio išorinėje pusėje apšiltinti vata. Jie netenkina geros praktikos 5/1 garų laidumo taisyklės nagrinėjant panaudotas medžiagas, bet tyrimai rodo, kad problemų nėra. Tai lemia keli veiksniai. Vidiniame sluoksnyje dažnai aptinkamos garus sulaikančios plėvelės, prastai garus praleidžiantys gruntai ir dažai. Vidinis sluoksnis daromas labai sandarus (naujai statomuose pastatuose), o išorinis mažiau sandarus, kas labai padeda garams pasišalinti per išorinę OSB plokštę. Kitas rizikingas pavyzdys  yra plokščiųjų stogų sistemos aklinai padengtos garui silpnai laidžia mastika ar rulonine danga. Poliuretaninės stogo dangos yra prastai laidžios vandens garams lyginant su kitomis statybinėmis medžiagomis, bet šimtus kartų laidesnės už bitumines dangas, todėl jos problemų dažniausiai nesukelia. Dar viena gimininga plokščiojo stogo danga yra poliurėja, kuri dažniausiai yra labai nelaidi vandens garams ir tik labai neseniai buvo pradėtos gaminti modifikuotos versijos laidesnės vandens garams. Praktiškai visos naudojamos ruloninės stogų dangos yra itin nelaidžios garams ir reikia įrenginėti bent minimalią ventiliaciją garų slėgiui išleisti per viršutinį 5 cm kietos vatos sluoksnį ir mažus ventiliacinus kaminėlius. Problemos dėl vandens garų kondensacijos ant išorinio nelaidaus garams sluoksnio pasireiškia tik po daugiau nei 6-10 metų eksplotacijos, bet yra labai brangiai pašalinamos. Šias problemas sprendžia patikimo garo barjero įrengimas vidinėje atitvaros pusėje. Tai gali būti įvairios plėvelės, statybinės medžio ploštės, betonas, uždarų porų poliuretano putos, aliuminio folija ir vandens garus sulaikantys gruntai priklausomai nuo to kas bus naudojama išorėje.

Papildomas garų barjeras mažiausiai reikalingas vata apšiltintuose ventiliuojamuose fasaduose, kur niekas nestabdo vandens garų judėjimo į išorę ir yra įrengtas patikimas sandarumo sluoksnis, kuris bet kokiu atveju jau bus daug kartų mažiau laidus garams nei vata. Daugiau reikalingas panaudojant OSB plokštes išorėje be ventiliacinio tarpo ir kritiškai reikalingas kai išorinis sluoksnis yra sudarytas iš sandaraus garui nelaidžios medžiagos apvalkalo.

Akyto betono blokelių apšiltinimas putų polistirenu

Plačiai diskutuojamas akyto betono blokelių apšiltinimo putų polistirenu atvejis yra dviprasmiškas. Viskas priklauso nuo to ar blokelyje susidarys rasos taškas. Grubiai vertinant potencialus rasos taškas atsiranda gilesniuose nei 1/3 sienos sluoksniuose. Šiltesniajame trečdalyje sienos apšiltinimo rasos taškas praktiškai niekada nesusidaro ir būtų visiškai saugu naudoti sausus akyto betono blokelius apšiltinant juos dar 2 kartus efektyvesniu šiltinimo sluoksniu, t.y. blokelis turi būti bent dvigubai mažesnės šiluminės varžos nei užklijuotas putplasčio sluoksnis. Panaudojus 24 cm storio akyto betono blokelius (R=2) juos reikėtų apšiltinti bent 14 cm (R=4) putų polistireno.  Tuo galime įsitikinti pamodeliuojant programine įranga: grafikas Nr.1 

Mažinant apšiltinimo sluoksnį rasos taškas susidaro EPS sluoksnyje, vėliau pasislenka link akyto betono ir siena pradeda šlampti: grafikas Nr.2
Tokiu atveju reikia mažinti vandens garų patekimą į blokelius, kad žiemą nedidėtų jų drėgnumas. Tai paprasčiausia padaryti nutepus glaistytus akyto betono blokelius su vandens garus sulaikančiu gruntu grafikas Nr.3
Kito tipo blokeliai neturi šios bėdos, nes yra laidesni šilumai ir mažiau laidūs garams. Storesniame (nuo 15 cm)  putų polistireno sluoksnyje rasos taškas praktiškai nesusidaro, jeigu garams nėra kliūčių prasiskverbti į lauką. Akyto betono blokeliai yra laidžiausi vandens garams ir turintys didelę šiluminę varžą, todėl ši problema jiems pasireiškia dažniausiai.

Labai rekomenduočiau skirti valandą ir planuojamą sienos ar stogo konstrukciją patikrinti nemokama programėle U-Wert. Ji suskaičiuoja sienos laidumą šilumai ir perspėja apie galimą kondensato kaupimąsi. Viskas vokiečių kalba, bet pakankamai suprantama. Neveikia su Chrome, bet veikia su Internet Explorer.

Garų barjero įrengimas

Įrengti garų barjerą reikėtų vidiniame sienos ar stogo sluoksnyje arba ne giliau nei gali susidaryti rasos taškas. Prieš barjerą saugiai galima palikti ne daugiau nei ~1/3 šiltinimo sluoksnio.  Patikėti šį svarbų garų barjero užtikrinimą vien plėvelėms nerekomenduočiau, dėl jų imlumo kruopščiam darbui, mažo mechaninio atsparumo, problematiško sujungimo, neilgaamžiškumo ir su tuo susijusio vėlesnio nesandarumo (ypač didelė problema vatoms), nors tai yra geriau negu nieko. Kokybiškos plėvelės ir sandarinimo juostos yra brangios, bet jų kažkiek prireiks. Didžiausią pasirinkimą, bet ir nemažas kainas turi Baltijos brasta. Geriausia derinti dvi suklijuotas tarpusavyje medžiagas šiai funkcijai atlikti. Pažeidus vieną dar lieka kita. Tas pats galioja ir sandarumą užtikrinančiam sluoksniui. Šios dvi funkcijos dažniausiai patikimos tam pačiam sluoksniui pvz. OSB plokštė yra sandarumą užtikrinantis sluoksnis ir kartu šioks toks garo barjeras. Nesandarus garo barjeras yra tas pats kas jokio garo barjero. Pagrindas gali būti OSB ar MFP plokštė, betonas, tinkas ar XPS, o ant viršaus užklijuojama aliuminio folija ar užtepamas specialus skystas gruntas sudarantis garo barjerą. Plačiai pardavinėjamas ir patogiai klijuojamas popierius su aliuminio folija dažnai nėra labai kokybiška medžiaga. Tą patvirtina ir STR pateikiamos garų varžos, ir faktas, kas šis popierius kai kuriose vietose būna peršviečiamas šviesos (Senukų, Ermitažo). Aliuminio ten ypač mažai. Tai gaminys su polietileno  plėvelės charakteristikomis, tinkantis naudoti ten,  kur nėra labai nelaidūs išoriniai sluoksniai (OSB). Kokybiškiausio popieriaus su aliuminio folija galima įsigyti čia. Jis gali būti klijuojamas su tapetų klijais. Labai efektyviam garo barjerui geriau susirasti maistinę aliuminio plėvelę, kuri pilnai izoliuoja vandens garų srautą ir dar kažkiek dirbs kaip infraraudonųjų spindulių barjeras. 0,2 Lt/m² už 0,011 mm foliją nėra daug, didžiausi kaštai bus klijams. Plėvelės nepavyks priklijuoti labai tvirtai, nepergyvenkite. Svarbu, kad ji būtų gerai prigludusi ir sandariai užklijuota. Skystas hermetikas ar tiršti klijai visai tinka šiam reikalui. Geriausius rezultatus mano bandymuose davė poliuretaniniai klijai, kurie šiek tiek putoja, bet klijavimas vyko horizontalioje pozicijoje. Klijai tepti su mentele, o folija prispausta su voleliu. Klijuojant reikia suprasti, kad ten kur gali patekti oras, ten pateks ir vandens garai, todėl nepaliekama oro kišenių ir kraštai šiek tiek užleidžiami. Tepti viso paviršiaus nebūtina, bet reikia, kad po folija negalėtų patekti oras. Vertikaliems paviršiams klijai gali būti per skysti, kad folija laikytųsi be prispaudimo. Reikia bandyti. Lipnios aliuminio juostos klijavimas sujungimuose taip pat galimas. Vienintelis laisvai prieinamas nelabai aiškių charakteristikų vandens garus sulaikantis gruntas yra rausvasis Latexgrunt, tepamas po pirmojo glaistymo. Jeigu kažkam reiks rimtesnių produktų parašykit, esu keletą profesionalių variantų suradęs užsienyje, kurių Sd=30, o tai jau ~10 kartų daugiau nei OSB3.

Visų konstrukcijų aprašyti negaliu. Jeigu kažkas konkrečiai domina rašykite, pabandysim pašalinti trūkumus ir surasti optimalų variantą.
Stiprus garo barjeras (aliuminio folija) taip pat neleidžia įvairioms nuodingoms dujoms skverbtis iš statybinių medžio plokščių į patalpų orą. Karkasinį namą padengus aliuminio folija jame išnyktų medžio plokščių skleidžiamas fenolio dervų kvapas ir kartu sumažinamas formaldehido išsiskyrimas į patalpas.

Įrašo “Kas yra garų barjeras? Rasos taškas” komentarų: 117

  1. Sveiki, labai išsamiai čia viską rašote, domitės ir analizuojate, todėl labai įdomu paskaityti. Beje, būtų labai įdomu sužinoti Jūsų nuomonę mano klausimu. Pas mus šiuo metu pradedami fasado šiltinimo darbai ir iškilo toks klausimas, kabantis neapsisprendimo lygyje. Namo mūras iš akyto betono 40cm, šiltinamas paroc akmens vata 10cm, planuojamas tinkas ir tam tikrose sienų vietose klinkerio plytelės. Beje, jos pirminiuose mūsų planuose neegzistavo, o atsirado patariant, pasiūlant tam tikrų “specialistų“ tam, kad plytelėmis būtų apklijuotos sienos, kuriose yra didesni, judantys daiktai, t.y.-garažo vartai, laukinės durys, vitrininiai pirmo aukšto langai. Suporatau, kad ne dėl grožio, o iš reikalo, kaip kažkoks sutvirtinimas. Klausimas dėl tokio “sumuštinio“ garų laidumo iš vidaus į lauką, ir dregmės įgeriamumo į plyteles iš lauko “susidurimo“, gal maždaug suprantate apie ką noriu paklausti? 🙂 Taigi, dabar, kol klijuos vatą, mums reikia apsispręsti ar klijuoti tas sienų dalis plytelėm (suprantama tokiomis, kurių drėgmės įgeriamumas neviršytų 3%) ar visgi atsisakyti tokio plano ir fasadą galutinai “apvilkti“ tik silikoniniu tinku? Bandžiau žaisti per U-Wert’ą (ačiū už nuorodą), dėja, man ten kažkas negerai su sienom gaunasi, nekokie rezultatai su plytelėmis, arba tiesiog nemokėjau konkrečių medžiagų suvesti, nes vokiečių kalba nėra man draugiška 🙂 Labai būčiau dėkinga už atsakymą/nuomonę.

    • Laba diena,
      jųsų abejonės labai teisingos.
      Jums labai svarbu išgarinti žiemą besikaupiančią drėgmę iš akyto betono blokelių. Akytas betonas + vata reikalauja labai gerai “kvėpuojančio“ tinko. Silokoninis tinkas šioms savybėmis tam ne pats geriausias pasirinkimas. Reikia ieškoti ypač laidaus vandens garams tinko, kaip kompormisinis variantas būtų silikoninis-silikatinis tinkas.
      Dar paskaitykite apie tinkus http://www.proproducts.lt/lt/produktai/apdailos-tinkai/tinku-rusys/
      Plytelės ant vatos yra blogas pasirinkimas, nes jos rasos ir šarmos iš vidaus, toje vietoje, kur vata jungiasi su plytelių klijais. Plytelės labai prastai praleidžia vandens garus iš sienos į lauką lyginant su tinku, todėl jie kondensuosis ir liks sienoje. Norint klinkerio ir vatos reikia daryti atskirą pamatą ir mūryti pilnas klinkerio plytas paliekant vėdinimo tarpą. Sintetinės plonos klinkerio imitacijas dar prasčiau praleidžia vandens garus. Tad plytelių niekaip nerekomenduoju.
      Aplink langus paieškokite itin tvirtos vatos, daugiau smeigių ir suarmuokite tvirčiausiu rinkoje tinkleliu tinkuojant. http://www.spalvotifasadai.lt/lt/produktai/sistemines-medziagos/tinklelis200/
      Norint pristabdyti vandens garų sverbimąsi į sienas ir išlaikyti sausesnes/šiltesnes jas reikia nugruntuoti neskiestu rausvuoju Latexgrunt, bet po to dar reikia nugruntuoti baltu gruntu ar papildomu baltų dažų sluoksniu, kad rausva spalva nesimatytų, “neišlįstų“ per dažų sluoksnius.

