Projektavimas

Projektavimas – devynis kartus pagalvok, dešimtą daryk

Pradedant projektuoti pasyvų namą reikia nepamiršti tam tikrų dalykų – namo forma, namo orientavimas saulės ir šešėlių atžvilgiu sklype, funkcinis patalpų išdėstymas, langų ir durų išdėstymas, papildomų patalpų ir garažo suplanavimas, balkonai, langų orientacija,  saulės kolektorių išdėstymas ir galų gale pačio sklypo tinkamumas. Projektuojant pasyvų namą reikia atsižvelgti ir į saulės namo principus. Išnaudota saulė gali ženkliai pagerinti namo energinį efektyvumą. Teisingas pasirinkimas šioje projektavimo stadijoje automatiškai eliminuoja nemažus potencialius šilumos nuostolius, kurie susidarytų nepaisant projektavimo rekomendacijų. Tai potencialūs energiniai nuostoliai, kurie yra visiškai nepriklausomi nuo sienų ar stogo apšiltinimo sluoksnio, namo sandarumo, todėl pigiausias potencialių šilumos nuostolių mažinimas vyksta būtent šioje projektavimo stadijoje. Turint daugiau pinigų galima nekreipti dėmesio į daugelį šių rekomendacijų ir pasiekti tokius pačius energinio efektyvumo rezultatus, bet šio puslapio tikslas yra aprašyti racionalias ir gana nedidelio biudžeto energiškai efektyvaus namo statybas.

Sklypo pasirinkimas pasyviam namui

Pagrindinis ir išskirtinis kriterijus renkantis sklypą pasyviam namui būtų galimybė įrengti daugumą langų pietinėje namo pusėje, vengiant didesnio langų ploto kitose pusėse. Būtų labai sunku pastatyti pasyvų namą be langų pietinėje pusėje, nes stipriai padidėtų šiluminiai nuostoliai per kitose pusėse įrengtus langus. Tai sąlygotų žymiai mažesnį saulės šilumos ir šviesos patekimą  į namą per tokį patį langų plotą. Taip pat reikia žiūrėti, kad pietryčių, pietų ir pietvakarių kryptimis nuo planuojamos mano vietos nebūtų aukštų objektų – medžių, namų ar kalno šlaitų, kurie užstotų žiemos saulės spindulius reikalingus pasyviam namui. Dėl šios priežasties namas dažnai statomas šiaurinėje sklypo pusėje. Kuo daugiau durų namuose, tuo didesni šilumos nuostoliai ir įrengimo kaina. Geriau rinktis tokį sklypą, kuriame būtų galima išdėstyti objektus taip, kad pilnai pakaktų dviejų ar net vienerių durų vaikščiojimui iš namo ir į namą. Apie tai daug kas nepagalvoja. Pietinis kalno šlaitas būtų tinkama vieta pasyviam namui, bet reikia pasidomėti apie žemės darbų apimtis ir kainas, kurios išaugins statybų kainą. Piltinis gruntas ir storas augalinio sluoksnio storis planuojamoje namo vietoje taip pat labai padidintų žemės darbų apimtis ir to reikėtų vengti. Žvyras ar smėlis su mažesniu nei 40 cm  augalinio sluoksnio storiu yra palankiausias gruntas statyboms. Jeigu sklype yra medžių, kuriuos reiks kirsti, geriau pasirūpinti tuo prieš darant toponuotrauką, nes vėliau kiekvienas storesnis nei 8 cm medis bus pripažintas saugotinu želdiniu ir norint gauti leidimą medžių kirtimui miesto teritorijoje reiks pakloti po 40 Lt už kiekvieno medžio, kiekvieną kamieno storio centimetrą. Užmiestyje po 20 Lt/cm. Man teko susimokėti nemažą sumą…