      • Laba diena.
        Jei “uždarom“ išorines sienas iš vidaus lateksiniu gruntu kaip kovoti su pertekline drėgme patalpose?
        O dėl klinkerio imitacijos, pvz. Caparol parašyta, kad garo laidumas yra geras.

      • Laba,
        garo laidumas yra išreiškiamas skaičiais. Prašau pateikti skaičius, nes diskusija be skaičių yra beprasmė. Galiu pasakyti, kad klinkerio imitacijos plytelių garų laidumas bus puikus lyginant su akmens masės plytelių, bet bus nepalyginamai prastesnis už silikatinio tinko laidumą ar difuzinės plėvelės laidumą. Ką su kuo lyginate?
        Lateksinis garų barjero gruntas ant silikatinių plytų ir putplasčio apšiltinimas su Caparolio plytelėmis yra pakenčiamas variantas garų apytakos prasme. Čia didelę įtaką turės ir klijų tipas bei siūlų užpildymo medžiagos tipas. Vien tik pralaidžių garui siūlių pasirinkimas leistų garams pilnai pasišalinti per siūles, bet jos gali būti ne tokios praktiškos ir panašiai. Bendras principas – kuo daugiau mineralinės medžiagos ir kuo mažiau sintetikos, tuo geriau bus praleidžiamas garas.

  2. Sveiki,
    Pas manę yra senas medinis namas, jis su vata apšildintas iš vidaus, aš dabar namą šildau iš lauko, nes užšaldavo vanduo. Norėjau paklausti ar tai nekenks nekenks rastams, pažįstamas sakė, kad apsiskaičiuočiau rasos tašką, bet niekur nerandu kaip jį apskaičiuoti.

    • Sveiki,
      namo šiltinimas iš lauko yra teisingas kelias. Jeigu šiltinate su vata, taip kaip dauguma, ir apsaugosite ją nuo lietaus tai pakenkti tikrai negalite. Rasos taškui susidaryti bus tik sunkiau ir jis susidarys rečiau. Nemanau, kad pretenduojate į labai šiltą namą, todėl svarbiausia būtų susitelgti į namo sandarumo didinimą, nes pagrindinė drėgmės keliaujančios iš patalpų į vatą priežastis bus nesandarumas – šiltų oro srovių keliavimas per vatą žiemą sąlygoja labai didelį kondensato kiekį iškrentantį vatoje. Jeigu šiltinate putplasčiu, tuomet pasistenkite, kad jis duotų bent 65-70% šiltinimo efekto, t.y. išlaikykite putplačio paviršiaus temperatūrą bent +10C, kad nerasotų iš vidaus. Rasos tašką galima pasiskaičiuoti su internetine programėle http://www.u-wert.net, tik reikia įjungti puslapio automatinį vertimą į lietuvių kalbą arba suprasti vokiškai.

  3. Sveiki, mane domina…naujai daromos vonios patalpos apsiltinimas is vidaus, kadangi sienos pelijo kai patalpa buvo uzdaryta ir nesildoma. Vonios patalpa yra namo kampe ir dar ribojasi su stogu (stogo perdanga apsiltinta is virsaus). Namas 1.5 plytos be oro tarpo. Ateityje planuojama nama apsiltinti is lauko polistirolu, vata, arba celiuliozine vata su dailylentem.
    Kokiom medziagom patartumet apsiltinti is vidaus? Finfoam ekstrudiniu 2cm, paprastu polistirolu 5cm, multipor 50mm blokeliais, Knauf Tectem, Skamoplius, Perlit Therm CSII, IQ term plokstes, SPU.
    Ar isvis nesiltinti is vidaus, ir po metu keliu tik siltinti is isores.
    Man aktualu kad isklijavus is vidaus sienas plytelemis neslaptu siena ir nepelytu. Grindys bus pastoviai sildomos.
    Pries klijuojant plyteles bus uztepta hidroizoliacija.

    Llaukiniu sienu bendras ilgis 4.2m, patalpos aukstis 2.6m. Siltinant ir lubas – lubu plotas 4.2m2.
    Dekoju is anksto

    • Sveiki,
      jūsų situacijoje geriausiai tiktų plokštės Keraboard. Imkite bent 20 mm storio. Lubas pagal galimybes išklijuokite pašiauštu XPS palikdami kuo mažiau oro ertmių, nes ten potenciali pelėsio augimo vieta. Keraboard būtų viskas viename ir dar praktiškai ploniausias variantas, papildoma nauda yra tokia, kad ant jų iškart klijuojamo plytelės arba paviršius yra glaistomas, ko negalėtumte padaryti pvz su SPU ar kitomis poliuretano plokštėmis. Nebent reikėtų paieškoti poliuretano plokštės su mineralinėmis medžiagomis padengtu paviršiumi, kuris būtų tinkamas klijuoti plytelėms ar glaistymui. Vėliau apšiltinsite sienas iš išorės ir situacija dar pagerės.

  4. Sveiki, labai daug informacijos, bet dabar jau aplamai pasimečiau ka daryt… situacija tokia, praėjus metam po statybų pabaigos pradėjo šalti stogas (šlaitinis), kambarį temperatūra irgi būna gerokai žemesnė nei kituose kambariuose, žiema kartais net ledas susidarydavo kampuose ties siena ir lubom (žemiausiam taške), kadangi namas naujos statybos, ne kartą bandė remontuoti, remontavo 3 kartus, nuiminėjo skardą, lyg rasdavo plyšusia plėvele, dar kažką, žodžiu vasarą tipo sutvarkydavo ir iki žiemos pradžios būdavo gerai, o žiema vėl tas pats, ir stogas žemiausiam taške šaldavo, darbus atlikusi įmonė žinoma jau bankrutavusi, dabar tenka suktis patiems… kampai kur sueina siena ir lubos pradėjo pelyti, tapetai atlipo, glaistas nuo lubo gipso atšoko.
    Kaip suprantu dėl kažkokių priežasčių lubose ant plevelės susidaro kondensatas, o nuo jos bėga tiesiai į tašką kur susijungia lubos ir siena. Stogas apšiltintas vata (gipsas, plėvele, vata tarp gėgnių, plėvele skarda). Artimiausiu metu žadu lipt ant stogo nuimti kelis lakštus skardos, gal ten ką pamatysiu, nors abejoju… Gal galite kažką patarti kaip išspresti šią problemą? ar bent nustatyti tikrą priežastį?

    Dėkoju

    • Sveiki.
      Pradžioje apžiūrėkite visą stogą iš viršaus ar skarda neleidžia vandens kažkur.
      Jeigu viskas tvarkoje, tada nuimkite kraigo ventiliacinį elementą ir su žarna pilkite vandenį ant difuzinės plėvelės į kiekvieną tarpą tarp gegnių. Jeigu viskas tvarkoje, tai vanduo nebegs kiaurai ant lubų. Jeigu difuzinė plyšusi ar neteisingai įrengta, tai kažurioje vietoje ims šlapti lubos. Ten ir bus problema.
      Jeigu po šio etapo viskas tvarkoje, nieks niekur nešlampa, vadinasi stogo hidroizoliacija gera, ieškokite gilesnių bėdų. Dar gali būti, kad lietaus vandens nuvedimas padarytas su grubiomis klaidomis ir vanduo patenka į vatą, per kurią paskui šąla kambarys.

      Toliau reikia patikrinti ar peršalančioje vietoje yra bent 20 cm vatos sluoksnis. Sunku patarti kaip tai padaryti… Jeigu vatos yra pakankamai tuomet reikėtų ieškoti problemų su sandarumu. Ar stipriai jaučiasi vėjo įtaka šiame peršalančiame kambaryje? Gal už gipso kartono plokštės pučia ledinės temperatūros skersvėjis per didelius plyšius vatos sluoksnyje ir plėvelėje?
      Galima būtų pasidaryti ir sandarumo testą su dūmais https://www.youtube.com/watch?v=CHKam4ycJJk

      Bet jis parodytų tik tas kiaurymes, kur oras iš vidaus keliauja į išorę ar atvirkščiai. Per stogą oras tik išeina iš namo, nes šiltas oras kyla aukštyn, todėl kiaurymė neduodų tokio ryškaus peršalimo vienoje patalpoje. Jeigu už gipso plokštės švilpauja vėjai sandarumo testas to nepamatys. Tai galima pamatyti žiemą atliekant termovizinę analizę. dažniausiai ten dirbantys specialistai greitai įvardins problemą.
      Jeigu problema išlieka neaiški, o stogo sandarumas prastas, gali būti kad vietomis per polietileno plėvelės sudūrimus šiltas oras teka į vatą, kondensuojasi ir taip sušlapina vatą, kuri praranda termoizoliacines savybes.
      Gana sunku tiksliau įvardinti priežastį žinant tiek nedaug aplinkybių. Kreipkitės į išmanančius žmones, kad atvažiuotų ir surastų priežastį.

      • Didelis dėkui už patarimus, pats stogas manau nekiauras, nes priešingu atveju ir vasarą lijant lietui lubos būtų šlapios. Bandysim pradžioje pasidaryt sandarumo testą su dūmais, galbūt paaiškės kažkas. Gaila žiemą nieks nepatarė atlikti termovizinę analizę, būtų iškart viskas aišku.

  5. Sveiki, sutinku su Bangųnamas išsakytomis mintimis dėl galimo prasto hidroizoliacijos sluoksnio ar vatos nepakankamumo. Taip pat konstrukcijoje gali būti didelis neapšiltintas šiluminis tiltelis.
    Esame atlikę sandarumo bandymus labai nesandarių pastatų, bet kad susidarytų šerkšnas ant apdailos, neteko matyti.
    Sandarumo testo metu galima nustatyti ne tik ertmes apdailoje pro kurias skverbiasi oras į patalpas. Jei išorės ir vidaus oro temperatūrų skirtumas pakankamas, termovizoriumi galima matyti oro kelią už gipso.
    Tas temperatūrų skirtumas žinoma yra žiemą. Tačiau kartais oro kelią už apdailos galima matyti ir šiltuoju metų laiku šviečiant saulei. Saulė gerai įšildo stogo dangą, o kartu ir orą po ja. Tokiu atveju matome šilto oro skverbtį per atitvarą.
    Apžiūrint defektinę vietą vien tik termovizoriumi mažai tikėtina, kad pamatysime problemą. Ko gero geriausias būdas pilnai ištirti turimą būstą yra šaltuoju metų laiku atlikti abu tyrimus, nes jie vienas kitą papildo ir tuo atveju gaunama daugiau ir tikslenės informacijos apie turimą būstą. Sėkmės statantis šiltus,sandarius ir jaukius namus 🙂

  6. Sveiki, dėkui už didelį darbą diskutuojant ir dalinantis mintimis dėl pasyvaus namo statybos niuansų. Tikuosi rasite laiko ir galimybių pakomentuoti mano klausimą, nors jis galimai kartojasi ar jau yra dalinai atsakytas. Turime ant gręžtinių polių sulietą rostverką, planuojame sienų mūrijimą ir tolimesnius darbus. Sprendžiu dilemą dėl pamatų ir sienų apšiltinimo medžiagų. Šiame skyriuje matyt reikėtų apsiriboti sienomis.
    Sienos mūsų bus keraminės Lode plytos, 25 cm. Buvau beveik apsisprendęs sienas šiltinti neoporu, o fasadas dalinai dekoratyviniu tinku, dalinai – klijuotos klinkerio plytelės. Dabar konstruktorius, kurio nuomuonę gerbiu man sako: jeigu namo statybai pasirinkta ekologiška ir gerą mikroklimatą užtikrinanti medžiaga – molio keramika, tai kodėl visą su šiuo gėriu susijusį efektą sugadinti vandes garų nepraleidžiančiu neoporo ar kad ir įprasto EPS sluoksniu? Kitaip tariant, namas “kvėpuoja“ iki apšiltinimo sluoksnio, ten garai sustoja ir kondensuojasi, į išorę neišeina. Jo vienareikšmis patarimas – akmens vata, užtikrinanti gerą išgarinimą. Jeigu detaliau, vienas sluoksnis minkštesnis, į išorę – pusiau kietas. Dabar skaitau Jūs stipriai kritikuojate būtent tą akmens vatos savybę, kurią mūsų konstruktorius laiko pačia geriausia, t.y. vandens garų pralaidumą:) Aišku, pavyzdys su šlapiais drabužiais nepalieka abejingų, bet ar iš tiesų toks blogasis scenarijus yra įmanomas? Svarstant akmens vatą tikriausiai tampa aktualus ir apdailos medžiagų klausimas, t.y. tęsiant vandens išgarinimo idėją iki galo. Kokias medžiagas šiuo atveju rekomenduotumėte fasadų apdailai? Ar klijuojamos klinkerio plytelės išties netinkamas variantas? Būsiu labai dėkingas už patarimą ir rekomendacijas.
    O dėl pamatų parašysiu prie atitinkamks temos, nes ten klausimų taip pat ne vienas:)

  7. Sveiki.
    Jeigu plytos pilnavidurės – išties geras pasirinkimas.
    Dabar apie kvėpavimą ir mikroklimatą. Nereikia suplakti dviejų dalykų.
    “Kvėpavimu“ vadiname drėgmės pasišalinimą iš konstrukcijos. Ar greitas drėgmės pasišalinimas iš konstrukcijos yra svarbus? O gal svarbiau, kad drėgmė nepatektų į konstrukciją ir nereiks niekam pasišalinti?
    Yra gera projektavimo taisyklė – sienos šiltoji pusė turi praleisti vandens garus bent penkis blogiau nei šaltoji. Tokiu atveju į sieną patenka mažiau drėgmės (garų pavidale) nei iš jos gali pasišalinti ir reikšmingas kondensato kiekis niekada nesusidaro.
    Reikėtų akcentuoti ne gerą garų pralaidumą, o gerą garų apytakos pusiausvyrą, kai mažiau garų prasiskverbią į atitvarą nei jų galėtų išgaruoti iš atitvaros ir bet kurioje atitvaros vietoje nesusidaro rasos taškas.
    Kalbant apie “gerai kvėpuojančią“ sieną dažniausiai turima galvoje sieną, kurioje nesusidaro kondensatas žiemą. Tai galima pasiekti ne tik geru garų pralaidumu į išorę, bet ir geru garų barjeru iš vidinės pusės. Vėlgi, kalba eina apie tam tikrą pusiausvyrą.
    Galima pažiūrėti iš kitos pusės – “Kvėpuojanti“ siena yra gerai. Gipskartonis + vata + difuzinė ir turime super gerai “kvėpuojančią“ sieną, bet ar nuo to mums nors kiek geriau? Kodėl tada kišamas polietilenas už gipskartonio?
    Lenkiu prie to, kad pažvelgtumėte į viską skaičiais. Konstruktorius turėtų kalbėti skaičiais – leiskite jam pakalbėti jeigu gali. Tegul kiekybiškai įvertina plytų, eps, vatos ir tinko sumuštinį. Pasitikrinkite jos “sveikumą“ dar kartą su u-wert programėle. Čia tik architektas gali tai šnekėti – “vata geriau kvėpuoja, eps nepraleidžia garų“.
    Ar medis yra “kvėpuojanti“ medžiaga?
    Leiskite priminti, kad EPS70 “kvėpuoja“ geriau nei medis ir nereikėtų jo painioti su XPS, kuris labai sunkiai praleidžia garus.

    Grįžtame prie molio. “kvėpavimo“ atžvilgiu molis neišsiskiria iš kitų blokelių. Mikroklimatas ir “kvėpavimas“ turi mažai ką bendro.
    Galiu net pateikti pavyzdį kaip geras “kvėpavimas“ gali pabloginti mikroklimatą.
    Žiemą oras aplinkoje yra sausas (bendras drėgmės kiekis ore yra mažas), vėdinant patalpas be drėgmę grąžinančio įrenginio oras patalpose išsausėja.
    Atsiranda drėgmės trūkumas. “Kvėpuojančios“ sienos dar labiau prisideda prie patalpų oro išsausėjimo nors ir labai nežymiai, nes pro jas intensyviau pasišalina drėgmė.
    Galiu pasakyti, kad sienų kvėpavimas yra tik pačių sienų reikalas, o mikroklimatas su tuo nelabai susijęs. Sienos teigiamai įtakoja patalpų mikrolimatą savo termomase, šilumos izoliacija, šiek tiek savo drėgmės kaupimu kai drėgna ir grąžinimu kai sausa, šiokia tokia toksiškų medžiagų absorbcija. Molis pasižymi geresnėmis dviejomis paskutinėmis savybėmis, bet tai nelabai susiję su sienos “kvėpavimu“.
    Putplastis kaip šiltinimo medžiaga sveikoje sienoje praktiškai nesusijęs su patalpų mikroklimatu. Didžiausią įtaką čia daro patalpų vėdinimo, šildymo, drėgmės palaikymo sistemos, termomasė, o ne geras drėgmės pasišalinimas iš sienos į lauką.
    Garai negali kondensuotis blokelių-eps sąlytyje, nes ten temperatūra yra per aukšta rasos taškui susidaryti. Kondensatas susidaro šaltesniuose sienos sluoksniuose.

    Vatos pralaidumo garams nekritikuoju, tik noriu pasakyti, kad jis neišnaudojamas.
    Geras laidumas sąlytyje su prastai laidžiu tinku sąlygos kondensato susidrymą, kai tuo tarpu ne toks laidus eps su tinku tokių problemų turėtų mažiau. Realiai problema turi būti sprendžiama ne šalinant pasekmes (išgarinant drėgmę), bet kovojant su priežastimi (per prastas garų barjeras vidinėje pusėje, dėl ko drėgmė patenka į sieną).

    Ar galvojate, kad keraminių plytų siena apšiltinta bent 20 cm eps turės problemų su kondensatu?

    Minkštesnės vatos tinkuotame fasade naudoti nerekomenduočiau taip pat, kaip ir minkštesnio nei eps70 putplasčio. Užtinkuojamas yra vienas vatos sluoksnis, kuris būna priklijuotas prie mūro. Čia būtų 2 sluoksniai? Minkšta vata visai neturi atsparumo tempimui ir išorinis sluoksnis laikytųsi tik ant smeigių. Tai nėra gerai. Tinkuojamam fasadui tinka tik kieta fasadinę vata, o sunkioms klinkerio plytelėms tuo labiau. Tinkas ant vatos silikat-silikoninis, o priklijuotoms plytelėms įrengiamos ventiliacinės dėžutės, kad garai galėtų pasišalinti iš vatos į lauką, bet per tokias kiaurymes vėjas neblogai infiltruosis į vatą.
    EPS tokių problemų neturėtų vien dėl savo prastesnio laidumo vandens garams, tik klinkeriui geriau naudočiau bent eps80, kad garai lėčiau, sunkiau skverbtųsi kiaurai eps ir spėtų išgaruoti per klinkerį nesikondensuodami šių medžiagų sandūroje. Taip pat eps80 ar eps100 mechaninės savybės būtų geresnės.

  8. Sveiki,
    Turiu klausimą dėl rasos taško. Mes renovuojame namą, dalį pristatėme, antrą aukštą iškėlėme.
    Dabar apie viską iš eilės ( sienų skerspjūvis iš vidaus)
    1a. Pagrindinis pastatas
    Gipskartonis, 5cm ekovata, rastas apie 17cm, 5 cm ekovata, plyta. Planuojama: 5 cm minkšta akmens vata, vėjo plėvelė, oro tarpas, fibrocementinės dailylentės.

    1a. Priestatas
    Gipskartonis, Ytong akyto betono blokeliai. Planuojama: 15 cm minkšta akmens vata, vėjo plėvelė, tarpas, fibrocementinės dailylentės.

    2a. Karkasas 15 cm
    Planuojama: gipskartonis, 5 cm akmens vata, garo plėvelė, 15 cm akmens vata, vėjo plėvelė, oro tarpas, fibrocementinės dailylentės.
    2a. Perdanga planuojama: garo plėvelė, 30 cm ruloninė vata.
    3a. 1.7 metro aukščio pastogė. Stogo šiltinimas neplanuotas.

    Ar galite patarti dėl rasos taško – gal ką reiktų keisti. Dėkoju iš anksto.

    • Rasos taško susidarymui trukdo geras sandarumas ir nelaidumas vandens garams vidinėje statnio sienos pusėje. Gipskartonis yra ypač laidus vandens garams, kaip ir visos vatos. Rąstų sienojų neįmanoma užsandarinti. Jau turite dvi problemas. Trečia bus vėjo plėvelė. Pabandykite paimti gabaliuką ir prapūsti. Ji lengvai praleižia orą.
      Kaip užsandarinti rąstus nepasakysiu, nes tai labai sudėtinga. Mažiausiai pastangų reikėtų prikalant 200 mikronų uv stabilizuotą polietileno plėvelę, klijuojant sujungimus su dvipusio lipnumo juosta ir po kiekvienu pažeidimu (vinuku, kabe) užklijuojant mažą gabaliuką taip pat. Vidinės pertvaros apsunkina vientiso sluoksnio įrengimą, o tiksliau sakant, padaro jį neįmanomu. Ten patarčiau nauti Bostik poliuretaninę rąstų sandarinimo sistemą. Pertvaros sujungimą su lauko siena užsandarinius šiuo hermetiku čia galima prijungti visą lauko sieną dengiantį polietileno sluoksnį. Taip pat turėčiau aprašyti dar kelis mazgus, bet nei aš negaliu skirti tam tiek laiko, nei jūs tai įgyviendinsite, todėl nebesiplėsiu. Jeigu konkrečiai reikia pagalbos, tai padarykite laišką. Taip pat galiu pridurti, kad sandarumą galima ženkliai padidinti net ir išoriniu priešvėjiniu sluoksniu kad ir kaip netikėtai skambėtų. Tam, aišku, netiks plėvelės, reikėtų naudoti plokštes.

      Įtongą nugruntuokite ir nutepkite neskiestu rausvu Latexgrunt. Jis sudarys vidutinį garo barjerą. Vietoje plevelės vėl patarčiau naudoti priešvėjinę plokštę.

      2a skirkite daug dėmesio plėvelės sujungimams. Perdangos vatą patarčiau uždengti garui laidžia plėvele ar plokšte iš viršaus, nes kitu atveju šiluma labai lengvai pasišalins iš vatos.

  9. Sveiki.
    Turiu trumpą klausimą.
    Name su šlaitiniu stogu įrenginėjama palėpė ir šiltinamas stogas . Viskas yra šiltinama mineraline vata.
    Kas yra blogiau – visiškas garo izoliacijos nebuvimas, ar nesandariu vietų buvimas garo izoliacijoje ?

    • Pridėjus polietileno plėvelę iš vidaus blogiau nebus. Sandarumas yra aukštesnis priritetas nei garo izoliavimas, nes dėl nesandarumų vata drėks žymiau daugiau nei dėl garo barjero nebuvimo.

    • Ar aš teisingai supratau? Kas geriau ar bus plevelė, bet padraskyta (su nesandariomis vietomis) ar apskritai jos nebus? Priklijuoti plevelę prie sienos ir perklijuoti sudurimus būtu geriau. Ir koks čia prioritetas jei sandarumas ir priklauso nuo garo plevelės?

      • Plėvelę klijuoti sudėtinga. PE plėvelę galima klijuoti Foil Tack klijais.
        Neužsandarinti plyšiai yra labai blogai. Reikia juos užsandarinti. Jeigu plyšių bus 5% plėvelės ploto, tada plėvelė neduos jokios naudos.
        Kokia yra siena? Ar negalite klijuoti aliuminio folijos ant to pagrindo?

  10. Sveiki.
    Šiltinant mansardą nusprendėme apdailai naudoti variantą iš dviejų gipso kartono plokščių. Ar galima būtų montuoti garo izoliaciją tarp dviejų gipso kartono plokščių ?

  11. Klausimas: Jei naudočiau akyto betono blokelius (250mm) priklijuočiau neoporą 150mm ir nutinkuočiau fasadą armuotu mineraliniu tinku, kaip su rasos tašku, ar kondensato susidarymu sienoje Klaipėdos apskrityje, ten oras drėgnesnis nei kitur? Ar reikėtų klijuoti foliją iš vidaus? Ar yra tam alternatyvos, tarkim sienos paviršių iš vidaus padengti garus nepraleidžiančiu arba mažiau praleidžiančiu gruntu ir tada nutinkuoti sieną Rodband’u ar kuo kitu. Koks būtų mūsų lietuviškam klimatui (pasitaiko ir klaipėdoje žiemos naktimis -20 laipsnių šalčio) tokiam sienos sumuštiniui optimalus garų barjeras iš vidaus, ir ar išvis reikalingas?

  12. Sveiki,

    statant rastinį namą ant polinių pamatų, kokia medžiagą geriausiai naudoti grindims apšiltinti. Šiltinti geriau iš vidaus (ant grindlenčių) ar iš išorės (tvirtinant šiltinimo medžiagą tarp grindinių balkių)?

    Stogas numatytas dengti iš špuntuotų medžio tašų ant kurių bus klijuojamos bituminės čerpės.Kaip (iš medžio tašų-lentų vidaus ar iš išorės ) ir kokiomis medžiagomis šiltinti stogą? Perskaitęs Jūsų straipsny apie stogo garų laidumą linkstu prie šiltinimo iš vidaus putu poliestirolu , nors aplinkiniai protina akmens vatą naudoti.