Namo forma

Namo  išorinių atitvarų (sienų, stogo, pamatų) ploto ir patalpų tūrio santykis turi būti kuo mažesnis. Per išorinius atitvarus prarandama šiluma ir šie praradimai tiesiogiai proporcingi namo išorinių atitvarų plotui.   Rutulio paviršiaus ploto ir tūrio santykis yra pats mažiausias iš visų įmanomų formų.  Kita efektyvi ir lengviau realizuojama forma yra kubas. Tai forma turinti 10% prastesnį paviršiaus ploto ir tūrio santykį nei rutulys.  Kubo formą galima laikyti etalonu ir lyginti savo planuojamo namo formą.  Reikėtų nepatingėti susiskaičiuoti savo planuojamo namo tūrį ir iš jo suskaičiuoti kokio dydžio kubas išeitų iš šio tūrio.  Tada apskaičiuoti savo namo paviršiaus plotą ir kubo paviršiaus plotą. Šių plotų skirtumas akivaizdžiai parodo kiek procentų daugiau energijos  bus prarandama vien tik pasirinkus tam tikrą namo formą vietoje kubo formos. Mano atveju namas 12 m * 8,75 m su dvišlaičiu stogu.  Bendras tūris 650 m³, išorinis plotas   456 m². Tokio pat tūrio kubo kraštinės ilgis būtų 8,66 m, o paviršiaus plotas  450 m².  Kaip matome tik 1,3% blogiau nei kubas. Dviaukštis namukas su mažo nuolydžio dvišlaičiu stogu gali turėti net ir geresnį tūrio ir paviršiaus ploto santykį nei kubas. Paprasta namo forma dažniausia bus su geru tūrio ir išorės atitvarų ploto santykiu bei paprasta statyba. Vieno aukšto namas dažniausia turės prastesnį rodiklį nei dviejų aukštų tokio pat tūrio  namas, todėl daugiausia pasyvių namų yra dviaukščiai.  Nors statant nedidelį, kompaktišką namą iki ~80 m² geresnis rodiklis yra vieno aukšto namui. Kai bendras patalpų plotas yra apie 80 m² tai nėra skirtumo ar tai vieno aukšto, ar dviejų aukštų namas. Jų tūrio ir išorinio paviršiaus ploto santykiai bus labai panašūs.   Namo forma tiesiogiai įtakoja namo šilumos nuostolius todėl reikėtų pasiskaičiuoti šį santykį ir palyginti jį su etalonu. +1% skirtumas per metus kainuos  apie  20kWh šilumos, o statybos metu papildomai ~250Lt. Pastatyti ir apšiltintį namą, kurį sudaro 6-8 plokštumos bus gerokai pigiau ir lengviau nei namą, kurio formą sudaro 20 plokštumų ar kreivų paviršių.

Priestatai, balkonai, garažai pasyviame name

Garažai yra nesandarios patalpos nejungiamos į rekuperacinę oro vėdinimo sistemą, todėl pasyviuose namuose jie yra nešildomi ir dažniau statomi  kaip atskiri pastatai. Sandarių ir šiltų garažo durų nėra. Dėl galimo išmetamųjų dujų patekimo į patalpas per ventiliacijos sistemą ir rekuperatorių šias patalpas draudžiama jungti į rekuperacinę sistemą bet reikia intensyviai vėdinti, kas lemtų energijos švaistymą šildomo garažo atveju. Kiekviena neapšiltinta patalpa reikalauja šiltų ir sandarių durų į šiltąją namo erdvę, kurios kainuoja ne pigiai. Jeigu tokių patalpų, visgi, reikia, tai teks susidurti su galvosūkiu kaip vientisoje konstrukcijoje įrengti apšiltinimo sluoksnį arba kaip atskirti konstrukcijas ir tarp jų įrengti apšiltinimo sluoksnį. Neapšiltintos konstrukcijos ir apšiltintos patalpos turėtų būti jungiamos atsargiai, nes yra grėsmė padaryti daug šilumos tiltelių. Teisingiausia būtų daryti atskirą nuo šiltosios namo dalies konstrukciją. Garažas ant atskiru pamatų kaip atskiras pastatas priglaustas prie namo sienos būtų teisingiausias pasirinkimas. Siena apšiltinta kaip ir kitos sienos nepriklausomai nuo to, kad šalia pastatytas garažas. Tokiu pačiu principu reikėtų statyti ir kitas neapšiltintas pagalbines patalpas šalia namo. Balkonas taip pat turėtų būti kuo mažiau tvirtinamas prie namo konstruktyvo norint išvengti šalčio tiltų.  Geras pavyzdys yra parodytas šioje nuotraukoje:

Balkonas minimaliai sujungtas su namo konstruktyvu ir turi atskirą konstrukciją, kuri atlieka papildomą langų šešėliavimo funkciją. Įprastas daugiabučio balkono vaizdas žiemą infraraudonųjų (šiluminių) spindulių diapazone:

 

Balkono pagrindas yra gelžbetoninė plokštė tiesiogiai sujungta su likusiu namo konstruktyvu kertant apšiltinimo sluoksnį.  Tai milžiniškas šalčio tiltas net ir žemos energinio efektyvumo klasės pastatui.  Mano namo projekte balkonų ir šilto garažo nėra, o sandėliukas bus atokiau nuo namo.