    AČIŪ

    • Jūsų rastinis namas yra problematiškas. Jeigu šiltinsite ant grindlenčių tai jos supus, nes negaus ventiliacijos gaudamos daug drėgmės nuo grunto paviršiaus. Tokias vietas reikia ventiliuoti. Kodėl nenorite dėti šiltinimo medžiagos ant grunto ir vėliau ant jos įrenginėti grindis?
      Bituminės dangos iš esmės reikalauja ventiliuojamo tarpo po jomis. Jeigu nenumatytas ventiliuojamas tarpas, tuomet reikia labai stipraus ir ištisinio garų barjero prieš apšiltinimo medžiagą. lengviausia jums būtų užpūsti viską kietomis poliuretano putomis iš vidaus jeigu idėjiškai tai priimtina. Tuomet jūsų džiovinti špuntuotų medžio tašai ilgiausiai nesupus, nes susidarys mažiausias kiekis kondensato ant vidinės bituminių čerpelių pusės. Teisingai darant reikėtų virš tašų įrengti vėdinamą oro tarpelį (ant tašų difuzinė plėvelė) bent 3cm ir ant viršaus montuoti ištisinį lentų paklotą, ant kurio jau galima klijuoti bituminę dangą.
      Jūsų stogas nepritaikytas šiltinti putplasčiu, tai bus per daug sudėtinga. Negaliu kažko konkretaus patarti kai nematau konstrukcijos.

  13. Sveiki. Turiu problema su sprendimo pasirinkimu apsiltinant namo garaze esamu dali lubu (naujai statomas namas). Garaze yra dalis lubu, kurios yra virs garazo esamo kambario grindys, t.y. monolitine perdanga. Sia monolitine perdanga is garazo puses (t.y. garazo lubas) apsiltinome vata (20cm) ir uzdejom garo izoliacine plevele. Kita garazo lubu dalis “turi“ iprasta stoga su difuzine plevele ir cerpemis. Nesenai aptikome, kad ta dalis kur monolitas, po plevele yra susikaupe daug kondensato ir vata prie pleveles yra slapia (t.y. atlupus plevele isbego net nemazai vandens), tuo tarpu toje dalyje kur lubos randasi po stogu yra sausa. Ar teisingai supratom, kad sis mazgas yra neteisingai irengtas, nes del atsiradusio rasos tasko kaupiasi kondensatas, nes dregmei nera kur isgaruoti??? KLAUSIMAS – ar padeti pataisysime, jeigu sioje vietoje ties monolitu vietoje garo izoliacines pleveles uzdesime difuzine plevele, kuri nepraleistu dregmes i apsiltinimo sluoksni ir leistu iseiti atsiradusiai dregmei (kuri gal susidarytu del temperaturu skirtumo) is apsiltinimo sluoksnio i patalpa????? Kyla baime ar nebus taip, kad rasos taskas pakils arciau monolitines perdangos ir dregme kaipsis tarkim viduryje vatos???? Garazas bus nesildomas. O kaip minejau tas monolitas yra kambario grindys, kuriose yra grindinis sildymas… Kaip bus su tuo rasos tasku….???

    Kitas variantas gal butu isardyti visa mazga, t.y nuimti vata ir bruselius ir vietoj ju klijuoti polistirola 20cm ir ji nuarmuoti/nutinkuoti ir taip palikti.

    Ka jus manote??? Labai lauksiu komentaro.

    • Šaltojoje vatos pusėje negalima naudoti garo izoliacinės plėvelės. Vata garaže galėtų remtis į paprasto gipskartonio plokštę, tai kartu būtų ir lubų apdaila sutaupant nemenkai patalpos aukščio.
      ipskartonis lengvai išleistų drėgmė iš vatos, yra nedegus ir lengvai pastebėtumėte dėmes ant jo paviršiaus jeigu kažkur būtų problemų ir daug drėgmės.
      Sumuštinis iš viršaus būtų toks: šildoma monolitinė perdanga (negali būti plyšių betone ar aplink jį, kad neprasiskverbtų oras), vata, gipskatonis, garažo patalpos.
      Jums atsitiko taip, kad technologinė drėgmė iš betono garavo į vatą ir kondensavosi jos šaltojoje pusėje ant nelaidžios garui plėvelės. Tai grubi projektavimo klaida.
      Putplasčio dėti negalima, nes virš padidintos gaisro rizikos patalpos (garažo) yra gyvenamoji patalpa. Priešgaisriniai reikalavimai tokiu atveju yra ypač griežti. Jūsų piniginė jau turėjo tai pajausti, jeigu darėte pagal patvirtintą projektą.

      • Aciu jums uz atsakyma!!! O jeigu vata uzdengtume difuzine TYVEK PRO plevele ar butu taip galima? (nes plevele yra nupirkta ir gaila bus tiesiog nepanaudojus ismesti). Gipso kartono lubos planuojamos 20-30cm zemiau vatos (taip iseina pagal stogo reljefa).
        Dar karta aciu

      • Taip, galima dėti ir difuzinę iš apačios. Jeigu yra vietos, tai dėkite daugiau vatos, bus šilčiau. 20cm yra stipriai per mažai.

  14. Sveiki,
    blokiname name kampiniame bute, apšildžiau iš vidaus 1mm Korund. Ir pradėjo pėlyti sienos, kartais net vandens lašai, kondensatas matosi prie žemės. Pelėsis kyla nuo apačios, per visą laukine sieną. Bute temperatūra apie 20-21C. Prie grindų ji turėtų būti mažesnė. Pelėsis vystosi tiek pavasarį, ar vasarą. Žiema labiau. Ar būtų kokių sprendimų, ar reik šalinti tą 1mm?

    • Pelėsio jau neatsikratysite. Reikia pašalinti pelėsį kartu su tinku. Jeigu norite šiltinti iš vidaus tai reikės griežtai patenkinti keletą reikalavimų. Reikia apšiltinti ne tik lauko sieną, bet dar papildomai apie metrą ir su lauko siena besiribojančias sienas, lubas, grindis. Prieš šiltinant reikia pašalinti pelėsį ir dar pageidautina kažkiek daugiau, kad neliktų nei pėdsakų. Pėlėsis skleidža kenksmingas sveikatai medžiagas. Tada reikia išsilyginti sieną nutinkuojant. Tada užklijuoti 30-60mm PIR plokštės su aliuminio folija. Galima klijuoti su poliuretaniniais eps klijais su pistoletu (pvz CT84) padengiant visą paviršių. Kiekviena palikta ertmė bus potenciali pelėsio augimo vieta. Stenkitės nepalikti tuštumų. Suklijuotų plokščių siūles reikia perklijuoti su lipnia aliuminio folijos juosta. Tada tai pačiais klijais reikėtų priklijuoti gipsą ant viršaus stengiantis nepažeisti aliuminio folijos. Visas rozetes geriau būtų iškelti ant gipskartonio plokštės viršaus, nes kitu atveju ten pradės augti pelėsis. Skyles sandarinti reikėtų Orkon F mastika. Angokraščius iki pat lango rėmo reikia apšiltinti tokiu pat principu. Labai svarbu nepalikti jokių neapšiltintų vietų, nes ten gausiai kondensuosis drėgmė ir augs pelėsis. Tiksliai įgyvendinant šiuos nurodymus turėtumėte pasiekti savo tikslą be pelėsio. Jeigu dar kampuose ar už spintos pradės drėkti, tai ten reikia patraukti baldus ir leisti orui lengvai cirkuliuoti.

    • Pelėsio jau neatsikratysite. Reikia pašalinti pelėsį kartu su tinku. Jeigu norite šiltinti iš vidaus tai reikės griežtai patenkinti keletą reikalavimų. Reikia apšiltinti ne tik lauko sieną, bet dar papildomai apie metrą ir su lauko siena besiribojančias sienas, lubas, grindis. Prieš šiltinant reikia pašalinti pelėsį ir dar pageidautina kažkiek daugiau, kad neliktų nei pėdsakų. Pėlėsis skleidža kenksmingas sveikatai medžiagas. Tada reikia išsilyginti sieną nutinkuojant. Tada užklijuoti 30-60mm PIR plokštės su aliuminio folija. Galima klijuoti su poliuretaniniais eps klijais su pistoletu (pvz CT84) padengiant visą paviršių. Kiekviena palikta ertmė bus potenciali pelėsio augimo vieta. Stenkitės nepalikti tuštumų. Suklijuotų plokščių siūles reikia perklijuoti su lipnia aliuminio folijos juosta. Tada tai pačiais klijais reikėtų priklijuoti gipsą ant viršaus stengiantis nepažeisti aliuminio folijos. Visas rozetes geriau būtų iškelti ant gipskartonio plokštės viršaus, nes kitu atveju ten pradės augti pelėsis. Skyles sandarinti reikėtų Orkon F mastika. Angokraščius iki pat lango rėmo reikia apšiltinti tokiu pat principu. Labai svarbu nepalikti jokių neapšiltintų vietų, nes ten gausiai kondensuosis drėgmė ir augs pelėsis. Tiksliai įgyvendinant šiuos nurodymus turėtumėte pasiekti savo tikslą be pelėsio. Jeigu dar kampuose ar už spintos pradės drėkti, tai ten reikia patraukti baldus ir leisti orui lengvai cirkuliuoti.
      Dar galiu pasakyti, kad šiltinimas iš vidaus pusės yra nelabai teisingas, problematiškas ir sudėtingas pasirinkimas. Jeigu yra galimybė – derėtų šiltinti iš lauko pusės.

    • Turejau tokia problema. Siltinti is vidaus rekomenduoja isskirtiniu atveju, as sau nusprendziau kad “jokiu budu“. Teisingiausia apsisiltinti is isores. Jei nera tokios galimybes, geriau tvarkytis kitaip. Mano nuomone, pelesiu aplinkui musu kruva visur, nera tiklso jo atsikratyti visiskai, tai neimanoma. Tiklsias neleisti pelesiui pereiti i aktyvia faze, kai jis auga, pleciasi ir skleidzia i ora savo toksinus. Kur pleciasi pelesis? Ten kur yra dregme ir anglies dioksidas (CO2), butuose tai pagrinde zmoniu kvepavimo produktai. Todel pirmas teisingiausiai sprendimas man matosi kokybiskas vedinimas. Jei prie to temperatura krenta zemiau 18C, kviesti silumininka ir reikalauti kelti temperatura silidimo sistemoje, kad 18C butu SU VEDINIMU, gristi tai Higienos norma. Toliau, teisingai patarta, atlaisvinti vieta palei isores siena, kad oras cirkuliuotu laisvai, ypac prie grindu. Pas mane prie isore sienos buvo prilipdyta imontuota spinta, teko per salcius laikyti vos-vos atviros duris del vedinimo. Jei su silumininkais neiseina susitarti, lengva duse tempiam nuo stovo viena plastiko vamzdzio kilpa palei isorines sienos apacia. Jei to per mazai, galima ir maza radiatoriu ten prilipdyti. Cia butu naudinga pamatuoti sienos vidines pavirsiaus temperatura ir paskaiciuoti rasos tasko temperatura. Pagal tai ir reguliuoti darbu apimtis, siekti kad sienos pavirsiaus t butu aukstesne nei apskaiciuota rasos tasko t. Del valymo, as nesiparinciau, tiesiog su chloriniu valikliu praeiciau pora kartu gerai. Del ramybes galima patikrinti keliuose vietose gyliau tinka, bet manau ten pelesis nesiples, o visiskai jo neatsikratysi. Tapetai, aisku, keiciamos. Del Korund, nepamenu, ar laidus jis garamas ar ne, bet as toki daikta bute nelaikyciau, nuimciau. Tegul siena lengvai atiduoda dregme, jei ir igers. Butu neblogai matuoti ir oro dregnuma, net jei ir normos ribose bet prie virsutines ribos, deciau gal tos buitinius nusausintojus, bent prie didesniu salciu, kai sunkiau gerai vedinti.

  15. Sveiki, planuoju statyti murini 1a nama is Silikatiniu Arko bloku 18cm. Is lauko sienas sildinti neoporu 25cm, o is vidaus kur visi ivadai sildinti 5 cm Gamo termovata. Lauke apdaila klinkerio klijuojamos plyteles ir tinkas. Bus irengta rekoperacine vedinimo sistema. Noriu tureti silta ir sandaru nama. Ar tai geras sumustinis sienoms? kaip del rasos tasko? Kokia jusu nuomone del tokio sildinimo?
    Kaip ir kuo patartumet sildinti stoga, kad butu sandaru ir silta? Stogo danga bus prilydoma.

    • Sveiki, nerekomenduočiau pūsti gamo putas ant blokelių iš vidaus. Vėliau tvirtintuėte gipsą ir subadytumėte tas putas daugelyje vietų. Pažeistą pūtų vieta užsandarinti daug sunkiau nei mūrą, nes neišeina naudoti lipnios juostos pažeidimui užsandarinti. Pūsdami putas iš vidaus sumažinsite namo atsparumą ugniai ir uždarysite termomasę. Geriau koncentruokitės į visų kitų mazgų išdirbimą ir sienas sandariai nutinkuokite, taip pasieksite geresnių rezultatų. Plokščias stogas šiltinamas putplasčiu su plonu vatos sluoksniu ant viršaus, kuriuo pasišalina vandens garai iš po bituminės dangos per kraštus ar spec kaminėlius.

  16. Sveiki planuoju siltinti is vidaus gyvenamame daugiabutije isorines sienas . Sienos murines planuojamos medziagosyra vata ir gipso karkasas. Ar geriau rinktis is pasirodisiu naujoviu kaip poliuretano plokštė SPU Anselmi (vidaus šiltinimui)kartu su apdaila ar rinktis tec tem knaufo rekomenduojama sistema? ar koke kitoke isvis kita medziaga ? Ka rekomenduotumete ? . Kuriuo atveju yra mazesne tikimybe susidaryti pelesiui?

    • Panaudojus Anselmi negalėsite deramai užsandarinti plyšių tart plokščių, nes per gipsą vandens garai prasiskverbia puikiai. Reikėtų ištisinio aliuminio folijos sluoksnio. Tai galima padaryti paėmus įprastas PIR plokštes su aliuminio paviršiumi ir siūles užklijavus su lipnia aliuminio juosta.
      TecTem kapiliariniu būdu siurbia drėgmę iš sienos ir garina savo paviršiumi. Šis reiškinys suintensyvėja kai šalta. Ant vėsaus sienos paviršiaus susirenka daugiau kondensato ir šis grįžta atgal link patalpų kur išgaruoja. Šiuo metu ir plokštės drėgnumas ženkliai pakyla. Drėgnesnė plokštė automatiškai prasčiau izoliuoja šilumą ir jos ir taip neįspūdinga varža dar labiau sumažėja. PIR pasidaro 5-6 kartus geriau izoliuojanti šilumą medžiaga. Galite paskaičiuoti kiek TecTem reikės, kad atstotų 40 mm PIR.
      Po pačia PIR plokšte pelėsis nesivystys jeigu siena nėra sudrėkusi prieš užklijuojant plokštę. Pelėsio gali atsirasti apšiltintos sienos apkraščiuose, kur išlenda šalta išorinė siena iš po apšiltinimo. Šiltinimas iš vidaus yra iš esmės netinkamas būdas šiltinti ir jeigu yra galimybė reikėtų šiltinti statinį iš lauko pusės.

  17. Sveiki,

    Turiu problemą. Į stogą tarp gegnių sudėjau 20 cm vatos prieš porą menesių. Darbai užvėlavo ir tik dabar pridėjau dar papildomus 5 cm ant papildomai susukto karkaso. Iki šalčių difuzinė plėvelė buvo šiek tiek dregnoka, o dabar ant jos jau atsirades šerkšnas ir jo gan nemažai, net vata prišalus. Ar galima dabar dėti garo izoliacinę plėvelę? Namą pasišildau dujiniu šildytuvu, gal problema dėl to? Kiek žinau dujos degdamos išskiria nemažai drėgmės.

    • Sveiki,
      degdamos dujos išskiria nemažai drėgmės ir pats namas džiūsta pirmaisiais metais, todėl iš vidaus šlapia difuzinė yra dažnai pasitaikantis reiškinys.
      Sunku pasakyti kiek yra sudrėkusi vata. Jeigu nuo lapkričio jokių šlapių darbų viduje nedarėte, netinkavote, tada drėgmės neturėtų būti labai daug ir galima įrenginėti garų barjerą. Taip pat reikėtų apčiupinėti medines konstrukcijas vatoje. Jeigu jos drėgnos reikia labiau ventiliuoti namą, nes gana greitai viskas apipelija. jeigu paviršius slidus ir drėgnas, tai ten jau įsiveisęs pelėsis. Tokiu atveju net sunku kažką patarti būtų. Montuojant vatą reikia iškart pasirūpinti ir garų barjeru.

  18. Sveiki,

    Turiu tokią problemą. Gyvenamojo namo rūsyje turiu patalpą (anglinę), kurią norėčiau panaudoti kuro saugojimui (briketams, granulėms). Bet šioje patalpoje yra labai didelė drėgmė (apie 90 %). Ko gero todėl, kad patalpos penkios plokštumos ribojasi su žeme (iš trijų pusė mūras ir už mūro žemė, iš apačios betoninės grindys ant grunto, iš viršaus betoninė perdanga ir laukas), ir tik viena plokštuma ribojasi su namo siena.
    Kaip galima sumažinti drėgmę (iki 60-70 %)?
    Yra pamąstymas išorines sienas apšiltinti putų polistirolu paliekant tarpą tarp išorinės sienos ir šilumos izoliacijos. O tarpe tarp sienos ir šilumos izoliacijos susidariusią drėgmę bandyti mažinti iškirtus pora skylių į išorę, kad galėtų oras kažkiek cirkuliuoti.
    Patalpos apšiltinti iš visų pusių ir ją padaryti šildoma nenorėčiau.

    • Sveiki,
      problema tikriausiai yra kapiliarinė drėgmė ir nuo to šlampančios sienos. Nėra prasmės šiltinti sienų jeigu jos ribojasi su grintu ir nenorite turėti aukštos temperatūros patalpoje. Apšiltinti reikia tik tas vietas, kurios ribojasi su lauku ir dar šiek tiek aplink juos.
      Pirmiausiai susitvarkykite su drėkstančiomis sienomis, kurios normaliu atveju žiemos metu turėtų būti sausos net ir be didesnio vėdinimo, o vėdinimas šaltuoju metu dar labiau sausina rūsį. Vėdinimas per karščius didina drėgmę rūsiuose, todėl vasarą reikėtų vengti vėdinimo.
      Putų polistorolas praleidžia vandenį, todėl esant šlapiam gruntui aplink pamatus sienos vistiek drėks.

  19. sveiki
    Turiu didele problema su kondensatu ant grindu.Namas yra rastinis. Grindis apsildziau su polisteroliu, isbetonavau,bet neatskyriau pamato ir grindu, polisteroliu.Uzdejau paklota su plevele ir laminata..Kai tik pristumiu prie sienu pvz lova, ar komoda ,uz ju,po paros ar dvieju ant grindu susidaro didelis kondensato kiekis..Ka patartumete? Galvoju persildyti grindis,deti vata ir osb plokste…ar tai padetu?

    • Labai bloga padėtis. Ar galite kelti grindų lygį? Ar galite iš išorės stipriai apšiltinti pamatus apšiltinimo medžiagai išsikišant plačiau nei rąstinė siena?
      Ar sudėtinga būtų pakelti visą namą 3-4 cm nuo pamato ir pakišti specialią termoizoliacinę juostą po pirmu rąstu, ant pamato? Nežinau, kokioje stadijoje namas yra.
      Ar yra grindinis šildymas?
      Matau kelias grubias klaidas pas jus.

  20. Sveiki,man taip taip pat reikia išspręsti dilemą su vidaus sienų apšiltinimu (butas viršutinis,kraštinis,laukinė siena plytų,purškiau nuo pelėsio išardžiusi visą karkasinį apšiltinimą,kadangi turiu galimybę ,nes jis tuščias ir darausi kapitalinį remontą).Dabar esu nusprendusi dėti plokštes Spu Anselmi 40/600/2600,kurių kaina tikrai nemaža.Apie tai,kad jos puikiai tinka prieš pelėsį ir jį sulaiko, kalbama visuose pasiūlymuose.Vaidui pasiūlėte PIR plokštes,ar čia tos Rectitel Eurothane G plokšės? Dar radau FFPIR 40 GYL plokštes?,Jau nebežinau ir kurias pasirinkti,man pagrindas renkantis plokštes, yra apsauga nuo pelėsio,bet ne jos kaina.

    • Pelėsio augimas priklausys nuo drėgmės kiekio. Kuo daugiau drėgmės, tuo daugiau pelėsio. Jeigu sienos nešlampa iš išorės, tai galima bandyti užhermetizuoti ir vidų.
      Galite pirkti FFPIR ar kitą, tai ne esmė. Esmė yra sandarumas ir garo barjeras. Plokštė turėtų būti bent 50 mm storio su išdroža (frezuotais kraštais).
      Beveik visos ploktės turi aliuminio sluoksnį, kuris visais atvejais bus labai geras garų barjeras, drėgmė per jį neprasiskverbia. Esminė vieta sudūrimai. Pačių plokščių sudūrimai tai nieko ypatingo – užpučiate montažinių putų ant briaunų ir glaudžiate plokštes šachmatine tvarka. Vėliau siūles reikia papikdomai, kruopščiai užklijuoti aliuminio folija. Kritinė vieta yra plokščių kraštai ties grindimis, lubomis, vidinėmis sienomis. Jeigu pas jus karkasinė konstrukcija, tai gal ir nėra labai blogai. Tiesiog šias vietoms reikia skirti ypatingą dėmesį. Ten reikia suklijuoti garus izoliuojančias, platesnes aliuminio-butilo juostas ar vidines langų montavimo-sandarinimo juostas ant švaraus, nugruntuoto pagrindo. Reikia stengtis išlaikyti visišką sandarumo. Nebus sandarumo – nebus ir garo barjero.
      Pačias plokštes reikia ne tik įtvirtinti plastmasinėmis smeigėmis užklijuojant galus folija, bet ir visą paviršių padengti putplasčiui klijais, jeigu yra prie ko klijuoti tą plokštę.

  21. Laba diena.
    Visų pirma ačiū už gerą blogą, kad dalinatės šia įdomia informacija ir savo samprotavimais.
    Pradėjau skaityti ir iš karto nuo šios temos.
    Informacija kiek techninė, todėl bandau išsiaiškinti ar gerai suprantu.
    Noriu užduoti porą klausimų.
    1. Akcentuojate, kad pavojingiausias dalykas vatai – prastas garo barjeras/jo nebuvimas ir taip pat nesandarumas. Su šia dalim rodos viskas aišku: šiltas oras eina iš šiltų patalpų į įšorę į vatą, ten atšala, kondensuojasi, taip vata gauna daug vandens, šlampa ir praranda savo savybes. Mane kamuoja vos kitoks klausimas, gal kiek ir keistas. Vatos kritikai visada ją kritikuoja dėl drėgmės įgeriamumo. Iš čia klausimas. Lietuvos šaltasis sezonas – tai visų pirma šlapiasis sezonas, kartais 5-6 mėnesiai lietaus, kitaip tariant drėgmės. Taigi.. Klausimas toks. Net jeigu vata negauna garų iš namo vidaus, tiesioginių kritulių (lietaus, sniego) ji vis tiek yra lauke. Tarkime tiesiog lauke kelis mėnesius esanti drėgmė nepakenkia vatai? Tai yra vata neįgeria tiesiog lauke ilgą laiką esančios drėgmės ir taip nepraranda savo termoizoliacinių savybių?
    2. Galbūt galite pakomentuoti ar teisingai preliminariai galvoju apie tokį sumuštinį: iš vidaus sienos tinkuojamos (ko gero tinkas turi būti kuo mažiausiai laidus garams), tai yra – tinkuotos sienos ir yra garo barjeras > mūras – keraminis blokelis (nepilnavidūris, skylėtas) > vata 20-25 cm (medžio karkase) > prėšvėjinė kietoji vata 5-10 cm > 5 cm oro tarpas ir dailylentės? Geras toks sumuštinis?
    Dar kartą ačiū.