Rūsys

Vėsi patalpa tinkanti šviežių vaisių ir daržovių sandėliavimui, kurios nereikia šildyti. Ten taip pat puikiai įsikurtų ir visos techninės namo patalpos, sandėliukas, gal net ir pirtelė. Deja tai patalpa dažnai esanti po vandeniu, turinti išlaikyti namo svorį ir būti pilnai izoliuota nuo namo šildomos erdvės. Tai yra veiksniai lemiantys aukštą rūsio kv. m. įrengimo kainą, kuri dažnai bus aukštenė nei kv. m. kaina šildomame namo tūryje virš žemės.  Rūsis puikiai suderinamas su pasyviu namu tik reikėtų pagalvoti apie tam tikrus veiksnius. Kasinėjant po būsimu namu vėliau reiks sutankinti gruntą sluoksniais kas 30 cm. Dažnai nėra kur nuvesti gilaus rūsio drenažo ir tenka betonuoti atsparias hidrostatiniam vandens slėgiui sienas iš hidrotechninio betono žemiau gruntinio vandens lygio. Rūsio apšiltinimas nuo šiltosios namo dalies dar didesnis galvos skausmas. Karkasiniai namai dažniausia statomi be rūsio, o mūrinio namo sienas ir pamatą izoliuoti nuo rūsio sienų bus tikras iššūkis. Tinkamiausia būtų apšiltinti rūsio sienas iš išorės. Apačioje pradedant nuo 10 cm ekstrudinio putplasčio ir kylan į viršų apšiltinimo sluoksnis palaipsniui storėja, kol 50 cm gylyje tampa toks pat kaip ir sienos apšiltinime. Rūsio sienos turėtų izoliuoti šaltą juostinių pamatų padą. Jį apšiltinti yra gana sunku, nors kai kurie gamintojai siūlo kieto putplasčio detales būtent šios vietos apšiltinimui.  Šaltesnei rūsio sienų apačiai izoliuoti geriausia tiktų mažai laidūs šilumai blokeliai. Akyto betono blokelių nesiūlysiu rūsiui, bet norėčiau priminti, kad yra ne ką prasčiau šilumą izoliuojančių blokelių, kurie pagaminti iš stiklo “burbuliukų“ – putstiklio granulių sulipdytų cemento pagalba. Tikrasis putstiklis yra labai brangus ir jo nebūtų galima paprastai įsigyti, bet paprastesnį variantą galima įsigyti iš Stikloporo. Izoliuojančių blokelių panaudojimas iš dalies išspręstų pirmojo aukšto perdangos ir rūsio sienos sandūros izoliavimo problemą. Belieka tik apšiltinti perdangą iš apačios. Rūsys nebus toks šaltas kaip lauko oras, todėl net ir šildomo rūsio atveju nereikėtų persistengti šiltinant brangomis medžiagomis. Fizikos dėsniai veikia taip, kad šaltesnis rūsio oras ir lieka rūsyje, savaiminė konvekcija nevyksta. Šiluma keliauja žemyn daugiausia per rūsio sienas.  Jeigu gruntinis vanduo yra giliai, būtų naudinga įrengti “ventiliuojamą“ tarpelį tarp putplasčio ir žvyro, kad putplastis liktų kuo sausesnis. Tai padaroma naudojant “korio“ tipo drenažinę hidroizoliacinę membraną. Prieš projektuojantis rūsį reikėtų pasitarti su žmonėmis, kurie jau turi įsirengę rūsius ir pagalvoti ar verta tiek pinigų skirti požeminei namo daliai. Iš Skandinavijos grįžę specialistai gali išreikšti susirūpinimą dėl radioaktyvių radono dujų kaupimosi name, o ypač namo rūsyje ir žemės šilumokaityje, nes ten yra privalomas radono dujų barjero įrengimas grindyse. Lietuvoje potencialus radioaktyvių elementų šaltinis – uolienos yra labai giliai požemiuose užpiltas storu nelaidaus moreninio priemolio sluoksniu. Dujos apčiuopiamais kiekiais neprasiskverbia į žemės paviršių Lietuvoje ir nesukelia pavojaus. Tai patvirtina ir Viliaus atliktas tyrimas.