    • Sveiki,
      1. manau, jūs teisus dėl savaiminio vatos drėgmės padidėjimo esant labai drėgnam aplinkos orui. Kambario temperatūros vata bus gerokai sausesnė. Kalbu ne apie procentus, bet apie procento dalis. Vos kelios procento dalys daro nemažą įtaką šilumos laidumui. Kai kurios laboratorijos net ir papiknaudžiauja tuo pvz. iškaitindamos ekovatą +60C temperatūroje ir tik tuomet matuodamos šiluminį laidumą. Net kambario temperatūroje nusistovėjusi drėgmės pusiausvyra su aplinkos drėgme yra juntama, nekalbant apie lauko sąlygas. Drasiai galiu pasakyti, kad dalį savo termoizoliacinių savybių vata praranda vien dėl šios priežasties. Vata iš esmės bijo drėgmės, nes sušlapus ji šiek tiek praranda savo formą ir pilnai nebeatsistato į pradinę. Po truputį yra organiniai plaušo rišikliai ir prarandamas purumas, vata susiguli, pradeda dulkėti. Jeigu dar gauna kritulių iš lauko, tai ten prisideda ir dažni užšąlimo ciklai, kurių vata neatlaiko ilgai ir tam nėra sertifikuota. Bendrai kalbat – norint panaudoti vatą reikia sukurti jai idealias sąlygas: sandarumas iš visų pusių, hermetiškumas iš visų pusių, kuo mažiau mechaninio judėjimo, kurį sukelia vėjas. Garams laidus išorinis ir garams nelaidus vidinis sluoksniai, jokio metalo kertančio vatą, nes tai būtų ryškus kondensacijos židinys ir šiluminis tiltelis. Reikai sudaryti sąlygas, kad vata neslėgtų vatos ir dar keletas pagrindinių dalykų…
      2. Keraminiai blokeliai turi minusą, kad per juos iš vieno namo kampo oras laisvai keliauja iki kito namo kampo. Jokio sandarumo viduje sienos. Pridarysite apie 100 el. instaliacijos dėžučių blokeliuose ir dar daug visko. Ar garantuojate, kad elektrikas ir santechnikas užsandarins viską. Tink sluoksnis bus pažeistas daugelyje vietų, o orui patekus po tinku jau tas pats kaip į lauką. Šiuo požiūriu daug patrauklesni yra nekiaurymėti blokeliai ar tos pačios pilnavidurės keraminės plytos (retas atvejis).
      Gerą sandarumą pasiekti su keraminiais blokeliais yra sudėtinga.
      Priešvėjinė vata taip pat yra vata. Ji puikiai laidi orui. Labai nerekomenduočiau jos kaip paskutinio, vėjo apsauginio ir išorinio sandarumo sluoksnio. Geriau prišaudykite medžio plaušo plokštę, tuo labiau jeigu bus medinis karkasas. 20cm vatos yra labai mažai šios dienos standartams. Mažiausiai turėtų būti bent 30cm jeigu ir nesiekiate pasistatyti pasyvaus namo. Nepasigailėsite.

  22. Dėkoju už tokius išsamius atsakymus. Susimasčiau dėl visko. Faktiškai gaunasi, kad su vata pasiekti panašų rezultatą lyginant su tuo pačiu Neoporu beveik neįmanoma, nes įdealiai ko gero niekad ir niekam nesigauna jos (vatos) apsaugoti.
    Sakykite, jeigu iš esmės prioritetas yra mūras (ne liktiniai klojiniai ar kažkas panašaus) kokie tuomet blokeliai būtų geriau už keramiką? Apie nekiaurymėtus keraminius blokelius nieko negirdėjau, jų gal ir nėra, o su pilnavidure keramine plyta gaunasi ko gero gerokai brangiau. Silikatas (Arko), dujų silikatas, dar kažkas? Čia be abejo toliau klausiu pro sienų/mūro sandarumo prizme.

    • Nekiaurymėtų blokelių yra (tiesiog kiaurymės užpildytos putų polistirolu gamykloje). Čia matau abejonės dėl š***rankių mūrininkų nes Voketyjoje blokų populiarumas priklauso nuo regiono. Vienur populiarūs keraminiai kitur dujų silikatas ir t.t. Blogas mūras gali būti ir su nuostabiausiais Minecraft blokais.
      Užsandarinus sienas iš vidaus rekuperatorius būtinas, nes žmogus tą orą ir gadina ir drekina. Bet langus šiaip ar taip reikės atidarinėti. Siurbiant centriniu siubliu pvz.

  23. Olegai, dėkui už komentarą. Na ko gero įdealiu darbu atlikimu tikėti neverta, todėl, bent jau kaip aš suprantu, verta gal rinktis ir mažiau rizikinga medžiagą mūrui. Su keramika visgi gal sudėtingiau tikrai užtikrinti sandarumą. Skylučiu vistiek pasitaikys ir t.t.

  24. Situacija tokia, senas skardinis šlaitinis stogas perdažytas gerais hidroizoliaciniais dazais. Stogo konstrukcija skarda, lentos, gegnes be tarpo. Apšiltinome kietu poliuretanu uzdarų porų 33 kg/m3., iš vidaus ant esamos konstrukcijos tarp gegnių 12-15 cm . Ar dėti garų izoliaciją prieš apdailą ir kokią?

    • Kaip suprantu gegnės matosi iš vidaus. Tokioje situacijoje reikėtų įrengti garų barjerą. Koks tiksliai geriausia čia jau nuo konstrukcijų priklauso. Plėvelės gali būti labai sudėtinga. Siūlau medį nudažyti kad ir pigiausia emale pf-115 ir ant viršaus užtepti rausvo latexgrunt. Putas taip pat padengčiau šiuo gruntu.
      Reikėtų stebėti ar atsiranda kažkokie įtrūkimai. Juos reikėtų užtepti pvz siga primur niekada nesukietėjančia “koše“. Svarbiausia pasiekti sandarumą, nes kitaip šlaps stogas tose kiaurymėse nuo kondensato žiemą.

  25. Sveiki, prasau patarimo. Virtuves kambaryje supelyjo gipsas nuo grunto iki islietu grindu ir kaikur apie 10cm auksciau. Kalba eina apie nuosava nama. Nulupau grindu plyteles, aplink virtuve ispjoviau 20 cm plocio anga.Isemiau 5cm storio betono grindinio, perdengiamo popieriaus, 10cm storio putplascio. Gruntas padengtas stogo danga, as ji vadinu ruberoidu 🙂 gerai issmaluota.Kaikuriuose putplascio susidurimo vietose nuo grunto, o tiksliau iskloto ruberoido apie 2mm putplascio parudave, lyg butu sunkesis vanduo. Nuardziau apie 1m aukstyn sienas iki muro. Siena susideda is stiklo vatos, pleveles, dsp plokstes ir gipso. Gipsas kartu su plokste supelyjes.Nuo muro lygi pleveles vidine puse sausa. Tai yra vata ir pleveles vidine puse.Gaunasi sienos neleidzia vandens. Turiu itarima, kad leido vandentekis. Papuoles vanduo po putplasciu vienas is pelyjimo padariniu. Ar gali buti, jog kai buvo liejamas betono grindys, jos nebuvo kaip reikalas isdziovintos, kas ir atvede dregmes petsakus po putplasciu? Kaip dabar tureciau elgtis? Koki putplasti tureciau deti i ispjauta aplink virtuve skyle, komia plevele, ar ar armuoti ir taip toliau. Noriu vel klyjuoti granitines plyteles. Statybose esu naujokas, aciu uz patarimus

    • Pelėsis atsiranda nuo padidėjusio drėgnumo ir menkos ventiliacijos. Pasistenkite nustatyti iš kur atsiranda drėgmė. Jeigu tai vandentiekis, tai išdžiovintkite viską ir problema išnyks. Jeigu drėgmė kapiliariškai kyla iš grunto, tai reikia hidroizoliacijos virš pamato. Jeigu nėra daugiau variantų tai tikriausiai bus šalčio tiltas ir drėgnos vietos drėksta būtent nuo kondensato, kuris iškrenta ant vėsesnių paviršių. Ar užpelijo žiemą tos vietos? Tokiu atveju reikia geresnė šilumos izoliacijos toje vietoje.

  26. Sveiki,
    Prašau pakomentuoti šį variantą:
    Namo stogas keturšlaitis. po šiuo stogu bus rengiami kambariai. Trumpiau – piramidės viduje pastatytas kubas. Medinis karkasas – su stogo šlaitais nesiglaudžia. aplink visur yra pakankamai vietos.
    Lubos ir sienos butu šiltintos sekančiai:
    gipsas, plėvelė, 20 cm akmens vatos ir medinės lentos. Ar nebus padaryta didelių klaidų šioje situacijoje ?

    Ačiū.

    • Sveiki,
      nelabai čia yra ką pakomentuoti. Standartinis pigiausias variantas. Jeigu bus pažeistas plėvelės vientisumas, bus skylių, tada šlaps vata.
      Šiltam ilgamažiam namui tokio sumuštinio nesiūlau.

      • Ar naudojant šias medžiagas yra protingesnis variantas sumontuoti sienas?

        Ačiū.

  27. O jeigu konstrukcija:
    gipsas, 5 cm vata profiliuose, garo izoliacija, 20 cm vata ir medines lentos ?

    Ačiū dar kartą.

  28. Sveiki,
    būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę dėl Aeroc blokelių šiltinimo 20 cm neoporu. Gal būtų tikslinga prieš tinkuojant rotbandu iš vidaus sienas padengti garų pralaidumą mažinančiu gruntu?

    • Garų pralaidumą mažinantis gruntas yra plonasluoksnis todėl jam reikia lygaus pagrindo. Iš esmės jį reikėtų tepti ant glaisto, bet bus problemų su uždažymu. Todėl galima tepti bent jau ant tinko, bet tik ne ant mūro. Pasistenkite užklijuoti bent 25cm putplasčio. Kuo storesnis putplasčio sluoksnis, tuo sausesnis bus Aeroc blokelis.

  29. Sveiki,
    Name kaip tik rengiama nauja perdanga, palėpė bus negyvenama, tad vadinamas buterbrodas labai paprastas.
    Žiūrint iš apačios tarp sijų eina toks sluoksniavimas:
    Gipso plokštė, šiltnaminė plėvelė kažkur 1 mikrono, Knauf Insulate vata 35 cm, difuzinė plėvelė. O stogas kaip ir pridera plėvelė ir šiferis.
    Man neramu dėl rasos taško ir garavimo, neveltui ir paminėjau vatos konkrečia markę, nes visi neigiamai žiūri į stiklo vatas, renkasi akmens, o čia atseit labai jau vadina mineralinė vata, nei akmens nei stiklo nors sakydami mineralinė vėliau skirstymas yra akmens arba stiklo, o čia tik mineralinė.
    Perskaičiau viską ką rašėt aukščiau, ir kaip supratau iš vidaus reikia, kad garas neitų kiaurai, jį stabdo būtent gipskartonis ir plėvelė, iš viršaus reikia, kad vata kvėpuotų, bet negautų konkretaus vandens, tai uždėta difuzinė plėvelė, bet ar vaikščiojantys garai per 35 cm vatos sluoksnį nesuprastins jos šiluminės varžos savybių ?

    • Vatos savybes suprastins kintanti palėpės temperatūra ir drėgmė. Padėkite tokioje palėpėje patalynę ir pamatysite kaip ji sudrėksta.
      Vos kelios procento dalys drėgmės vatoje jau apčiuopiamai paveikia jos šiluminį laidumą. Norint to išvengti reikia naudoti šiek tiek mažiau laidžią garams medžio plaušo plokštę ar tą pačią gipso plokštę, kuri yra gerai laidi garams, bet plėvelei neprilygsta. Taip reikia daryti dėl to, kad vatos išoriniame sluoksnyje susidaro sąlygos, kai garai vaikšto ne tik iš vatos į lauką, bet ir iš lauko į vatą. Išorinis vatos apvalkalas turi išleisti garus, kurie praeina per vidinį apvalkalą (garo barjerą), bet tai yra labai mažas kiekis, todėl išorinis apvalkalas neprivalo būti kuo laidesnis garui įgerenčios drėgmę vatos atveju. Žinau, kad sunku įrengti kietą išorinį apvalkalą ir kad po juo atsiras plyšys kai vata susės, bet teisingai darant derėtų tai padaryti.
      Gipsas apačioje jokios įtakos garo sulaikymui neturi. Jis pats puikiai praleidžia garą. Polietileno plėvelė bus subadyta šimtuose vietų. Ji nėra patikimas garo bareras.
      Plėvelės storiai yra 100, 150, 200 mikronų.
      Stiklo vata nieko blogo, jeigu jos tankis didelis. pvz Unifit 035 yra labai nebloga vata.

  30. Sveiki,
    dėkoju už itin informatyvų straipsnį.
    Norėjau paklausti Jūsų nuomonės. Turiu senos statybos mūrinį butą, kurio viename kambaryje norėčiau apšiltinti abi išorines sienas iš vidaus. Meistras siūlo dėti 5 cm putų polistirolą, armuoti, glaistyti ir dažyti. Tačiau, kaip suprantu iš Jūsų pasisakymų, tai praktiškai garantuoja, kadangi sujungimo vietos nebus tinkamai izoliuotos nuo garų poveikio ir galų gale sulauksim pelėsio.
    Meistro teigimu 5 cm nėra toks kritinis apšiltinimo sluoksnis, jog ant sienos paviršiaus kondensuotų drėgmė. Jo manymu rasos taškas pasislinks arčiau vidaus, tačiau liks sienoje.
    Būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę.
    Iš anksto dėkoju.

    • Jeigu lauko sienos nėra apšiltintos iš lauko, tai pelėsis po 5 cm putplasčiu garantuotas. Siūlau nešiltinti sienų iš vidaus. Garai prasiskvers kiaurai per tinką ir putplastį, nereiks nei sujungimo vietų.
      Dėkite pir plokštę su aliuminio folija, sujungimus perklijuojant lipnia aliuminio juosta. Bet ir tokiu atveju nesitikėkite nieko gero, nes PIR plokštės perimetras liks neapšiltintas ir ten šaltas mūras kontaktuos su šiltu ir drėgnu kambario oru, susidarys sąlygos kondensacijai ir perimetra pradės pelyti. Teks šiltinti ne tik išorės sienas, bet ir maždaug po 1m vidinių pertvarų kurios liečiasi su lauko sienomis. Taip bus negražu, todėk teks apklijuoti visas vidines pertvaras besiliečiančias su lauko sienomis maždaug 2-3cm PIR plokšte. Rezultatas bus vistiek daug prastesnis nei šiltinant pastato išorę. Susitarkite su kaimynais ir apsišiltinkite lauką. Jums išeis pigiau nei šiltinant iš vidaus jeigu kaimynai sumokės už savo dalį.

  31. Sveiki,
    dėkoju už atsakymą. Pirkau 20 cm neoporo, kurio laidumas tik 0,031. Taip pat vidines sienas tepsiu latvišku latexgrunt prieš sienų glaistymą. Iš tikrųjų rasos taškas sienoje susidaro maždaug prie -10 pagal u-wert programėlę, tai sienas padengus garus izoliuojančiu gruntu problema turėtų pradingti. Be kita ko, sienoje susikaupusi drėgmė vasaros sezono metu turėtų pilnai išdžiūti.

  32. Sveiki. Kaip rekomenduotumete apsiltinti sienas is vidaus. Butas senos statybos muriniame name. Yra oro tarpai, bet ne istisiniai, ismetyti tam tikra tvarka. Galimybes siltinti is isores nera galimybes. Vienas kambarys yra kampinis. Kitas turi viena lauko siena, o viena ribojasi su nesildoma laiptine. Siame kambaryje, prie grindu (apacioje nesildomas rusys) matosi pelesis. Galvojau apie paprasta varianta – akmens vata ir gipso plokstes, bet supratau, kad bus beda su dregmes kaupimusi. Ka siulytumet?

    • Atsiminkite, kad net ir kokybiškai apšiltinus vieną ar dvi sienas iš vidaus problema neišsisprendžia. Apšiltintos sienos išorė stipriai atvėsta, nes ji nebegauna tiek šilumos iš vidaus. Prie tokios stipriai atvėsusios sienos liečiasi kitos sienos ar pertveros. Tose lietimosi vietose pelėsis taip pat garantuotas. Jeigu įmanoma, pertvaras reikėtų atskirti 50mm izoliacinės medžiagos nuo išorinės sienos, kad jos nebegautų šalčio, bet vistiek lieka lubos ir grindys, kurių izoliuoti nuo išorinės sienos praktiškai neįmanoma, nes tai ta pati konstrukcija. Taigi, apšiltinti reikėtų ne tik išorinę sieną, bet ir tai, kas prie jų liečiasi. Apšiltinimas yra gana nesudėtingas. Kiek įmanoma nuvalomas pelėsis, užtepama chemijos nuo pelėsio, nutinkuojama (dėl išlyginimo), vėliau paviršius nugruntuojamas ir šukomis plonai užtepami cementinio pagrindo klijai. Paimama 40-60mm PIR plokštė su aliuminio folija ir prispaudžiama prie užteptų klijų. Ten kur liks oro tarpų tikriausiai veisis pelėsis, todėl reikėtų kuo geriau prispausti plokštę, naudoti mažai klijų ir gerai išlyginti pagrindą. Plokštė prismeigiuojama polipropileninėmis smeigėmis be metalo jas šiek tiek įgilinant į plokštę. Ant smeigės galovos ir siūlėse užklijuojama aliuminio lipni juosta. Vėliau klijuojamas gipsas. Geriau būtų nebepažeisti aliuminio folijos klijuojant gipsą.

  33. Sveiki, matau pagal išsireiškimus, kad gerai išmanote apie tai ką rašote, tai paprašysiu ir aš patarimo. Projektuojamės namuka, 80m2 su gyvenama mansarda. Architektas yra palikęs pasirinkimo laisvę dėl namo sienos sumuštinio pasirinkimo, tik kadangi namas bus be nešančiu vidinių sienų, tai išorinių blokelių plotį numatė 25cm. +20cm polistirolo (pilkas). Fasado apdaila tinkas. Stogas numatytas skarda (30 cm vata). Gal patartumėt koks būtų tinkamiausias sienos sumuštinis (blokeliu pasirinkimas, tinko ir tt), tiek šilumos atžvilgiu, ir kad nesusidarytu rasos taškas. Iš vidaus sienos galvoju kad taip pat butu tinkuojamos ir dazomos. Labai ačiū

  34. Sveiki. Dėkoju už šiame puslapyje esančią informaciją. Statau vieno aukšto namą su negyvenama palepe. Šiuo metu šiltinu medinę perdangą. Pasiskaitęs internete apie vatos problemas pasirinkau nestandartinį perdangos šiltinimo būdą: prie 20 cm aukščio mediniu stygu iš apačios prikalu 10cm neoporo su smeigemis. Ant jo dar priklijuosiu persidengianti 5cm neoporo sluoksni. Prie neoporo is vidaus klijuosiu garo izoliacine plevele su aliuminio folija. Tuomet visa sia konstrukcija su mediniais makaronais 2,5×5 priversiu ilgais medsraigciais 22cm į perdangos stygas. Prie siu makaronu planuoju tvirtinti ortakius elektros laidus ir gipso lubu profilius. Ant perdangos virsaus (tarp perdangos stygu planuoju uzpusti ekovata 25 cm). Palepe planuoju naudoti kaip sandeliavimo patalpa todėl virs ekovatos noreciau dar su tarpeliais ventiliacijai uzkalti OSB plokstes. Neturiu statybines patirties, ir baisu pridaryti klaidu, bet darbai jau ipusejo.
    Ar galima taip polistirolu siltinti perdangą katilineje ir garaze? ar praeisiu priesgaisrinius reikalavimus zemiau uzdejes raudono nedegaus gipso lubas?
    Namas sumurytas is fibo blokeliu ifr 20cm neoporo is isores.

    • Sveiki. Jeigu jums patogu taip daryti, tai darykite. Sumuštinis tvarkingas. Celiuliozinė vata ant viršaus gerai, tik viršų reikėtų sudrėkinti, kad susidarytų plutelė.
      Gaisro atsparumas bus prastas nepaisant gipso kartono parametrų. Jums geriau reikėtų glausti gipsą prie eps, tada atsparumas būtų geresnis, nes per oro tarpą ugnis labai staigiai plinta. Bet čia priešgaisrinė tarnyba turi pasisakyti darant projekto analizę statybos leidimo išdavimo metu. Jeigu konstrukcija skirsis nuo patvirtintos, tai draudimas gali atsisakyti padengti gaisro nuostolius.
      OSB ant viršaus galima, tik kas 1-1,5 metrą turėtų būti palikti tarpeliai ventiliacijai.
      Geriau prisukite 15cm eps100 po stygomis ir ant viršaus 22cm celiuliozinės vatos. Ar turėsite tokio ilgio medsraigčių?

  35. Sveiki. O kaip daryti su senos statybos namo sienomis su oro tarpu ~10 cm. Planuoju fasadą šiltinti 10 cm EPS, tikiuosi užsandarinsiu visus plyšius. Ar yra prasmės šiltinti oro tarpą (tuo pačiu jį panaikinant) kuria nors tam naudojama medžiaga?

    • Tarpą užpildykite sandaria medžiaga, tokia kaip poliuretano putos. Kuo didesnis tankis, tuo geriau bus, bet reikia nepersistengti, kad plėtimosi jėga neišpūstų sienų. Dar galima į putas įmaišyti EPS granulių. Tada reikia mažiau brangių putų, o rezultatas panašus.

  36. Sveiki. Kaip taisyklingai uzsandarinti aliuminio fasadine sistema su emalitinio stiklo paketu ties pastato perdangu zonomis. Ar toks sandarinimas teisingas:
    *Is patalpu vidaus ant aliuminio fasado klijuojama alu garo plevele jos krastus uzlenkiant i aliuminio fasado isore;
    *5-10cm vata;
    *2cm tarpas;
    *stiklo paketas.

    Aciu uz atsakyma.

    • Prieš stiklo paketą negalima dėti vatos, nes stiklo paketas aprasos iš vidinės pusės. Garo barjeras įrengiamas prieš šiltinimo sluoksnį ir nieko bendro su fasadu esančiu už šiltinimo sluoksnio neturi.

  37. Laba diena,

    Noreciau paklausti. Stogas apsiltintas 30 cm akmens vata. Per atlydzius pradeda slapti vata ir bega vanduo ant sienos. Garo izoliacija padaryta, taciau kur ieina stygos, ten nebuvo apklijuota izoliacija ir yra tarpeliai. Ar gali is namo kylanti dregme taip suslapinti ir kondensuotis ant vatos, kad visa vata permirksta? Tie tarpeliai nera labai jau dideli, taciau vata kai kuriose vietose buvo atvira. Blogiausia, kad vidine apdaila jau padaryta (gipsas 2 sluoksniu). Kaip sustiprinti garo izoliacija?Deti itempiamas lubas, ar bandyti is isores ardyti stoga ir taip kazkokiu budu daryti garo izoliacija? Kambaryje dregme ~60%.

    • Sveiki,
      jeigu kondensatas pradeda bėgti tik tada, kai tirpsta sniegas ir tik konkrečioje vietoje, tai priežastis gali būti ir pačio stogo defektai.
      Jeigu vandens ant sienų priežastis būtų kondensavęsis šiltas ir drėgnas patalpų oras, tada pastoviai turėtumėte nežymius pratekėjimus per visą šaltąjį metų laikotarpį, o ne tik tam tikrais momentais. Įtampiamos lubos nei kiek neįtakoja garo izoliacijos, nes oras lengvai apteka perimetru. Ar nėra galimybės užsandarinti stogą iš vidaus?

  38. Matot, bėga per visą šlaitą, ne vienoje vietoje. Procesas vyksta tik tada kai temperatūra pakyla aukščiau 0. Tai mano manymu, kondensatas atšyla ir pradeda bėgti. Ir kai vėl temperatūra krenta žemiau 0, vėl viskas užšąla ir bėgimas baigiasi. Iš vidaus garo izoliacijos jau pataisyti neįmanoma, kada susuktas ir nudažytas gipsas. Tai vat ir pagrindinis klausimas, ar problema gali būti su difuzine plevele, ir broku ten, ar vis dėl to garas kambaryje patenka į vatą ir ten kondensuojasi, ir gaunasi didžiuliai kiekiai vandens, ar gali gyvenamuose kambariuose būti tiek drėgmės, kad susidarytų tokie kiekiai? Nes sprendimas, tikriausiai tada būtų, lupti visą apdailą lauk, ir dėti iš naujo garo izoliacijinę plevelę. Ir dar klausimas būtų: Ar galima ant gipso apdailos montuoti garo izoliacija, ir po to dėti įtempiamas lubas (išvengti gipso išmontavimo darbų).
    Bus dvi garo izoliacijos, ar nepasidarys šiltnamio efekto? Ačiū už Jūsų atsakymus.

  39. Laba diena,
    Ačiū už įdomų ir informatyvų straipsnį. Gal galėtumėte padėti man gana nestandartinėje situacijoje. Neseniai pastatytą namą iš silikatinių M18 blokelių, apšiltinau EPS 100 20cm polistirolu. Medinė perdanga apšiltinta – iš apačios: prie medinių perdangos sijų priveržta medžio dulkių plokštė 5mm ir tarpuose tarp sijų – eko vata 20 cm. Palėpė negyvenama, stogas nešiltintas. Šiemet nespėjau apšiltinti ir išbetonuoti grindų, todėl kol kas apačioje smėlis. Neseniai pastebėjau, kad ant lubų, ( tiksliau juodlubių iš medžio dulkių plokščių), atsirado pelėsis. Patarkite ar reikia dar iš apačios ant šitų plokščių tvirtinti garo izoliacinę plėvelę? Vieningos nuomonės surasti nepavyksta. Vieni specialistai tvirtina, kad eko vata šiltinto sluoksnio papildomai izoliuoti nereikia, nes ši vata drėgmės nebijo, kiti teigia, kad reikia. Ar garo izoliacinė plėvelė išspręstų problemą su pelėsio atsiradimu? Jeigu plėvelė būtina, kokiu būdu mano situacijoje ją geriausia būtų pritvirtinti? O gal pelėsis dings kai pradėsiu gyventi ir šildyti patalpas, o gal reikia padidinti eko vatos sluoksnį ant perdangos? Ačiū už atsakymą.