Patalpų išdėstymas

Nevertinant kaimynų įtakos patalpų išdėstymą pasyviame name lemia saulės šviesos kryptis. Planuojant pasyvų namą saulė yra vertinama kaip šilumos šaltinis. Daugiau langų stengiamasi atsukti į pietų pusę, kur didžiausias apšviestumas. Iš to seka, kad patalpos, kurios gali būti be langų  arba su mažais langais yra išdėstostomos šiaurėje, o patalpos, kuriose dažniausiai būna žmonės yra pietų pusėje. Namas dar gali būti šiek tiek ištemptas rytų – vakarų krytimi, kad daugiau ploto tektų pietinei sienai. Paprastai svetainė ir virtuvė yra ilgiausiai lankomos patalpos ir jas idealiu atveju rekomenduojama planuoti prie pietinės sienos, kurioje daugiausia langų.  Derėtų pasvarstyti kiek lauko durų turės namas, nes šiltos durys kainuos 3000-5000 Lt ir išleidinės šilumą. Kuo mažiau durų tuo šiltesnis bus namas. Apgalvotai išdėsčius patalpas galima atsisakyti trečių durų ar net ir antrų. Vamzdynus geriau suplanuoti vidinėse sienose, kad netrukdytų įrengti išorinės sienos sandarumo bei kitų funkcinių sluoksnių. Techninę patalpą su šildymo ir vėdinimo įranga geriausia įrengti ties šiaurinės sienos viduriu, be langų. Taip bus pigiau išvedžioti ortakius, įrengti šilumos paskirstymo name sistemas. Laiptinę, belanges drabužines, sandėliukus, skalbimo kambarėlį ir tambūrą taip pat geriau suplanuoti šiaurinėje pusėje, nes šioms patalpoms langai nebūtini.

Langai

Idealiu atveju energiškai efektyvūs namai neturi langų šiaurinėje pusėje, o didžiausias kiekis langų išdėstytas pietinėje pusėje. Taip daroma nes pilnai apšviečiamas į pietus atsuktas tinkamas langas ir žiemos laikotarpiu turės šiek tiek teigiamą šilumos balansą. Tai yra per langą daugiau šilumos žiemą pritekės į namą, o ne iš namo.  Atėjus pavasariui šis balansas pasidarys stipriai teigiamas. Pietryčių ir pietvakarių pusės taip pat tinkamos dideliems langams ir tik nežymiai nusileidžia pietų pusei. Rytiniai ir vakariniai langai jau turi neigiamą šilumos balansą žiemą, bet teigiamą pavasario metu.  Langai šiaurės pusėje turėtų būti planuojami tik išskirtiniais atvejais, kai nėra pasirinkimo. 1 m² lango ploto šiaurinėje sienoje net ir šiltų langų atveju padidina namo energinį poreikį apie 60 kWh sezonui.  Palyginimui galėčiau paminėti, kad pasyviame name 1 m² šildomo grindų ploto tenka iki 15 kWh šilumos metams. Žinant, kad neužstojus saulės pietiniai langai net ir žiemos metu turės teigiamą šilumos balansą galima būtų daryti išvadą, kad visą pietinę sieną galima daryti stiklinę. Deja balansas lieka teigiamas tik jeigu visa saulės šiluma patekusi į namus yra įsisavinama namo termomasėje ir ženkliai nesukelia patalpų temperatūros. Kuo sunkesnis namas, tuo daugiau šilumos jis gali akumuliuoti ir tokiam namui galima planuoti daugiau langų pietinėje pusėje. Čia atsiskleidžia esminiai didelės termomasės privalumai. Saulės žiemą gauname retai, bet šilumos srautas yra intensyvus, todėl reikia “sandėliuoti“ šią šilumą, kad bent kiek naudos būtų ir tais 95% laiko kai saulės nėra. Pavasarį saulė išlenda kur kas dažniau bet nereguliariai. Gali savaitę šviesti, savaitę ne. Sunkūs energiškai efektyvus namai su dideliais pietiniais langais puikiai išnaudos tokį neprognozuojamą šilumos šaltinį ir labai tikėtina, kad kovo mėnesį baigsis jų šildymo sezonas. Tuo tarpu lengvas karkasinis namas nesugebėtų įsisavinti saulės šilumos ir dėl didelių langų pietuose pakiltų patalpų temperatūra ilgiau pašvietus saulei. Ženkliai padidėjus temperatūrai padidėtų ir šilumos nuostoliai. Lengvas namas nesugeba pilnai įsisavinti saulės teikiamos šilumos, todėl dideli langai pietų pusėje dažniausiai turės neigiamą šilumos balansą žiemos metu. Dėl šios priežasties prie lengvo namo dera ne per didžiausi langai, o masyvų namą galima drasiau papuošti ypač dideliais pietiniais langais ir dar turėti iš to naudos. Grindinis šildymas padėtų paskirstyti šilumą po visą namą įjungdamas tik cirkuliacinį  siurbliuką. Tai smulkmena, bet viskas susideda. Didelės vitrinos pietuose tikrai duoda ženklų indėlį namo šildymui. Kovo, balandžio mėnesiais iš 1 m² lango ploto galima tikėtis 30-40 kWh/mėn. saulės pritekėjimų atmetus nuostolius ir 1 m² lango pašildytų ~8 m² patalpų ploto. Rytų, vakarų sienose iš langų galima tikėti apie 50% mažesnio šilumos pritekėjimo šiais mėnesiais. Norint pasiekti tokį rezultatą pietiniams langams reikia pasirinkti kuo didesnio saulės spindulių pralaidumo langus. Daugiau informacijos apie langų technines charakteristikas pateiksiu atskirame langų straipsnelyje. Reikėtų vengti didelių, nustumiamų virtininių durų sistemų. Nepaisant ypač didelės kainos jos bus nesandarios. Tamsių spalvų, išorinė PVC langų spalva yra labai nerekomenduojama pietinėje pusėje, nes stipriai padidėja rizika profilio deformacijoms dėl intensyvesnio saulės poveikio.

Stoglangiai

Yra susidariusi nuomonė, kad energiškai efektyviems namams stoglangiai netinka. Pabandysiu aptarti kodėl taip yra. Stogas yra stipriausiai apšiltinta namo dalis, nes pastogėje susikaupia šilčiausias (lengviausias) patalpų oras ir susidaro didžiausias slėgių skirtumas, kuris nagrinėjamas sandarumo straipsnelyje. Dėl šių priežasčių vyksta šilto patalpų oro infiltracija per stogą į lauką ir taip praradinėjama šiluma. Taip pat sakoma, kad sunku surasti būdą šešėliuoti stoglangį dėl patalpų perkaitimo vasarą ir stoglangio montavimo kampas netinkamas priimti saulės spindulių šilumą žiemos metu. Tiesa sakant nežinau tokio stoglangio, kuris spręstų visas šias problemas ir šioje vietoje reiks sukurti kažką naujo ir labai efektyvaus, bet apie tai vėliau. O šiam kartui galiu pasakyti, kad per stoglangį nukreiptą į pietų pusę į namus patenka apie 1,5 karto daugiau šviesos lyginant su bet kurios kitos orientacijos langu. Šešėliavimas jau ne problema su išoriniais ant lango tvirtinamais roletais. Posvyrio kampas irgi nėra taip blogai kaip manoma, jeigu šlaitinis stogas pakankamai status. Žiemą saulė virš horizonto pakyla apie 20 laipsnių, o kovo pabaigoje pasiekia ir 40 laipsnių. 45 laipsnių kampu sumontuotas stoglangis praleis žymiai daugiau pavasario saulės šilumos nei pietų pusėje sumontuotas langas. Pavasarinė saulė sudaro liūto dalį šildymo sezono metu vertinant saulės pritekėjimus per langus. Žieminė saulė nepakyla taip aukštai, kad spinduliai kristų stačiu kampu į stiklą, bet ir tuomet toks stoglangis nera daug prastesnėje situacijoje už pietinį langą. Skaičiavimus pateiksiu langų straipsnelyje. Paskutinė gamyklinių stoglangių problema yra tinkamo stiklo paketo pasirinkimo stoka arba išpūsta kaina (pvz. 4000Lt už stoglangį…) Manau pateikiau pakankamai informacijos, kad būtų galima suabejoti vyraujančia nuomone ir suplanuoti vieną kitą stoglangį savo namo pietiniame stogo šlaite.

Langų dydis

Atkreipkite dėmesį į langų dydį. Sumažinus langą dvigubai šilumos nuotoliai tikrai nesumažės dvigubai. Kuo mažesnis langas, tuo didesnę dalį jo ploto užims šaltesnis lango rėmas ir siena su mažesne varža šalia jo. Dėl šios priežasties  geriau rinktis kuo didesnius langus apjungiant keletą mažesnių langų į didesnius. Tas pats principas galioja ir šviesos patekimui per langą. Mažų matmenų (<80 cm) trijų ar tuo labiau keturių stiklų paketas stipriai kenčia nuo temperatūros svyravymų ir didėja rizika išsihermetinimui bei skilimui

Apie tai gerai parašyta čia. Siūlau rinktis didelius langus, kurie turės didesnį efektyvumą vien dėl savo dydžio.