    • Garo izoliacinė plėvelė reikalinga. Patalpas reikia vėdinti ir bent minimaliai šildyti, kad nesiveistų pelėsis. Grindų nebuvimas taip pat didina patalpų drėgmę, kas ir sukelia pelėsį, bet svarbiausia yra nuolatos gausiai vėdinti.

  40. Laba diena,
    Dėkoju už labai kompetetingus atsakymus. Jie man jau beveik padėjo apsispręsti dėl sienų apšiltinimo būdo, šiltinant butą iš vidaus (iš išorės nėra galimybės, paveldinis namas su įv. architektūriniais puošybos elementais). Vis dėlto noriu paklausti vieno dalyko. Jūs visais atvejais siūlote naudoti plokštes su aliuminio folija pilnam garų izoliavimui. O kokia jūsų nuomonė apie tam pačiam tikslui (apšiltinimui iš vidaus) skirtą sistemą, kuri neblokuoja garų, o juos sugeria ir išgarina į vidų? Pvz, Knauf Tec Tem arba Remmers IQ Term? Jie savo reklaminiuose bukletuose irgi logiškai pagrindžia šį variantą.
    Dilema- blokuoti garus ar leisti jiems cirkuliuoti?
    Būčiau labai dėkingas už atsakymą.
    Papildoma informacija:
    Namas ~1950 statybos, sienos mūrinės, storos, apie 60cm, butas viršutiniame aukšte, stogas (terasa) plokščias. Stogo konstrukcija tokia- betonas apie 20 cm, tuomet apie 30cm tarpas su neaiškiu užpildu- nei tai žvyru, nei tai šlaku, vėl apie 20 cm betonas. Stogas buvo dengtas ruberoidine danga. Dabar sena danga nulupta, nuvalyta, stogas padengtas poliuretanine hidroizoliacija, į stogą iki tarpinio sluoksnio sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai. Stogas nebeleidžia vandens, tačiau sienos, ypač į šiaurę ir į vakarus pelyja. Labiau pelyja link lubų. Neįpatingai smarkiai, bet vis dėlto.
    Ačiū.

    • Sveiki,
      Tec Tem ar IQ Term turės kelis kartus prastesnę šilumos varžą lyginant tuos pačius storius, o ypač žiemą bus prastai, kai daug garų kondensuosis ir šlapins tą izoliaciją, jos šiluminės savybės gali pablogėti dvigubai nuo deklaruojamų kaip ir akytbetonio atveju. Aš siųlyčiau PIR’a ir blokuoti garus kaip įmanoma. Gali būti problemų su pakabinamomis lubomis ar pakeltomis grindimis, kur nebus galimybių prieiti, apšiltinti. Ten kondensatas kaupsis toliau kartu su pelėsiu. Geriau reikėtų pasidaryti nenutrūkstamą garų izoliaciją ant išorinių sienų, lubų, grindų ir bent po metrą ant vidinių pertvarų, perdangų.

  41. Ankstesniuose komentaruose minėjai apie Latexgrunt’o pakaitalus. Kokie jie yra? noriu išgruntuoti akytbetonio sienas iš vidaus nuo vandens garų įdrėkio.

  42. Sveiki, planuoju isirengti neeksplotuojama plokscia stoga. “Sumustinis“: garo izoliacine plevele -> eps 80 siltinimui ir nuolydziui formuoti -> ant virsaus eps 100 siltinti -> ant virsaus RUFAX 50mm plokstes kad galeciau prilydinti prilydoma stogo danga. Bus irengti vedinimo kamineliai. Ar teisingas mano stogo sumustinis? Ir ar teisingai pasirinkau vietoj kietos vatos eps plokstes su bitumo klijuotais lakstais?

    • Sveiki,
      Rufax yra eps100 su bitumo danga. Jis nelaidus orui – kaip ketinate statyti vėdinimo kaminėlius? Padarysite putplastyje duobutę ir uždėsite kaminėlį?
      Man taip nelabai patinka. Reikėtų išpjaustyti kanalus putplastyje ir suvesti juos visus į kaminėlius, kad vandens garai pasiektų kaminėlius. Toks stogas labai įkaista ir tas karšti nelabai gerai putplasčio paviršiui, prie kurio jis yra priklijuotas. Nemanau, kad įkaitę bituminiai klijai užtepti ant putplasčio per ilgą laiką bus tvirta jungtis, kaip kad iš pradžių. Bet gal ten daug ir nereikia, nes vatos taip pat būna tik 5-15 kPa atsparios tempimui (išsisluoksniavimui). Per vatą gerai sklinda vandens garai link kaminėlių ir vata nebijo karščio, bei suteikia šiek tiek daugiau laiko gaisro atveju. Nemanau, kad putplastis šioje vietoje bus geriau už vatą. Jeigu taip būtų tai vatos čia niekas nenaudotų, klijuotų tiesiai ant putplasčio, tuo labiau, kad yra savaime prilimpančių bituminių dangų, kurių nereikia prilydyti. Aš visai nerekomenduočiau bituminės dangos. Geriau uždengti PVC ar EPDM, su kuriomis būna mažiau problemų.

  43. Sveiki,

    planuojame remontuoti blokinį namą. Numatomi tokie darbai: plokščių sandūrų paviršių gruntavimas giluminiu gruntu ARIVA GK. Atskilęs tinkas yra iškalamas, išvalomas. Sandūros tvirtinamos ir šiltinamos tinkuojant elastingais klijais KNAUF K2. Tose vietose, kur išsivalė sandūra, įtinkuojamas polistirolas. Drenažinis vamzdelis montuojamas plokščių sandūrų sankirtose ventiliacijai ir kondensato šalinimui. Sandūrų paviršius hermetizuojamas hermetiku UAB Arivėjos A-1. Plokštes gruntuojamos giluminiu gruntu ARIVA GK, lūžiai plokštėse užtinkuojami.
    Taip pat siūlomas visų sienų hermetizavimas mastika UAB Arivėjos A1, tačiau ji visiškai nelaidi garams, todėl gerai apsaugos nuo drėgmės nuo išorės , tačiau neleis pasišalinti vidaus drėgmei. Rangovas tikina, jog vidaus drėgmėi pasišalinti pakaks drenažinių vamzdelių plokščių sankirtose, o toks hermetizavimas leis sutaupyti šilumą, todėl namo šiltinti nereikės. Taip pat rangovas tikina, jog siūlių negalima remontuoti pripučiant montažinių putų.
    Perskaičius Jūsų straipsnį, atrodo, jog toks sprendimas hermetizuoti sienas nėra geras. Ir ateityje neįmanoma bus įsirengti ventiliuojamo fasado ar kokybiškai apšiltinti sienos, jei to reikės. Taip pat dalis specialistų pasisako prieš tokią sienų hermetizaciją, nes jos nekvėpuos.
    Labai mažai informacijos šia tema, todėl būtume labai dėkingi už konsultaciją.

    • Sveiki, jeigu siūlėse bus drenažiniai vamzdeliai ir bus galima bent šiek tiek prapūsti nuo vieno vamzdelio iki kito, tai kondensatas nesidrenuos ir garai išgaruos per tuos vamzelius nepriklausomai nuo to kokia medžiaga užsandarinta siena iš lauko. Reikia stengtis, kad iš vidinės pusės būtų atidengta kuo daugiau siūlės ir gerai užsandarinta (pvz po grindimis jeigu įmanoma). Man labiau patiktų elastingesnis poliuretaninis mišinys pvz PU2637, o ne mineralinio pagrindo mišiniai, nors gal tos firmos jau turi patirties ir gali garantuoti, kad neskilinės ir mineraliniai mišiniai, kurie yra ženkliai pigesni.

  44. Sveiki, ar teisingas bus toks sumuštinis? priestatas(sanitarinis mazgas) prie rastinio namo. Iš lauko i vidų> apdaila(lentos)> tarpas> MPP ant karkaso (karkasas 5cm, 15 cm, 5cm)> karkasas užpildytas 25 cm paroc extra> OSB 12 mm>latexgrunt> stiklo audinio tapetai> dazai.
    Aciū

  45. Sveiki,ketiname pirkti naujai pastatytą 1 aukšto namą, stogas – šlaitinis, dengtas plieno skarda, apšiltina perdanga 250 mm vata. Laikančios stogo konstrukcijos – medienos. Man nerimą kelią garo plėvelės pritvirtinimas, tiksliau gipso prisukimas prie profilių pažeidžiant garo plėvelę (ji uždėta ant profilių) keliuose šimtuose vietų. Be to, garo plėvelės išlindimas sienų kraštuose, t. y. kai kur plėvelė normaliai išlindusi, o kai kur atrodo kaip lygiai būtų nupjauta su gipsu tokiame pačiame lygyje, ji kaip ir matosi, bet užtinkuoti nebeišeitų. Ar čia didelis statybinis brokas? Kokias pasekmes galiu turėti ateityje? Ir galbūt galite nurodyti STR punktą, kur kalba apie garo plėvelės tinkamą uždėjimą montuojant lubose su gipsu. Labai ačiū už atsakymą.

    • Sveiki,
      subadyta garo plėvelė nėra patikimas garo barjeras. Taip pat ją labai sunku patikimai suklijuoti tarpusavyje ir priklijuoti prie konstrukcijų.
      Situacija nieko gero nežadanti. Toks įrengimo būdas yra labai paplitęs, nes jo kaina pati mažiausia, bet gerų rezultatų nesitikėčiau. Jeigu gipsas jau prisuktas tai nieko pakeisti ar patikrinti plėvelių sujungimo kokybės nebegalite. Bent jau pasidarykite sandarumo bandymą. Jeigu gausite 1-1,5 karto oro pasikeitimą per valandą prie 60 Pa, tada rezultatas dar gal ir vidutiniškas.
      Šiaip reikėtų po perdangos sijomis sukti OSB, klijuoti aliuminio foliją arba 200mk stabilizuotą polietileno plėvelę iš apačios su plėvelei klijuoti skirtu hermetiku ar dvipuse juosta, taip pat visą jos perimetrą reikėtų kruoščiai priklijuoti. Susukti gipso profilius ir prieš montuojant gipsą pasidaryti sandarumo bandymą. Tada visos skylutės gerai matosi, jas galima užsandarinti ir toks garo barjeras jau būtų gerokai patikimesnis, tame tarpe ir sandarumo prasme.

      • Ar gali dėl neįpatingai sandaraus garų barjero, susidaryti didžiulai kiekiai vandens vatoje? Viršutinė vatos dalis šlapia apie 10 cm. Apšildinimas 30 cm.
        Kaip atlikti sandarumą? gal galite pasidalinti specialistų kontaktais.

  46. Statausi nameli, kuri planuoju apkalti medinemis dailylentemis tiek is lauko tiek is vidaus. Siuo metu turiu pamata su 20 cm plocio rostverka, nes is pradziu buvo ideja statyti rastini, bet veliau persigalvojau. Taigi, sienoms planuoju panaudoti akytbetonio blokelius 20 cm plocio, is isores siltinti 10 cm vata, deti difuzine plevele ir apklati dailylentemis is vidaus apklaineti tik dailylentemis. Ka manot apie toki sumusti, ar dar reiketu kokiu nors papildomu sluoksniu del rasos tasko susidaymo? Stogas bus skardinis, siltintas 25cm vata.

  47. Siltinu mansardos lubas (tarp ir ant stygu) knauf tp115 vata 35 cm storio. Vata apsiusiu 20 cm storio silikatiniu bloku visa skliauta, priglaudziant vata prie isoreje apsiltinto 25 cm storio polisterolo. Ar butina prie muro deti garo izoliacine plevele. Mansardoje ant skliauto briaunos neuzdejau pleveles (nepagalvojau), vata ant muro ir prie lauko polistirolo, ar nebus problemos. Vidaus sienos kalkinis tinkas.

    • Garo izoliacinė plėvelė reikalinga tik šiltojoje patalpų pusėje. Ant skliauto briaunos plėvelės nereikia. Plėvelė turi eiti po visu vatos sluosniu, persidengimai būtai suklijuoti be defektų, o plėvelės perimetras sandariai sujungtas su tinko sluoksniu ant mūro.

  48. Sveiki, renovuojuosi rastini nama, is lauko- medines lenteles, oro tarpas, tyvek difuzine plevele,5- 7cm vatos,rastai, 5-7cm vatos, garu plevele,osb plokste, gipskartonio plokste. Ar turi buti oro tarpas tarp garu pleveles ir osb plokstes?

  49. Sveiki,planuoju statyti SIP namą. Kaip šioje konstrukcijoje rasos taškas? Ar nebūtų per daug dar vidaus sienas iš klijuotos su aliuminio plėvele?

Palikti atsakymą: Giedrius Atšaukti atsakymą