Saulės šešėliavimas

Vasarą gali kilti problemų su patalpų perkaitimu, todėl langai yra pridengiami nuo saulės. Bandymas uždengti langus iš vidaus norint išvengti šilumos yra nevykęs. Geriausias rezultatas pasiekiamas uždengiant saulės spindulius iš lauko, kai šie dar nepatenka į vidų ir nevirsta infraraudonaisiais spinduliais, kurių stiklas ir stiklo selektyvinė danga neišleidžia į lauką. Yra keli pagrindiniai būdai kaip apsisaugoti nuo saulės spindulių šilumos vasarą. Labiausiai paplitęs yra konstrukcijos (stogo, balkono) virš lango įrengimas ir taip gaunamas pilnas lango šešėliavimas vasarą. Žiemą saulė aukštai nepakyla ir jos spinduliai pilnai apšviečia langą. Šis būdas man nelabai patinka, nes užstoja nemažą dangaus skliauto dalį langui ir dėl to išsklaidytoji saulės šviesa mažiau apšviečia namus rudenį ir žiemą, kai to labiausiai reikia. Taip pat jis tinkamas tik pietinės pusės langams šešėliuoti. Kiti būdai yra išorinių fasdinių roletų įrengimas ant pačio lango arba markizių panaudojimas. Tai yra pagal poreikį valdomas šešėliavimas neužstojantis dangaus skliauto langui. Nenaudojant apsaugos nuo saulės iš apsiniaukusio dangaus bus gaunamas didžiausias įmanomas šviesos srautas į namus ir labiausiai apšviečiami kambariai.  Tai reikalaujantis priežiūros ir brangesnis šešėliavimo būdas, bet jo efektyvumas didesnis. Planuoju naudoti būtent šiuos du paskutinius šešėliavimo būdus ir nenaudoti stogelių.

Apšiltinimo sluoksnis

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas ir apšiltinimo sluoksnių aprašymas  yra vertas aptarimo atskirame straipsnelyje. Svarstant apie fasado apdailą galima būtų paminėti, kad vėdinamas fasadas bus šiek tiek šiltesnis nei nevėdinamas dėl mažesnio drėgmės kiekio išorinėje sienos dalyje, bet vėdinamam fasadui yra būtinas nepraleidžiantis oro priešvėjinis sluoksnis, kurį aš daryčiau iš tam tikros plokštės laidžios vandens garams.  Kuo mažiau angų ir kampų sienose, tuo lengviau ir efektyviau jos šiltinamos. Norėjau pabrėžti, kad būtina atkreipti dėmesį į stogo ir sienų apšiltinimo sluoksnių sujungimo vietą ties murlotu, nes ten dažniausiai būna problemų. Verta pasirinkti stogo konstrukciją, kurioje konstruktyvas nekerta apšiltinimo sluoksnio. Namui su sutapdintu stogu tai paprasčiausiai būtų ant perdangos plokštės sudėtas putplastis ar kita kieta šiltinimo medžiaga ir užbetonuota plonų betono sluoksniu suformuojant reikiamą nuolydį lietaus vandes nuvedimui kai lietvamzdžiai kerta parapetą.  Konstrukcija be šalčio tiltų šlaitiniam ir ypač keturšlaičiam stogui surasti būtų sunkiau. Dvišlaičiam stogui puikiai tiktų 40 cm storio SIP (structural insulated panel) plokštės. Jos daug pranašesnės už tradicinį medžio konstruktyvą apšiltintą įvairiais būdais šilumos izoliavimo ir mechaninio atsparumo atžvilgiu. SIP neturi šalčio tiltų, bet jų kaina gali būti lemiamas pasirinkimo kriterijus. Pamatai šiltinami putplasčiu, kurio pasirinkimą reikėtų vertinti pagal apkrovas ir vandens apsėmimo riziką. Ten kur reikia didelio mechaninio atsparumo drėgnoje aplinkoje naudojamas brangus ekstrudinis polistirenas (XPS), o ten kur nėra didesnių apkrovų ir vandens tikimybė maža galima naudoti pigesnį standartinį putų polistireną (EPS). Šią temą dar papildysiu.